captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ką lietuviai darytų iškilus karo grėsmei

Rusijai okupavus ir aneksavus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį Lietuvos piliečiams nebėra taip sunku įsivaizduoti, kad konvencinio karinio konflikto pavojus kyla ir mūsų šaliai. Gyventojai pripažįsta, kad Krymo krizė pakeitė jų požiūrį savos valstybės gynybą, todėl nenuostabu, jog ginklu ginti Lietuvą jau dabar pasiruošę 41,6 proc. žmonių.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Rusijai okupavus ir aneksavus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį Lietuvos piliečiams nebėra taip sunku įsivaizduoti, kad konvencinio karinio konflikto pavojus kyla ir mūsų šaliai. Gyventojai pripažįsta, kad Krymo krizė pakeitė jų požiūrį savos valstybės gynybą, todėl nenuostabu, jog ginklu ginti Lietuvą jau dabar pasiruošę 41,6 proc. žmonių.

Prieš ketverius metus atliekant panašią apklausą pasiryžimą gelbėti valstybę išsakė 29,8 proc. respondentų.

Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ šių metų kovo mėnesį atlikus gyventojų nuomonės apklausą.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorius, profesorius Valdas Rakutis teigia, kad Lietuvos gyventojų nuotaikos jam atrodo absoliučiai racionalios. Pasak pašnekovo, pamatę, kaip Rusija elgiasi su Ukraina ir prisimindami Lietuvos istorinę patirtį, žmonės suvokia, jog grėsmė yra čia pat.

„Žmonėms dažnai būna sunku abstrakčiai suvokti, ką reiškia ginti tėvynę. Tačiau kai puolėjas akivaizdus ir kai jis ciniškai elgiasi su aplinka, visi supranta, kas gali atsitikti, todėl motyvacija ginti tėvynę įgauna konkrečius kontūrus. Žmonės juk yra racionalūs ir puikiai supranta, kad jeigu ateitų Rusijos kariuomenė, nukentėtų verslas, o vaikų ateitis taptų miglota. Tai labai pačiupinėjami dalykai, todėl žmonių motyvacija ginti šalį auga. Tuo labiau, kad Rusija paskutiniu metu labai ciniškai elgiasi su aplinka ir ateina toks pyktis – kodėl kažkas ateina ir griauna gyvenimą?“ – sakė V. Rakutis.

Piliečiai sutinka: Lietuvos nepriklausomybei iškilo grėsmė

Remiantis apklausos duomenimis, daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų yra įsitikinę, kad Lietuvos nepriklausomybei yra iškilusi grėsmė: 29,2 proc. apklaustų žmonių mano, jog grėsmė nepriklausomybei iškilo pastaruoju metu, 22,9 pro. Laikosi nuomonės, kad toks pavojus egzistavo visuomet.

Kad pavojaus šalies nepriklausomybei nėra, manė 30,6 proc. respondentų. Dar 17,3 pro. žmonių į klausimą neatsakė arba nežinojo, kaip atsakyti. Iškilusią grėsmę dažniau įvardijo miestų gyventojai.

Kiek imtų ginklą į rankas

Žmonių taip pat buvo teiraujamasi, ar jie būtų pasirengę Lietuvą ginti ginklu. Remiantis apklausa, ginklą į rankas imtų ir savo šalį gintų 41,6 pro. gyventojų, dar 22,9 proc. žmonių nežinojo, kaip atsakyti į klausimą.

Ginklu Lietuvos negintų 35,5 proc. respondentų.

18–45 metų respondentai, gyvenantys didmiesčiuose, dažniau tvirtino Lietuvą ginsiantys ginklu. Skirstant atsakusiuosius pagal lytį, Lietuvą ginti nusiteikę 62 proc. vyrų ir 24 proc. moterų.

Prieš ketverius metus bendrovė „Spinter tyrimai“ DELFI užsakymu taip pat klausė, ar kilus grėsmei iš išorės piliečiai eitų ginti savo valstybės, tačiau tuomet rezultatai buvo liūdnoki.

Tuomet klausiami, ar eitų ginti Lietuvos, vienareikšmiškai teigiamai atsakė tik 6,5 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, dar 23,3 proc. respondentų sakė, kad ginklo greičiausiai vis tik imtųsi, bet nebuvo tuo įsitikinę, o 8,9 proc. nežinojo, kaip pasielgtų tokiu atveju, arba į klausimą išvis neatsakė.

25,4 proc. apklausos dalyvių svarstė, jog ginti Lietuvos ginklu greičiausiai nesiryžtų ir net 35,9 proc. žmonių aiškiai pasakė, kad esant pavojui valstybės tikrai negintų.

