captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kirtimuose pusė romų vaikų yra nebaigę pradinės mokyklos

Tarptautinės romų dienos proga Seime surengta konferencija, kurioje pristatyta romų integracijos į visuomenę strategija. Patys romai sako, jog iki šiol rengtos strategijos neišsprendė jų problemų, jas rengiant neklausta ir nepaisyta pačių romų nuomonės.
R. Vilimo (BFL) nuotr.
R. Vilimo (BFL) nuotr.

Tarptautinės romų dienos proga Seime surengta konferencija, kurioje pristatyta romų integracijos į visuomenę strategija. Patys romai sako, jog iki šiol rengtos strategijos neišsprendė jų problemų, jas rengiant neklausta ir nepaisyta pačių romų nuomonės.

Seimo rūmuose šiandien pirmą kartą skambėjo čigonų himnas. Tokia įžanga pradėta konferencija apie romų integracijos politiką. Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. romų, Vilniuje, daugiausiai Kirtimų tabore, gyvena apie 400–500. Beveik pusė šios etninės grupės sudaro vaikai ir jaunimas. 

Socialinių tyrimų centro mokslo darbuotoja Vita Petrušauskaitė teigia, kad nuo 2001-ųjų iki 2011-ųjų žymiai sumažėjo neraštingų romų ir nebaigusiųjų pradinio išsilavinimo. Tačiau esą per dešimtmetį situacija nesikeičia Vilniaus Kirtimų tabore. 

„10–19 metų amžiaus grupėje visoje Lietuvoje tik 11 proc. vaikų nėra įgiję pradinio išsilavinimo arba yra neraštingi. Tuo metu Kirtimų gyvenvietėje – 49 proc. Šis skaičius pernelyg nesikeičia per pastaruosius 10 metų. Matome, kad ši Vilniuje esanti atskirties situacija lemia ir tolimesnes galimybes įsitraukti į ugdymą“, – teigia Socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotoja V. Petrušauskaitė.

Vengia būsto problemos klausimo

Ir Lietuvoje, ir kitose šalyse opiausios – romų būstų problemos. Pasak Mykolo Romerio universiteto lektorės, tyrusios romų integraciją, iki šiol rengtose strategijose būsto problemos buvo apskritai apeinamos, ar šioje srityje nebūdavo jokių rezultatų.  O prievarta iškeldinant romus, pasak teisininkų, Lietuvai grėstų pralaimėti bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme. Tokią bylą romai laimėjo 2012-aisiais prieš Bulgariją. 

„Galima išskirti dvi didžiausias problemas, susijusias su būstu. Viena – netinkamos romų gyvenimo sąlygos, šiuo atveju, aišku, daugiausia dėmesio skiriant Kirtimų gyvenvietei. Antroji – ribotos galimybės pakeisti gyvenamąją vietą, pavyzdžiui, perkeliant į socialinį būstą arba įteisinant savavališkos statybos objektus“, – pastebi M. Romerio universiteto Tarptautinės ir ES teisės instituto lektorė Dovilė Gailiūtė.

Romai sako, kad jų integracijos strategijos taip ir lieka neįgyvendintos, nes jas rengiant neklausiama pačių romų nuomonės. O jų tradicijos kitokios. Pavyzdžiui, keturiolikmečiai jau gali kurti šeimas, ir jas reikia išlaikyti. 

 „Mes neišsirinkom vietų, kur gyventi: atvažiuojam ir gyvenam – taip buvo nuo senų laikų, taip yra ir šiandien. Mes negalime gyventi vieni – labai mylime savo artimuosius ir negalime gyventi [toli] nuo savo žmonių. Ir tai yra mūsų tradicijos“ – tikina VšĮ „Sare Roma“ vadovas Ištvanas Kvikas.

Anot jo, sugadinus šias tradicijas, romų nebeliktų, tačiau vyras priduria, kad jie nori integruotis, o vaikai nori susirasti darbus.

Už naujos romų integracijos strategijos parengimą atsakinga Kultūros ministerija. Viceministras Edvardas Trusevičius žada tartis su romais, o strategiją parengti iki metų pabaigos.

„Pačiame dokumente bus aiškiai numatyti keli pjūviai: būsto klausimo sprendimas, sveikatos apsaugos klausimai, švietimo klausimai ir įdarbinimo klausimai. Tai – keturi blokai, kurie aktualūs visai Europai“, – trumpai būsimą dokumentą apibūdina E. Trusevičius.

Romai prisiminti ir Vilniuje vykusioje Europos Sąjungos šalių parlamentų vadovų konferencijoje. Priimta deklaracija, kurioje konstatuojama, kad valstybių pareiga suteikti romams galimybę mokytis, dirbti, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, turėti būstą ir naudotis visuotinės svarbos paslaugomis.    

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...