captcha

Jūsų klausimas priimtas

Medikai skelbia apie kraujo rodiklį, kuris bet kuriam iš mūsų gresia staigia mirtimi

Medikai atskleidžia, kas vyksta mūsų organizme nuo padidėjusios cholesterolio koncentracijos kraujyje, kuri nepasireiškia jokiais simptomais, tačiau gresia staigia mirtimi.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Medikai atskleidžia, kas vyksta mūsų organizme nuo padidėjusios cholesterolio koncentracijos kraujyje, kuri nepasireiškia jokiais simptomais, tačiau gresia staigia mirtimi.

Lietuvos vyrai gyvena trumpiausiai Europos Sąjungoje


Pasak Santariškių klinikų 1–ojo kardiologijos skyriaus vedėjos, Lietuvos širdies asociacijos prezidentės prof. Žanetos Petrulionienės, lietuviai, kitaip nei Vakarų Europos gyventojai, dėl savo pačių apsileidimo miršta nuo ligų, kurių įmanoma išvengti, – širdies ir kraujagyslių ligų. Pastaruosius dvejus metus sergamumo jomis statistika nesikeitė – gyventojų mirčių struktūroje širdies ir kraujagyslių ligos užėmė pirmą vietą (56,6 proc.). Taigi nuo jų miršta kas antras Lietuvos gyventojas. Palyginimui viso pasaulio vidurkis – apie 29 proc. mirčių priežasčių statistikoje.

Dažniausia mirties priežastis – išeminė širdies liga, kurios pavojingiausias pasireiškimas – miokardo infarktas. Daugelį metų Lietuva priskiriama ypač aukštos rizikos šalių grupei, mirtingumas nuo šių ligų pas mus Europos vidurkį viršija daugiau nei du kartus. Kita problema Lietuvoje – tikėtina gyvenimo trukmė, kuri ypač trumpa vyrų (siekia vos 68 metus). Lietuvos vyrai gyvena net 11 metų trumpiau nei moterys. Jie gyvena trumpiausiai Europos Sąjungoje. Kita vertus, 2012 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 47,8 proc. vyrų ir kur kas daugiau – 65,6 proc. – moterų. Taigi moterys miršta dažniau, bet vėlesniame amžiuje. Beje, tarp jaunų vyrų iki 44 metų mirčių priežasčių kraujotakos sistemos ligos sudaro net net 15 proc. Su amžiumi šių ligų daugėja ir nuo 64 metų mirčių struktūroje jos pradeda vyrauti“, – aiškino medikė.

Pasak jos, apie tokią liūdną statistiką tenka kalbėti todėl, kad, pirminės prevencijos programos duomenimis, 89,7 proc. vidutinio amžiaus (apie 50 metų) Lietuvos vyrų ir moterų nustatyta padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, kuris sukelia aterosklerozę. Be to, dauguma jų turi ir kitų rizikos veiksnių. Daugiau nei pusės kraujospūdis padidintas, 10 proc. turi cukrinį diabetą, trečdalis – nutukimą.

„Kodėl vystosi aterosklerozė ir kodėl įvyksta infarktai arba insultai? Žinoma, ne tik cholesterolio padidėjimas sukelia mirtis, paprastai jas lemia rizikos veiksnių deriniai, tačiau tai vienas pagrindinių veiksnių. Blogiausia, kai žmogus turi blogą genetiką, t. y. paveldėjimą, ir keletą rizikos veiksnių. Aterosklerozė tai kraujagyslių siaurėjimo procesas, kuris vyksta dėl oksiduoto cholesterolio kaupimosi ant sienelių ir aterosklerozinių plokštelių formavimosi. Kraujagyslės gali susiaurėti bet kur – galvos smegenyse ar bet kuriame kitame organe. Kuo labiau aterosklerozė progresuoja, tuo didesnė tikimybė, kad tiksinti bomba kūne sprogs, t. y. įvyks nelaimė: aterosklerozinė plokštelė plyš ir įvyks infarktas arba insultas.

