captcha

Jūsų klausimas priimtas

Partijos įsipareigojo 2020 metais gynybai skirti 2 proc. BVP

Lietuvos parlamentinių partijų vadovai šeštadienį įsipareigojo nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad 2020 metais jis pasiektų 2 procentus bendrojo vidaus produkto.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Lietuvos parlamentinių partijų vadovai šeštadienį įsipareigojo nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad 2020 metais jis pasiektų 2 procentus bendrojo vidaus produkto.

Tokį susitarimą minint Lietuvos narystės NATO dešimtmetį Prezidentūroje pasirašė valdančiosios koalicijos ir opozicijos partijų vadovai.

Susitarime teigiama, kad gynyba stiprinama „reaguojant į kintančią geopolitinę ir saugumo padėtį Europoje po Rusijos agresijos Ukrainoje“.

Partijų vadovai taip pat paskelbė, kad sieks nuolatinio JAV „nuolatinio tiesioginio karinių pajėgumų buvimo Baltijos valstybių teritorijose“.

Pagal susitarimą, biudžeto didinimo tempai kasmet būtų nustatomi atskiru Seimo nutarimu. Konkretūs skaičiai šeštadienio susitarime artimiausiems metams nėra nurodomi.

Šiuo metu Lietuva gynybai skiria 0,8 proc. BVP, ir pagal šį rodiklį yra priešpaskutinė NATO. Aljanso šalys yra įsipareigojusios siekti 2 proc. finansavimo.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius tikslesnių skaičių nenurodė, ir sakė negalintis garantuoti, kad kitąmet finansavimas išaugs iki 1 proc. BVP - būtent tokio tempo reikėtų, jei iki 2020 metų kasmet gynybos biudžetas būtų didinamas tokia pat santykine dalimi.

„Manau, kad mums nereikėtų procentaliai suskirstyti kiekvieniems metams tam tikrą procentinį dydį. Manau, kad reikia atsižvelgti į finansinius įsipareigojimus iš anksčiau, strateginius tikslus“, - žurnalistams sakė premjeras.

„Kitais metais truputį finansavimas bus didesnis, bet tikrai negalėčiau garantuoti, kad tai sudarys 1 proc. bendrojo vidaus produkto“, – teigė A.Butkevičius.

Dokumente išskiriami prioritetai, kad papildomas finansavimas būtų skiriamas prieštankinei, oro gynybos ginkluotei, kovinėms mašinoms, rezervo rengimui, taip pat informacinės ir kibernetinės gynybos sistemai.

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius teigė, kad visi kariuomenės pirkiniai derinami su NATO sąjungininkais, atsižvelgiant į parengtus gynybos planus.

Generoo teigimu, jau nuspręsta atsisakyti rusiškų sraigtasparnių MI8 ir ketinama pirkti transportinius sraigtasparnius, kuriuos būtų galima panaudoti tiek paieškai ir gelbėjimui, tiek karinėms operacijoms, sausumos pajėgoms planuojama įsigyti kovinių šarvuotų mašinų.

„Dar būtini dalykai – prieštankinė ir priešlėktuvinė ginkluotė. Viskas priklausys nuo biudžeto, planai yra, žinome, ko norime“, – žurnalistams sakė A.Pocius.

Lietuvos kariuomenės vadas patvirtino, kad JAV kariai dalyvaus šiemet Baltijos šalyse rengiamose karinėse pratybose. Pasak generolo, „jeigu bus reikalinga, tikrai amerikiečių kažkoks vienetas dislokuosis Lietuvoje“.

Rytų Europos studijų centro ekspertas Laurynas Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad ankstesni susitarimai dėl gynybos finansavimo nebūdavo vykdomi, todėl nesukūrus prižiūrinčios struktūros nėra garantijos, kad pakaks politinės valios pasiekti ir naująjį tikslą.

