captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tragiškų 1991 m. sausio įvykių OMON vadų byloje – kaltės prisipažinimas iš dalies

Vilniaus apygardos teismui ketvirtadienį pradėjus už akių nagrinėti buvusių Vilniaus sovietų specialiosios paskirties milicijos OMON vadų Boleslovo Makutynovičiaus ir Vladimiro Razvodovo bylą dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui 1991 metais, dėl kaltės išsakyti poziciją buvo pakviesti advokatai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Vilniaus apygardos teismui ketvirtadienį pradėjus už akių nagrinėti buvusių Vilniaus sovietų specialiosios paskirties milicijos OMON vadų Boleslovo Makutynovičiaus ir Vladimiro Razvodovo bylą dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui 1991 metais, dėl kaltės išsakyti poziciją buvo pakviesti advokatai.

Kaltinamiesiems užsieniečiams atstovauja du Lietuvos valstybės paskirti advokatai – Danguolė Mikalauskaitė ir Mindaugas Vaivada.

B. Makutynovičių ginanti advokatė D.Mikalauskaitė sakė, kad, peržiūrėjus bylos medžiagą, ji kaltę pripažįsta iš dalies. Galutinė pozicija paaiškės bylos nagrinėjimo metu.

V. Razvodovo gynėjas M.Vaivada sakė, kad kol kas nepasinaudos galimybe išsakyti poziciją dėl kaltės. Abu gynėjai BNS sakė, kad su savo klientais niekada nebendravo, kaltinamieji su jais kontaktų neieškojo, juos matė tik per televizorių.

Trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad Rusijoje esantys įtariamieji vengia atvykti į baudžiamosios bylos nagrinėjimą.

„Nuspręsta pradėti bylos nagrinėjimą“, – posėdyje paskelbė teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė.

Pasak jos, teisinės pagalbos prašymai yra išsiųsti, tačiau informacija iš Rusijos nepateikiama.

„Baigiant ikiteisminį tyrimą per Rusijos prokuratūrą buvo siųsti pranešimai, tačiau jokia informacija nepateikiama. Teismas mano, kad vengia atvykti į teismo posėdžius“, – sakė teisėja.

Teismo posėdyje prokuroras Alvydas Valiukevičius paskelbė kaltinamąjį aktą, kuriame rašoma, kad Švenčionių rajone 1957 metais gimęs B. Makutynovičius 1991 metais rėmė Rusijos agresiją prieš Lietuvą, rėmė represines struktūras jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėti valstybines įstaigas.

Tokiais pats nusikaltimais įtariamas ir 1956 metais gimęs ir dabar Sankt Peterburge gyvenantis V. Razvodovas.

„Siekė sutrikdyti valstybinių institucijų veikla, įsakė būrio nariams, kuriems vadovavo Eduardas Petrauskas, panaudoti teroro ir bauginimo priemones prieš Muitinės departamento pareigūnus“, – paskelbė prokuroras.

Prokuroras paskelbė, kad 1991 metų kovą Vilniuje omonininkai užpuolė tuometinį Krašto apsaugos departamento generalinį direktorių Audrių Butkevičių ir su juo vykusį Vaclovą Jezerską. Iš jų buvo atimti tarnybiniai šaunamieji ginklai – pistoletai ir lygiavamzdis šautuvas. Po to A.Butkevičius ir V.Jezerskas buvo neteisėtai sulaikyti bei nugabenti į OMON užgrobtą tuometinį Policijos akademijos pastatą ir ten kurį laiką neteisėtai laikyti.

Kaltinamajame akte taip pat buvo rašoma, kad 1991 metais Lavoriškių poste buvo užpulti tarnybines pareigas einantys Lietuvos pareigūnai. Automatais ginkluoti omonininkai šaudė iš automato į muitinės patalpas, stumdė automato buožėmis Lietuvos muitininkus, suduodami į įvairias kūno vietas.

Omonininkai taip pat užpuldavo policininkus, iš jų atimdavo tarnybinius ginklus, asmeninius daiktus, neteisėtai sulaikydavo ir pristatydavo į užgrobtą tuometinės Lietuvos policijos akademijos pastatą.

Teisėsauga nustatė, kad užpuldinėjami ir tuometinės greitojo reagavimo rinktinės „ Aras“ policininkai, iš jų buvo atimami automatai. Omonininkai taip pat baugino ir naudojo teroro priemones prieš Krašto apsaugos departamento pareigūnus – Vilniuje iš automatų šaudė į jų automobilus, persekiojo iki Pylimo gatvės. Incidento metu vienam Krašto apsaugos departamento pareigūnui buvo peršautos abi kojos.

Pernai gruodį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad Rusijoje besislapstantys buvę sovietų OMON Vilniuje vadai galės būti teisiami už akių. Prokurorai įrodė, kad pakanka, jog besislapstantiems asmenims kaltinimai rusų kalba išsiųsti Rusijos generalinei prokuratūrai ir pateikti gynėjams.

Rusija nebendradarbiauja su Lietuva šioje byloje.

Lietuvos teisėsauga teigia byloje teigia atskleidusi 16 Lietuvos pasienio postų užpuolimo, ginklų grobimo, žmonių sužalojimo bei apšaudymo epizodų.

1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą, žuvo 14 žmonių, 31 buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti.

Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję sovietų tuomet dar nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...