captcha

Jūsų klausimas priimtas

J. Olekas: Lietuva ir NATO – kartu saugiau

Pastaruoju metu turbūt ne vienas iš mūsų, stebėdamas įvykius Ukrainoje, pasidžiaugė, kad Lietuva yra NATO narė. Ir ne be reikalo. Lietuva jau dešimt metų yra sėkmingiausio ir stipriausio pasaulyje karinio aljanso, ginančio savo nares daugiau kaip šešiasdešimt metų, dalis. Per šį laikotarpį nė viena valstybė neišdrįso užpulti NATO. „Visi už vieną ir vienas už visus“ – tai kertinis NATO principas, reiškiantis, kad vienos valstybės užpuolimas yra viso Aljanso užpuolimas, o visos šalys privalo padėti užpultajai Aljanso narei. Koks svarbus šis principas, įrodė 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykiai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Visi žino, kaip baigėsi ši istorija teroristinių išpuolių organizatoriams.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Pastaruoju metu turbūt ne vienas iš mūsų, stebėdamas įvykius Ukrainoje, pasidžiaugė, kad Lietuva yra NATO narė. Ir ne be reikalo. Lietuva jau dešimt metų yra sėkmingiausio ir stipriausio pasaulyje karinio aljanso, ginančio savo nares daugiau kaip šešiasdešimt metų, dalis. Per šį laikotarpį nė viena valstybė neišdrįso užpulti NATO. „Visi už vieną ir vienas už visus“ – tai kertinis NATO principas, reiškiantis, kad vienos valstybės užpuolimas yra viso Aljanso užpuolimas, o visos šalys privalo padėti užpultajai Aljanso narei. Koks svarbus šis principas, įrodė 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykiai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Visi žino, kaip baigėsi ši istorija teroristinių išpuolių organizatoriams.

Istorikai ir politologai mėgsta pabrėžti, kad Lietuva, būdama NATO ir Europos Sąjungos narė, niekada nebuvo tokia saugi per visą savo neramią istoriją. Išties, tikroji NATO narystės vertė išryškėja krizės metu, todėl turime puikią progą įvertinti, ką pasiekėme per dešimt metų stiprindami Lietuvos saugumą ir kariuomenę, rašoma krašto apsaugos ministro Juozo Oleko išplatintame straipsnyje.

Lietuva grindžia savo saugumą NATO kolektyvine gynyba ir atgrasymu. 2 milijonai gerai parengtų, tarptautinėse operacijose užgrūdintų Aljanso karių, moderniausia ir naujausia ginkluotė yra rimti argumentai potencialiam agresoriui. Siunčiama aiški žinia: bet kokie kariniai veiksmai, nukreipti prieš NATO, gaus atkirtį. Šiandien, kai Rytų Europoje vėl siekiama perbraižyti valstybių sienas, galiu tik dar kartą pakartoti – mes ir NATO turime visus reikiamus gynybos planus ir karinius pajėgumus Baltijos šalims apginti.

NATO saugumo investicijos Lietuvoje

Užteko vos keleto valandų NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančių naikintuvų skaičiui padidinti nuo keturių iki dešimties. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai labai paprastas ir lengvai įgyvendinamas sprendimas. Tačiau realybė yra kur kas sudėtingesnė. 2004 m. kovą, kai Lietuvai tapus NATO nare ir Aljansui pradėjus saugoti Baltijos šalių oro erdvę, NATO naikintuvams buvo sudėtinga nutūpti Šiaulių oro uoste. Jame teveikė paskubomis suremontuotas atsarginis takas, nebuvo naikintuvams reikalingų angarų, stovėjimo aikštelių, o beveik visą aprūpinimą suteikdavo didžiulis NATO šalių personalas. Sprendimas padidinti naikintuvų skaičių tuomet būtų buvęs itin sudėtingas, jei apskritai įmanomas.

Per dešimt metų į Šiaulių oro uostą buvo investuota beveik 130 mln. litų NATO ir apie 50 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Šios lėšos skirtos ne tik tam, kad būtų galima sėkmingai vykdyti NATO oro policijos misiją, bet ir tam, kad, reikalui esant, būtų galima panaudoti Šiaulius NATO karinei paramai priimti.