Ketinimus ginti šalį 2010-aisiais dažniau išreiškė 26–35 metų amžiaus vyrai, kurie yra aukštesnio išsimokslinimo bei gauna vidutines pajamas. Mažiausiai aukotis dėl Lietuvos linkęs 18–25 metų jaunimas.

Ką darytų realios grėsmės atveju?

Dar džiugiau yra tai, kad realios karinės grėsmės atveju emigruojančiųjų iš Lietuvos būtų mažuma: 46,9 proc. gyventojų sako, kad liktų šalyje ir bandytų apsaugoti save ir savo šeimą, apie penktadalis eitų į kovą.

Emigraciją, kaip gelbėjimosi būdą, rinktųsi 16,7 proc. gyventojų ir 16,9 proc. žmonių nežinojo, kaip pasielgtų tokiu atveju.

Lietuvoje dažniau liktų ir apsisaugoti bei apsaugoti šeimą bandytų vyresni nei 45 metų amžiaus respondentai. Kovoti dažniau linkę 36–45 metų amžiaus vyrai, didmiesčių gyventojai. Moterys labiau rinktųsi emigraciją.

V. Rakutis: žmonės suvokia – rusai Suomijos gyvenimo neatneštų

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorius V. Rakutis pastebi, kad pastaruoju metu Lietuvoje pastebimas didesnis entuziazmas švęsti nepriklausomybės sukaktis, todėl galima po truputėlį manyti, kad nepriklausomas gyvenimas jau pagimdė tam tikras vertybes, kurias žmonės nori ginti.

Prie to prisideda ciniški Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu ir suvokimas, kad atėjus Rusijos kariuomenei neabejotinai nukentėtų verslas, subjurtų vaikų ateitis. Galiausiai, pasak V. Rakučio,
savo vaidmenį greičiausiai vaidina ir trauminė 1940-ųjų metų patirtis, kai politiniam elitui nusprendusi nesipriešinti Lietuva patyrė visą sovietų žiaurumą – trėmimus, žudynes, turto nusavinimą.

„Duok Dieve, kad ši patirtis vaidintų savo vaidmenį kuo ilgiau. Ši patirtis žymi ir turto praradimą, ir mūsų, kaip šalies, atsilikimą. Pažiūrėkite, kiek mes atsilikę nuo suomių. Tai rodo, kad laisvas gyvenimas gimdo gyvenimo kokybę. Ir mūsų žmonės juk ne į Rytus emigruoja, o į Vakarus“, – priminė Lietuvos karo akademijos prorektorius.

V. Rakutis sako šiame kontekste įžvelgiantis teigiamą emigracijos naudą. Jo nuomone, pasaulio pamatę lietuviai suvokia, kad įsitvirtinti svetur nėra taip lengva, o Lietuvoje esi savas, tad savo valstybę ir verta ginti.

„Žmonės suprato, ką tai reiškia: svetur vis tiek nebūsi pilnavertis, kažin kur neprasimuši. Ir jeigu galėtum gyventi Lietuvoje, tai geriau Lietuvoje, čia bent visi panašūs. Daug laimingų emigrantų neteko matyti“, – sakė profesorius.

Klausiamas, ar, jo nuomone, teigiantieji, kad Lietuvą gins ginklu, turi bent minimalų parengimą, ar tai tik emocijų išraiška, V. Rakutis svarstė, jog didžioji dalis Lietuvos vyrų suvokia, ką reiškia tarnyba kariuomenėje – vyresnioji karta iš patirties sovietų kariuomenėje, jaunesnioji – iš patirties nepriklausomos Lietuvos šauktinių kariuomenėje.

Kaip žinoma, Lietuva ilgą laiką turėjo šauktinių kariuomenę, tačiau vėliau perėjo prie profesionalios karinės tarnybos. Kaip pakaitalas šauktiniams buvo sugalvoti 12 savaičių baziniai kariniai mokymai, kuriuose 18–38 metų amžiaus gyventojai – vyrai ir moterys – gali įgyti karinį pasirengimą.

Pasiteiravus apie didesnį vyrų entuziazmą ginti šalį, profesorius svarstė, kad galbūt daliai moterų nesivėlimas į konfliktą atrodo saugesnis būdas išgyventi, tačiau, jo teigimu, kartais moterys ypatingai formuoja vyrų požiūrį: pavyzdžiui, jeigu moterys mano, jog savo valstybę ginklu ginti privalu, joks vyras nedrįs sakyti priešingai.

„Moterys dažnai formuoja vyrų požiūrį. Jei jos pasisako, kad tikras vyras turėtų ginti šalį, tai retas vyras tvirtins, kad jis dės į krūmus. Taip jau genetiškai suformuota, kad niekas nenori pasirodyti bailiu, todėl moterų laikysena gali turėti įtakos tautos nusiteikimui ginti šalį“, – sakė V. Rakutis.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų kovo 15–20 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1 007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...