Didžiausia bėda, kad cholesterolio padidėjimo ir pradinių aterosklerozės stadijų mes nejaučiame, nes cholesteroliui besikaupiant plokštelė ilgai auga be simptomų, nesiaurindama kraujagyslės spindžio. Taigi aterosklerozė progresuoja dešimtmečius, o žmogus simptomus pajunta tik tuomet, kai plokštelė plyšta ir kraujagyslės spindį uždaro krešulys arba trombas, todėl įvyksta infarktas arba insultas. Būtent todėl aterosklerozė vadinama nebyliuoju, tyliuoju žudiku. Infarktų statistika Lietuvoje yra liūdna. Kasmet jų įvyksta apie 7 tūkst., per dieną – daugiau nei 20. Daugiau nei du trečdaliai pacientų išgyvena, bet problema ta, kad infarktas dažnai ištinka save sveikais laikiusius žmones ir jie neatpažįsta pirmųjų simptomų“, – teigė Ž. Petrulionienė.

Pasak jos, kaip rodo kitų šalių patirtis, suvaldyti aterosklerozės epidemiją galima. Nustatyta, kad mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų iki 80 proc. sumažėja tose populiacijose, kuriose aktyviai pritaikomi pirminės prevencijos principai – nustatomi ir sureguliuojami rizikos veiksniai (kraujospūdis, cholesterolis ir rūkymas). Bendro cholesterolio rodiklis turi neviršyti 5 mmol/l, blogojo cholesterolio – 3 mmol/l.

Kaip atrodo cholesterolio prisisunkęs kraujas

Tam tikrais atvejais polinkis į cholesterolio didėjimą yra genetiškai paveldimas. Tokiose šeimose dažnai būna ankstyvų infarktų ir insultų. Žmonės vėlgi jokių simptomų iki nelaimės nejaučia. Tiesa, itin sunkiais sunkiais atvejais išorinių požymių yra: kadangi cholesterolis kaupiasi poodyje, aplink akis dažnai būna geltonos dėmės, taip pat jis kaupiasi apie sąnarius, šios sankaupos yra skausmingos.

„Cholesterolis kaupiasi visuose vidaus organuose, bet svarbiausia – vidinėje kraujagyslių sienelėje. Plokštelės gali susidaryti bet kurioje organizmo arterijoje ir sutrikdyti širdies ar galvos smegenų kraujotaką. Sunkių ligonių kraujyje riebalai matomi net plika akimi – skystoji kraujo dalis būna geltona ir labai riebi. Kai forminiai kraujo elementai nusėda, viršuje lieka praktiškai grietinė. Taigi galima teigti, kad sunkia forma sergančio žmogaus kraujas yra riebus kaip grietinė. Dažnai žmogus tokios ligos nejaučia, būtent todėl reguliariai reikia atlikti kraujo tyrimus, ypač visiems vyrams, perkopusiems per 40 metų, ir vyresnėms nei 50 metų moterims.

Aš kasdien matau pacientus, kuriems jau įvyko miokardo infarktas ir nemaža jų dalis patyrė klinikinę mirtį, tačiau, laimei, buvo atgaivinti – arba gaivinimą pradėjo šalia esantys žmonės, arba greitai atvyko greitoji ir išgelbėjo žmogui gyvybę. Ir tik tuomet jie susizgrimba – pradeda reguliariai matuoti kraujospūdį, darytis kraujo tyrimus, keisti mitybą, mesti svorį, kad neįvyktų antras infarktas, kad kraujagyslė toliau nesiaurėtų, kad nesiaurėtų kitos kraujagyslės, nes labai išsigąsta. Yra duomenų, kad pritaikius priemonių kompleksą aterosklerozinė plokštelė bliūkšta – joje mažėja cholesterolio kiekis ir storėja jos dangalas, o tai reiškia, kad kad mažėja rizika jai plyšti“, – aiškino kardiologė.

Kokius cholesterolį didinančius produktus valgo lietuviai

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovo prof. Rimanto Stuko, norint sureguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, labai svarbu tinkamai maitintis. Tuo tarpu, kaip rodo naujausias gyventojų mitybos įpročių tyrimas, vos 23 proc. Lietuvos gyventojų valgo taip, kaip rekomenduoja mitybos specialistai, t. y. jų mityba nėra riebi, gyvuliniai riebalai valgomi ne kasdien arba visai nevartojami.