Patyręs personalas – bene didžiausias turtas Šiaulių Aviacijos bazėje. Sukaupta patirtis unikali net tarp NATO šalių – juk priimančiosios šalies parama suteikiama skirtingų tipų naikintuvams ir kitiems orlaiviams iš skirtingų NATO šalių ir partnerių. Per dešimt metų NATO oro policijos misijoje rotacijos principu dalyvavo 35 kontingentai NATO karių iš 14 NATO šalių. Tai didžiulis Lietuvos karinių oro pajėgų ir apskritai Lietuvos kariuomenės pasiekimas. Krizės atveju Šiauliai būtų vienas iš pagrindinių taškų, į kurį atvyktų NATO pajėgos. Aviacijos bazės specialistai tam puikiai pasirengė, užtikrindami paramą NATO oro policijos misijai 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę.

Patirtis NATO pratybose

NATO pratybos – dar viena galimybė sustiprinti šalies karinius pajėgumus ir patikrinti gebėjimus veikti kartu su sąjungininkais. Ne paslaptis – iš pradžių galimybės rengti NATO pratybas Baltijos šalyse sąjungininkų buvo vertinamos atsargiai. Esą toks sprendimas būtų nereikalingas karinės galios demonstravimas ir Rusijos erzinimas. Itin svarbus lūžis buvo pratybos „Baltijos šeimininkas“, nuo 2009 m. rengiamos Baltijos šalyse kartu su NATO ir JAV vadavietėmis. Šių pratybų tikslas – užtikrinti, kad civilinės institucijos ir kariuomenė veiktų išvien suteikdamos paramą atvykstančioms NATO pajėgoms. Galima drąsiai teigti, kad šiandien Lietuva suteikti priimančiosios šalies paramą galimam NATO pastiprinimui yra pasirengusi geriau nei bet kada anksčiau.

2010 m. Lietuvoje buvo pirmą kartą dislokuota NATO greitojo reagavimo pajėgų vadavietė ir surengtos pratybos „Tvirta jungtis“. Tai išskirtinis įvykis, nes NATO greitojo reagavimo pajėgos yra elitinės NATO pajėgos ir krizės atveju būtų NATO pajėgų smaigalyje.

NATO pratybų ciklą mūsų regione vainikavo pernai Lenkijoje ir Baltijos šalyse vykusios NATO greitojo reagavimo pajėgų pratybos „Tvirtas džiazas 2013“. Tai buvo pirmosios NATO kolektyvinės gynybos pratybos šiame regione, kuriose mūsų kariai kartu su sąjungininkais rengėsi ginti savo šalį. Žinoma, šios pratybos buvo svarbus politinis žingsnis, pademonstravęs NATO šalių įsipareigojimus Baltijos šalių saugumui. Mažiau matomas, tačiau ne mažiau svarbus yra karinių vienetų kovinės parengties stiprinimas, įvairių gebėjimų ir procedūrų tobulinimas. Pavyzdžiui, šiose pratybose Lietuvos karių kuopa, aprūpinta M113 šarvuočiais, kita technika ir ginkluote, Lenkijoje Dravsko poligone kartu su tūkstančiais NATO karių mokėsi vykdyti įvairias užduotis. Dalyvavimas tokio masto pratybose – tarsi dalyvavimas karinėje olimpiadoje kartu su kariais iš kitų šalių.

Lietuvos kariuomenė užgrūdinta NATO operacijose

NATO nariai veikia išvien. NATO naikintuvai saugo NATO oro erdvę virš Baltijos šalių, o Lietuva dalyvaudama NATO operacijose prisideda prie tarptautinės bendruomenės ir NATO tikslų užtikrinti saugumą už Aljanso ribų. Taip pat NATO operacijos suteikia puikią galimybę išbandyti Lietuvos kariuomenės organizuotumą, karių pasirengimą, turimą ginkluotę ir techniką.

Visiems žinoma sena tiesa, kad parako neuosčiusi ir su realiais pavojais nesusidūrusi kariuomenė yra mažai ko verta. Pratybose neįmanoma sukurti tokios įtampos situacijų, kai reikia žaibiškai reaguoti į nuolat kintančius priešininko veiksmus. Tarptautinėse operacijose kariai įgyja praktinės patirties, perimami gebėjimai iš labiau patyrusių kitų NATO šalių karių, išbandomi vadų gebėjimai vadovauti kariams. Iki šiol beveik 5000 Lietuvos karių dalyvavo NATO operacijose ir petys petin vykdė bendrus veiksmus kartu su sąjungininkų kariais.

2005–2013 m. Lietuva, sėkmingai vadovavusi tarptautinei Goro provincijos atkūrimo grupei NATO operacijoje Afganistane, įrodė, kad gali imtis lyderės vaidmens didžiausiose Aljanso vykdomose operacijose. Per aštuonerius metus trukusią misiją 17 vadų vadovavo 2500 Goro provincijoje tarnavusių karių. Tai buvo puikus vadovaujančių karininkų lyderystės ir Lietuvos kariuomenės apskritai išbandymas sunkiomis sąlygomis. Veikla Goro provincijoje gerokai sustiprino kariuomenės pajėgumus ir pasirengimą ginti kraštą, jei to prireiktų.

