captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ministras: onkologinių ligų diagnostika ir gydymas gerėja

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, atsakydamas į Valstybės kontrolės pastabas dėl trūkumų diagnozuojant ir gydant onkologinius susirgimus, teigia, kad situacija gerėja.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, atsakydamas į Valstybės kontrolės pastabas dėl trūkumų diagnozuojant ir gydant onkologinius susirgimus, teigia, kad situacija gerėja.

Valstybės kontrolė, vertinusi, ar vėžio kontrolės priemonės vykdomos efektyviai, konstatavo, kad Lietuvoje nesudarytos prielaidos teikti vienodai prieinamas ir kokybiškas onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugas. Be to, pasak auditorių, nėra prielaidų tinkamai vertinti ir prognozuoti onkologinių ligų situaciją šalyje.

Ministras BNS sakė, kad auditorių pastabos apibūdina buvusią sistemą, kuri jau imta keisti.

„Jie vertino laikotarpį nuo 2010 iki 2012 metų. Mes taip pat įvertinome tą laikotarpį ir praėjusiais metais birželio mėnesį paskelbėme sveikatos sistemos apžvalgą, kurioje įvertinome onkologijos būklę. Mūsų apžvalgos rezultatai ir jų audituoti duomenys 2010–2012 metų sutampa. Vadinasi, mes buvome teisūs, paskelbdami, kad nacionalinėje sveikatos sistemoje nėra sisteminio požiūrio, nėra reglamentuota diagnostika ir gydymas, nėra gydymo metodikų“, – dėstė V. P. Andriukaitis.

Anot jo, sistema tobulinama visų pirma kuriant vadinamuosius klasterius.

„Praėjusiais metais lapkričio mėnesį, kaip žinote, startavo onkologijos klasterio pilotinis modelis. Tas pilotinis modelis parodė, kad mūsų žingsniai daromi teisinga linkme, atskleidė, kad kada specialistai išvažiuoja į atramines ligonines, kada surenka žmones, konsultuoja, žymiai efektyviau išaiškina ankstyvas vėžio stadijas – virš 200 naujų atvejų buvo per porą mėnesių išaiškina. Ir šiemet jau startavo onkologiniai klasteriai visoje Lietuvoje. Dabar stambios respublikinės ligoninės, atraminės ligoninės, universitetų ligoninės deda pastangas sukoordinuoti savo veiklą dėl onkologinės pagalbos išplėtimo, dėl dispanserizacijos atstatymo“, – aiškino ministras.

Ministras teigė, informacinė sistema, kuri padėtų tinkamai vertinti ir prognozuoti onkologinių ligų situaciją šalyje ir kurios pasigedo auditoriai, yra ne vienų metų darbas ir ji yra kuriama.

„Manome, kada pradėsime įgyvendinti elektroninę ligos istoriją, elektroninį receptą, elektroninį vaizdų perdavimą ir pereisime prie to, kad apskritai ligų registras vieningas būtų padarytas, ne tik onkologinių – tuberkuliozės, insultų, infarktų – ligų registras, mes galėtume turėti informacinę vieningą sistemą, bet puikiai suprantame, kad tai yra ne vienerių metų darbas“, – BNS sakė V. P. Andriukaitis.

Valstybės kontrolė paskelbė nustačiusi, kad nėra aiškiai reglamentuota diagnostikos ir gydymo bei kitų svarbių paslaugų teikimo pacientams seka, nenustatyta, kas, kada ir kokiu mastu turėtų teikti pagalbą sergantiems onkologinėmis ligomis. Todėl specializuotose onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo įstaigose suteikiamos ir tokios paslaugos, kurias pagal kompetenciją gali teikti rajonų ar regionų ligoninės, šeimos gydytojai. Dėl šios priežasties pacientų ištyrimas ir bendras paslaugų teikimo laikas specializuotose gydymo įstaigose ilgėja.

Be to, nacionaliniu lygmeniu nenustatyta, per kiek laiko žmogus turėtų gauti gydytojų specialistų konsultacijas, dienos stacionaro, diagnostinių tyrimų ar kitas paslaugas. Kai kurių specialistų konsultacijų, tyrimų pacientams laukti tenka du mėnesius ir ilgiau, konstatavo auditoriai.

Šalies mastu taip pat nėra parengtų bendrų visoms gydymo įstaigoms taikytinų onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo metodikų, dėl to skirtingose gydymo įstaigose taikomi skirtingi onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo standartai.

Auditoriai konstatuoja ir tai, jog šalyje nėra atliekamas vertinimas, ar onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugos teikiamos kokybiškai ir kokiu mastu taikomi efektyviausi diagnostikos ir gydymo metodai. Taip pat nevertinama ir kokius rezultatus duoda suteiktos paslaugos (pavyzdžiui, kokie tam tikrų ligų radikalaus gydymo rezultatai, koks atkryčių, komplikacijų skaičius).

Lietuvoje vėžio kontrolės priemonės vykdomos nuo 1993 metų, tačiau gyventojų sveikatos rodikliai negerėja, o sergamumas piktybiniais navikais nuosekliai didėja. Piktybiniai navikai – dažniausia mirčių priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...