captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šokuojančios šaltakraujės jau pabiro ant Lietuvos kelių

Pavasario šiluma nubudino ne tik drugelius, bites ir augalus, bet ir varliagyvius. Šokuojančios šaltakraujės jau pabiro ant Lietuvos kelių, todėl gamtos mylėtojai ragina vairuotojus būti atidesniais ir saugoti kurkiančias pievų ir kūdrų gyventojas, nes kasmet jų keliuose žūva dešimtys tūkstančių.
A. Bagdono (BFL) nuotr.
A. Bagdono (BFL) nuotr.

Pavasario šiluma nubudino ne tik drugelius, bites ir augalus, bet ir varliagyvius. Šokuojančios šaltakraujės jau pabiro ant Lietuvos kelių, todėl gamtos mylėtojai ragina vairuotojus būti atidesniais ir saugoti kurkiančias pievų ir kūdrų gyventojas, nes kasmet jų keliuose žūva dešimtys tūkstančių.

Migracija vyko dar tada, kai nebuvo žmonių nutiestų kelių

Visi varliagyviai šaltakraujai, todėl jų veiklumas labai priklauso nuo aplinkos temperatūros. Atšilus orams jie labai greitai reaguoja į temperatūros pokyčius. Jiems nereikia atitinkamos vidutinės paros temperatūros, ankstyvą pavasarį varliagyviai suaktyvėja lokaliuose ploteliuose, saulės atokaitose, svarbu, kad būtų drėgna ir šilta. Vėliau, orui įšilus, palankiausios sąlygos, kai lynoja lietus, tvyro rūkas. Tokiu oru varliagyviai juda savo senųjų neršto vietų pusėn – toks tikslingumas yra labai svarbi, konservatyvi gyvūnų savybė.

Jeigu ant kelių matome šokuojančias varles, rupūžes, šliaužiančius tritonus, galime būti tikri, kad jų migracijos tomis pat vietomis vykdavo dar tada, kai žmonės nebuvo nutiesę kelių. Varliagyvių nerštas – labai atsakingas laikas. Subrendusios, paprastai ne jaunesnės kaip 4–5 metų varlės naktimis, kai daugiau drėgmės ir mažiau plėšrūnų, energingai šokuoja ir skuba. Jos pilnos ikrų, sunkios, joms būtina suspėti, kol vandens temperatūra yra tinkamiausia. Anksčiausiai neršti pradeda pievinės varlės, kurios susiporuoja jau keliaudamos į nerštavietes ir, esant apie 10 laipsnių temperatūrai, išneršia apie 1000 ikrelių. Po savaitės varlės palieka nerštavietes ir į jas sugrįžta tik kitą pavasarį.

Dalis suėda mangutai, dalis sudega

Greitai į nerštavietes pradės keliauti smailasnukės varlės, kurių patinėliai ilgai kvarks, pakeis spalvą (bus šviesiai melsvi), o po to atkeliaus patelės ir prasidės nerštas. Paprastosios rupūžės taip pat keliauja labai anksti, anksti į neršto vietas iš žiemaviečių sausumoje šliaužia ir tritonai. Pavasarinės migracijos jiems yra labai pavojingos. Daug keliaujančių varlių žūsta įkritusios į stačiakraštes duobes, kitas sumedžioja mangutai, lapės, ežiai. Begalės varliagyvių žūsta deginamose pievose; joms mirtinai pavojingi net ir senose degiavietėse esantys pelenai, galintys neigiamai veikti jautrią gyvūno odą.

Tačiau daugiausia varlių, rupūžių ir tritonų žūsta keliuose. Sunku suskaičiuoti tas netektis, tačiau žinant, kad taip kryptingai keliauja neršti pribrendę varliagyviai, žala jų populiacijoms padidėja daug kartų. Sunku reikalauti, kad vairuotojai (ypač naktį) apsaugotų važiuojamoje dalyje šokuojančias ar prigludusias ir prastai matomas varles. Joms padėti gali prie kelių statomos apsauginės užtvaros.

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija varliagyvių migracijos takuose kasmet įrenginėja apsaugines užtvaras. Šį pavasarį kaip ir anksčiau apsauginė užtvara įrengta Pavilnių regioniniame, Pūčkoriuose ir Ribiškių take. Apie tokias tvoreles, įrengtas Vingio parke, yra rašęs ir GRYNAS.lt.

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija maloniai prašo parko lankytojų ir parko svečių neardyti, neniokoti ar kaip nors kitaip nesunaikinti įrengtų užtvarų, pastebėjus užtvaro pažeidimus informuoti direkcijos darbuotojus: arunas.panavas@botanika.lt; jolanta.radziuniene@botanika.lt arba telefonu 852729903

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...