Specialiųjų operacijų pajėgų eskadronai Afganistane daugiau kaip dešimt metų sėkmingai vykdo įvairias itin sudėtingas užduotis, įskaitant kovines. Per tą laiką mūsų specialiųjų operacijų kariai užsitarnavo kitų šalių pagarbą niekuo nenusileisdami kitų NATO šalių elitiniams padaliniams, o neretai net juos pranokdami. Ši Specialiųjų operacijų pajėgų veikla tiesiogiai prisideda prie Lietuvos saugumo. Sukaupta milžiniška patirtis būtų panaudota šalies gynybai, ypač kariaujant asimetrinį karą prieš gausesnėmis pajėgomis pasižymintį priešininką.

Praktinės patirties Lietuvos kariai taip pat įgijo tarnaudami NATO vadavietėse ir mokydamiesi NATO mokyklose. Per dešimt metų beveik 200 karių tarnavo įvairiose NATO vadavietėse, kartu su kitais NATO kariais planavo operacijas ir kitą NATO karinę veiklą. Dešimtys karių mokėsi elitiniuose NATO gynybos koledžuose, šimtai baigė kitas NATO mokyklas ar kursus. Šiandien šie kariai įgyta patirtimi dalijasi stiprindami Lietuvos kariuomenę ar, išėję į atsargą, sudaro rezervo branduolį. Turime puikiai parengtus karius – tai pats didžiausias Lietuvos kariuomenės turtas.

NATO planavimas kartu

NATO esmė – solidarumas ir kolektyvinė veikla – atsispindi planuojant karinius pajėgumus. Mes kartu iškeliame bendrus tikslus, nustatome, kokių pajėgumų reikia Aljanso kolektyvinės gynybos ir kitoms operacijoms. Šalys įsipareigoja viena kitai tuos pajėgumus išplėtoti ir išlaikyti. NATO atsižvelgia į kiekvienos šalies galimybes ir prioritetus, tad nenuostabu, kad liūto dalis Lietuvos įsipareigojimų NATO tenka Sausumos pajėgoms. Šioms pajėgoms tektų pagrindinė užduotis ginant mūsų kraštą.

Per dešimt metų įgyvendinome nemažai planų ir sustiprinome kariuomenę, atsižvelgdami į NATO ir nacionalinius reikalavimus. Žinoma, nepakankamas gynybos finansavimas yra didžiausias skaudulys, trukdantis aprūpinti karius modernia ginkluote ir technika. Artimiausiais metais planuojame įsigyti naujų pėstininkų kovos mašinų, papildomų prieštankinių ir priešlėktuvinių gynybos sistemų, kurios sustiprins Lietuvos kariuomenės gynybinį potencialą ir padės įgyvendinti NATO įsipareigojimus.

Stiprindami Sausumos pajėgas, siekiame maksimaliai išnaudoti kitų šalių patirtį. 2006 m. Sausumos pajėgų elitas – brigada „Geležinis Vilkas“ – mokymo tikslais buvo priskirta Danijos divizijai. Daugiau kaip šešerius metus brigados štabas, vadovaujamas Danijos divizijos štabo, mokosi veikti pagal NATO standartus ir stiprina gebėjimus veikti kartu su kitų NATO šalių kariais. 

Vietoj išvadų

Kadaise buvusį NATO generalinį sekretorių Džordžą Robertsoną sužavėjo vienos lietuvės moksleivės laiškas, senutės Agotos lūpomis dzūkų tarme papasakojęs pasaką apie iki dangaus išaugusią pupą. Senutė Agota paprašė NATO paremti Lietuvą simbolizuojančią pupą, kad ji nenulūžtų, galėtų augti ir stiebtis, nepaisydama jokių negandų. 2001 m. moksleivės laiškas, išverstas ir pateiktas Škotijoje gimusiam ir užaugusiam Dž. Robertsonui škotų tarme, tapo bene geriausiu Lietuvos viešosios diplomatijos pavyzdžiu. NATO generalinis sekretorius buvo nuoširdus Lietuvos narystės NATO rėmėjas, o šis laiškas tik sustiprino jo nuostatas.

Per dešimt narystės NATO metų Lietuvos kariuomenė išaugo ir sustiprėjo kaip ta pupa senutės Agotos pasakoje. Esame geriau pasirengę ginti savo kraštą ir bendras vertybes tiek savarankiškai, tiek kartu su kitais NATO nariais.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...