„Susitarimo įgyvendinimas bus sunkesnė dalis nei jo pasirašymas. Ankstesni sutarimai būdavo padedami į stalčius. Turėtų atsirasti struktūra, kuri prižiūrėtų susitarimą. Pačių partijų priežiūra nebūtinai veiks“, – BNS sakė L.Kasčiūnas.

Jo nuomone, Lietuva galėtų pasekti Danijos pavyzdžiu ir įkurti visuomeninę instituciją, kuri aptartų gynybos klausimus ir prioritetus.

JAV prezidentas Barackas Obama šią savaitę viešėdamas Briuselyje patvirtino kolektyvinės gynybos įsipareigojimus dėl Rusijos nuogąstaujančioms Vidurio ir Rytų Europos šalims, bet paragino Ukrainos krizės akivaizdoje didinti išlaidas gynybai.

„Situacija Ukrainoje mums primena, kad laisvė nėra nemokama“, – sakė B.Obama.

Mini 10-metį

Šeštadienį, kovo 29-ąją, sukanka dešimt metų, kai Lietuva tapo Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos nare.

Kartu su Lietuva NATO – politinės karinės tarpvyriausybinės organizacijos – narėmis 2004 metų kovo 29 dieną tapo ir Latvija, Estija, Bulgarija, Slovakija, Slovėnija ir Rumunija.

Šalys įsipareigojo 1949 metais Vašingtone pasirašytos Šiaurės Atlanto sutarties tikslams. Vienas svarbiausių įsipareigojimų – diplomatinėmis, o prireikus ir karinėmis, priemonėmis išsaugoti tarptautinę taiką bei savo nepriklausomybę.

2004 m. kovo 10 d. Seimas ratifikavo Vašingtono sutartį.

2004 m. kovo 29 d. tuometis Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas Vašingtone kartu su Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos premjerais įteikė JAV valstybės sekretoriui Colinas Powellas Vašingtono sutarties ratifikacinius raštus. Šią dieną Lietuva tapo visateise NATO nare.

Nuo pat pirmosios narystės NATO dienos Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę pradėjo saugoti NATO šalys į oro policijos misiją Baltijos šalyse atsiųsdamos savo karius ir naikintuvus. Per dešimt metų jau 14 NATO sąjungininkų 34 kartus rotuodamiesi patruliavo Baltijos šalių oro erdvėje.

Šiuo metu NATO oro policijos misijoje budinčios JAV karinės oro pajėgos atsiuntė papildomus 6 naikintuvus, apie papildomų pajėgų atsiuntimą pranešė Danija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija.

Lietuva kartu su kitų šalių pajėgomis dalyvauja tarptautinėse operacijose. Per pastarąjį dešimtmetį bene didžiausias Lietuvos indėlis - dalyvavimas NATO operacijoje Afganistane, kur Lietuva vadovavo Goro provincijos atkūrimo grupei.

Lietuvos kariai budi NATO greitojo reagavimo pajėgose. Didžiausias šalies indėlis į šias pajėgas – bendras Baltijos šalių batalionas, jau budėjęs 2010 m. ir vėl budėsiantis 2016 metais.

2013 m. Aljansas Baltijos šalyse ir Lenkijoje surengė didžiausias pastarojo meto kolektyvinės gynybos pratybas „Tvirtas džiazas“, jose dalyvavo apie 6 000 karių iš NATO šalių ir partnerių.

Narystė NATO aktyvino ir Lietuvos kariuomenės tarptautinį bendradarbiavimą – visų pirma su Baltijos ir Šiaurės šalimis, JAV, Lenkija. Lietuva ypač skatino NATO bendradarbiavimą su Rytų partneriais, labiausiai su Gruzija ir Ukraina.

Minint Lietuvos narystės NATO 10-metį, šeštadienio vidudienį sostinės S. Daukanto aikštėje pakeltos Lietuvos ir NATO vėliavos.

Vakare Nacionalinėje filharmonijoje – koncertas „Simfoniniai susitikimai“, skirtas Lietuvos narystės NATO 10-mečiui.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...