captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bręsta dar vieno privalomo egzamino įvedimas

Kaistant diskusijoms apie minimalius reikalavimus matematikai, kurie gali būti privalomi jau 2016 metais stojant į universitetus, purenama dirva dar vienam brandos egzaminui.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Kaistant diskusijoms apie minimalius reikalavimus matematikai, kurie gali būti privalomi jau 2016 metais stojant į universitetus, purenama dirva dar vienam brandos egzaminui.

„Lietuvos istorijos mokytojų asociacija iškėlė klausimą apie istorijos brandos egzamino būtinumą. Asociacijų skyriai šią mintį paskleidė visoje šalyje ir šiuo metu svarsto. Manome, kad po poros savaičių bus pateikti argumentai dėl istorijos egzamino privalomumo“, – DELFI sakė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Istorikas priminė, jog anksčiau būta ir privalomo istorijos, ir privalomo matematikos, apie kurią dabar daug diskutuojama, egzamino.

„Istorijos mokėjimas tai savo savasties supratimas. Be to, šiandien, kai vyksta masinė migracija, kyla išorinių grėsmių, tautai kaip niekad svarbu susivokti. Šiuo požiūriu, istorijos žinojimas yra esminis momentas visame ugdymo procese“, – sakė mokytojas.

Nesugeba suformuluoti nuomonės

Pasak Vilniaus licėjaus direktoriaus, deramo lygio istorijos mokymas teikia gebėjimų, kurių beveik neteikia jokia kita mokomoji disciplina: skirtingų interpretacijų matymą, gebėjimą analizuoti skirtingus tekstus, daryti išvadas ir formuotis savo nuomonę apie visuomenės reiškinius.

„Tai ypač aktualu dabartinei mūsų visuomenei, nes dalis žmonių nesugeba suformuluoti savo nuomonės, netgi nedrįsta jos turėti. O jeigu kartais tai daro, akivaizdžiai pasimato gebėjimų ir žinių trūkumas. Jeigu geriau žinotų istoriją, žmonės protingiau ir mąsliau kalbėtų“, – mano S. Jurkevičius.

Istoriko žodžiais, tai akivaizdžiai išryškino Rusijos grėsmė: „Matyti, kad tikrai labai neadekvačiai komentuojami kai kurie dalykai. Žmonės daug ko nežino“.

S. Jurkevičiaus nuomone, jaunajai kartai tikrai nepakenktų, jeigu per brandos egzaminų sesiją laikytų dar ir istorijos egzaminą.



Grįžtama prie senos tvarkos?

Ar diskusijos apie privalomus matematikos ir istorijos egzaminus reiškia, kad profiliavimas, kai dešimtoje klasėje mokiniai gali mokytis pagal individualų ugdymo planą ir nebebūtina gilintis į dalykus, kurių „ateityje nereikės“ – nepasiteisino?

„Aš nemanyčiau, kad bus grįžta prie senos tvarkos. Mano nuomone, to tikrai nereikėtų daryti, nes vaikai turi galimybę rinktis ir labai tikslingai tai daro“, – DELFI sakė Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Edmundas Grigaliūnas.

Pasak pašnekovo, vyresnėse klasėse matematikos niekam nepavyksta išvengti. Vieni mokiniai jos mokosi stipresniu, kiti – silpnesniu lygiu, pagal polinkį ir poreikį.

„Papildomų brandos egzaminų, mano nuomone, nebereikėtų. Dabar esanti galimybė be privalomo lietuvių kalbos egzamino iš aštuonių dalykų rinktis penkis – pakankama ir atitinka mokinių pageidavimus“, – mano E. Grigaliūnas.

Kaip neapsigauti būsimiems dešimtokams

Paklaustas, kaip elgtis būsimiems dešimtokams ir ką patarti jų tėvams, kai nuomonės dėl matematikos svarbos skiriasi, o Švietimo ir mokslo ministerija siekia, kad stojant į universitetus būtų atsižvelgiama į matematikos mokėjimą, gimnazijų asociacijos vadovas sakė čia nematantis didelės problemos.

„Jeigu pasižiūrėtumėte statistiką, ypač Vilniaus mieste dabar visi moksleiviai laiko lietuvių, matematikos, istorijos ir užsienio kalbos brandos egzaminus. Šis paketas – kaip vienis, todėl kad taip pasirinkusieji niekada neapsigausi“, – sakė E. Grigaliūnas.

Jeigu būtų įvesti papildomi privalomi egzaminai, gimnazijų asociacijos prezidento nuomone, būtų ribojami vaikų pasirinkimai, kaip ir ankstesniais laikais, jiems būtų formuojamas visas mokymo turinys.

„Tada kyla klausimas – kam iš viso reikėjo reformuoti mokyklą?“, – klausė E. Grigaliūnas.

ŠMM: matematikos svarba tikrai didės

Ketvirtadienį apskritojo stalo diskusijoje dalyvavę bendrojo lavinimo mokyklų ir universitetų atstovai dalijosi nuomonėmis, ar reikia didinti privalomų valstybinių egzaminų skaičių, stojantiems į universitetus įvesti minimalius reikalavimus matematikos pasiekimams. Aiškintasi, kas gabiausius ir labiausiai motyvuotus abiturientus vilioja į užsienio aukštąsias mokyklas.

Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktorius Saulius Zybartas teigė, jog stojant į universitetus matematikos svarba tikrai didės.
„Minimalūs reikalavimai keliami lietuvių kalbai, bet artimiausiu metu bus keliami ir matematikai. Jei abiturientas stoja į universitetą, turi būti pasiekęs tam tikrą lygį“, – įsitikinęs ŠMM atstovas.

S. Zybarto žodžiais, artimiausiu metu, „gal net 2016 metais, turėtų atsirasti reikalavimas stojant į universitetus matematiką būti mokiusis išplėstiniu lygiu“.

„Planuojama, kad 2016 metais matematikos įskaita turėtų tapti sudėtine brandos egzamino dalimi“, – gimnazijų ir aukštųjų mokyklų atstovų diskusijoje sakė ministerijos atstovas.



Jei valstybė finansuoja studijas, turi teisę kelti reikalavimus

Mokytojams atkreipus dėmesį, jog dabartiniams dešimtokams minimos permainos jau dabar labai aktualios, S. Zybartas sakė, jog dėl skirtingų egzaminų preliminariai apsispręsta – greičiausiai bus vykdomas vienas matematikos egzaminas, kurį sudarys 40 proc. bendrojo kurso ir 60 proc. išplėstinio kurso užduotys.

„Buvo svarstomi keli kiti variantai – du atskiri egzaminai, dviejų pakopų egzaminas, kai vaikas pirma išlaiko mokyklinį egzaminą, paskui – valstybinį. Tačiau sudėliojus visus „už“ ir „prieš“, buvo nutarta pasirinkti vieną matematikos egzaminą“, – sakė Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktorius.

Paklaustas, ar bus įvedamas privalomas matematikos egzaminas, S. Zibartas akcentavo, kad kol kas ne: „Privalomų egzaminų skaičius kol kas nesikeičia, bet keičiasi minimalūs reikalavimai, priimant absolventus į aukštąsias mokyklas“.

ŠMM atstovo įsitikinimu, jei visos aukštosios mokyklos, kaip Vilniaus universitetas, nusistatytų minimalius reikalavimus stojantiesiems, problemos nebūtų. Tačiau taip nėra. Todėl „jei valstybė finansuoja studijas, turi teisę šį procesą kiek reguliuoti“.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...