„Didžiosios dalies gyventojų mityba yra riebi. 6 proc. respondentų nurodo, kad jie valgo labai riebiai, valgoma daug gyvulinių riebalų, 38 proc. gyvulinius riebalus valgo kasdien. Taigi 44 proc. Lietuvos gyventojų mityba palanki cholesterolio koncentracijos didėjimui. Tiesa, moterų situacija yra geresnė. Apie 30 proc. moterų mitybą galime vertinti kaip sveikatai palankią. Tokių vyrų vos 15 proc. Netinkamai maitinasi 28 proc. moterų ir net per 50 proc. vyrų“, – teigė mitybos specialistas.

Kaip parodė tyrimas, pagrindiniai sveikatai nepalankūs produktai, kuriuos kasdien valgo žmonės: sviestas (18 proc.), riebi grietinė (8 proc.), kiaušiniai (7 proc.), kiauliena (6 proc.). Sudėjus visus vartojimo įpročius, dažniausiai lietuvių vartojami sveikatai nepalankūs, pasak specialistų, produktai – kiaušiniai, kiauliena, sviestas, riebi grietinė, fermentinis sūris, kiaušinio tryniai, jautienos kumpis, lašiniai, grietinėlė, vištiena su oda, kiaulienos taukai su spirgučiais arba gryni taukai.

„Sviestą, kuris, žinia, didina cholesterolio koncentraciją kraujyje, dažnai vartoja 48 proc. Lietuvos gyventojų, riebią grietinę – apie 32 proc., kiaulieną – 29 proc., kiaušinius – 38 proc. Aišku, į šiuos produktus turime žiūrėti bendrame mitybos kontekste, bet ir anksčiau atlikti mūsų gyventojų mitybos tyrimai rodo, kad mūsų mityba palanki širdies ir kraujagyslių ligoms plisti, kadangi riebalų energetinė vertė ženkliai viršija angliavandenių. Ir ši situacija nesikeičia jau daug metų. Maisto racione reikėtų mažinti gyvulinių riebalų vartojimą, rinktis liesus produktus, mažinti kiaulienos mėsos vartojimą, sviestą keisti minkštų margarinu, gyvulinius taukus – aliejumi, vartoti daug šviežių daržovių“, – pasakojo R. Stukas.

Rinkdamiesi maistą apie sveikatą galvoja tik apie 20 proc. Lietuvos gyventojų. Dažniausiai maisto pasirinkimą lemia kaina (36,1 proc.), skonis (31,3 proc.), kitų šeimos narių pomėgiai (9,4 proc.) ir kiti veiksniai. Moterys apie sveikatą galvoja kiek dažniau (24,3 proc.), joms mažiau rūpi skonis (24,9 proc.), o vyrams skonis daug svarbesnis (38,8 proc.) nei produkto nauda sveikatai (15,3 proc.). Tuo tarpu kaina vienodai svarbi abiem lytims.

Atsiranda produktai, dirbtinai mažinantys cholesterolio koncentraciją

Pasak „Univeler“ mitybos ir sveikatos padalinio vadovės Iwonnos Niegowskos, šiek tiek cholesterolio mums reikia ir jį gamina pats organizmas. Kitas cholesterolio šaltinis – maistas ir jeigu su maistu jo gauname per daug, tai jau kelia problemų, todėl mokslininkai ieško būdų, kaip pagaminti maistą, kad jis nedidintų cholesterolio koncentracijos.

„Į cholesterolį gamtoje savo struktūra labai panašūs augaliniai steroliai – medžiagos, kurios natūraliai susidaro augalinės kilmės maisto produktuose. Pastebėta, kad jie mažina cholesterolio koncentraciją, mat dėl jų poveikio cholesterolis, patekęs į organizmą, neįsisavinamas ir tiesiog iš jo pasišalina. Maitindamiesi įprastai mes su maistu gauname 200–300 g sterolių, maitinantis vegetariškia – iki gramo“, – pasakojo I. Niegowska.

Šiek tiek sterolių yra obuoliuose, brokoliuose, alyvuogių aliejuje, pilno grūdo duonoje, sojos pupelėse, migdoluose, žemės riešutuose, avokaduose, saulėgrąžų sėklose. Tiesa, sterolių kiekis įprastose šių produktų porcijose nedidelis, o mokslininkai paskaičiavo, kad norint ženkliai sumažinti cholesterolio kiekį, per parą reikia gauti ne mažiau 2 g sterolių, todėl atsiranda produktai, kuriuose augalinių sterolių kiekis padidintas dirbtinai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...