captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tarptautinėje konferencijoje: NATO turi būti vieninga ir siųsti aiškų signalą

Penktadienį Seime įvyko tarptautinė konferencija „Parlamentų indėlis į NATO plėtrą“, kurioje buvo aptarta Europos įvykusi ir galima tolesnė NATO plėtra, valstybių integracijos ir narystės patirtis, esama situacija ir ateities iššūkiai, susiję su kintančia tarptautinio saugumo situacija ir parlamentų vaidmuo šiuose procesuose.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Penktadienį Seime įvyko tarptautinė konferencija „Parlamentų indėlis į NATO plėtrą“, kurioje buvo aptarta Europos įvykusi ir galima tolesnė NATO plėtra, valstybių integracijos ir narystės patirtis, esama situacija ir ateities iššūkiai, susiję su kintančia tarptautinio saugumo situacija ir parlamentų vaidmuo šiuose procesuose.

Renginio antrajame posėdyje pranešimus apie NATO plėtros perspektyvas ir naujus iššūkius saugumui skaitė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, JAV Kongreso narys, Baltijos grupės pirmininkas Adamas Shiffas, Gruzijos parlamento Gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Iraklis Sesiashvili, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Arvydas Pocius.

Krašto apsaugos ministro J. Oleko įsitikinimu, NATO plėtra tiek pat svarbi Aljansui, kiek ir šalims, siekiančioms tapti NATO narėmis. „Ir šiuo aspektu NATO viršūnių susitikimas šiais metais bus ypatingai svarbus. Mes turime aiškiai deklaruoti, kad kaimyninės šalies, NATO ir Europos Sąjungos partnerės užpuolimas ir dalies jos teritorijos okupacija yra tiesioginė grėsmė NATO“, – sakė ministras.

Jo nuomone, turime pripažinti, kad teisinė pasaulio sistema, kuria vadovavomės nuo antrojo pasaulinio karo pabaigos, patyrė didelį sukrėtimą, rašoma pranešime spaudai.

„NATO turi būti vieninga ir siųsti aiškų signalą – saugumo situacija Europoje negali būti dalinama į erdves, atsakomybės ar įtakos sferas, regionus ar „išskirtinių interesų“ zonas. Nuoširdžiai tikiu, kad artėjantis NATO viršūnių susitikimas mums suteikia galimybę priimti svarbius sprendimus. Pirmiausia, dėl kolektyvinės gynybos ir pagrindinių NATO tikslų balanso. Dėl pajėgumų vystymo. Dėl gynybos planų ir pajėgų išdėstymo. Dėl santykių su Rusijos Federacija. Ir dėl plėtros“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras J. Olekas. Taip pat, jo žodžiais, būtina įtvirtinti narystės perspektyvas jos siekiančioms šalims.

Tarptautinėje konferencijoje kalbėjusio JAV Kongreso nario, Baltijos grupės pirmininko A. Shiffo teigimu, realybė yra tokia, kad taikai reikia nuolatinio budrumo ir aukojimosi. „NATO, nors kartais laikoma atgyvenusiu reliktu, išlieka svarbiausiu taikos žemyne garantu ir bus svarbi Europos saugumui dar daug dešimtmečių“, – sakė JAV Kongreso narys.

Pasak jo, dabartinė krizė Ukrainoje tai dar vienas iššūkis NATO. „NATO privalo imtis papildomų žingsnių, būtinų užtikrinti, kad Lietuvos žmonės, kurie šiąnakt miega kaip laisvi žmonės, galėtų būti tikri, kad ir rytoj ir kiekvieną kitą rytą jie nubus laisvais žmonėmis. Tas pats pasakytina ir apie Latvijos, Estijos ir kitų NATO nares esančias prie pat ar palei Rusijos sienas“, – pabrėžė A. Shiffas.

Jis akcentavo, kad dabar reikia daug stipresnių sankcijų nei tos, dėl kurių susitarė JAV ir Europa, siekiant, kad Rusija nesiimtų tolesnių karinių veiksmų Rytų Ukrainoje ar slaptų veiksmų siekdama toliau destabilizuoti šią šalį.

Jis taip pat aptarė NATO plėtros perspektyvas: „Svarbu pabrėžti, kad NATO išlieka atvira bet kuriai Europos šaliai, ne tik norinčiai prisijungti, bet ir galinčiai vykdyti Aljanso sąlygas“. „Tikiu, kad JAV ir NATO turėtų ir toliau laikytis „atvirų durų“ politikos ir bendradarbiauti su kiekviena potencialia nauja nare kaip priemone paskatinti politines, teisines ir gynybos srities reformas siekiant gerovės jai ir kiekvienai narei“, – akcentavo JAV Kongreso narys A. Shiffas.

Gruzijos Parlamento Gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas I. Sesiašvilis pabrėžė, kad Gruzijai būtinas numatomas partnerystės veiksmų planas ir tokiu atveju jų šalis turės galimybę parodyti daromą pažangą.

Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. A. Pocius priminė, kad Lietuvos kariuomenės integracija į demokratinių valstybių, atsakingų už saugumą pasaulyje, šeimą vyko labai sudėtingomis sąlygomis, tačiau sprendimas pasukti vakarietiškojo kariuomenės modelio kūrimo keliu leido kryptingai siekti savo tikslų.

„Mūsų sąjungininkai žino, kad mes laikomės esminio Aljanso pricipo: „Vienas už visus ir visi už vieną“. Tačiau narystės pradžioje visuomenėje buvo galima pajusti tokių lūkesčių, kad pasiekus narystę Aljanse galėsime pasakyti sau: „Stop, dabar mus saugo NATO. Gal Lietuvos kariuomenės jau nebereikia.“ Tačiau realybėje ir politikams, ir kariuomenei, ir visuomenei teko susitaikyti su mintimi, kad mes ir esame ta NATO, kad Aljanso valstybės narės nėra skirstomos į tas, kurios saugo ir kurias saugo. Visi turime vienodus įsipareigojimus vystyti savo gynybinius pajėgumus taip, kad jie atitiktų naujausias grėsmes. Tapus NATO nare, užduotys Lietuvos kariuomenei nepalengvėjo, prie mums jau įprastos savo krašto gynybos užduoties papildomai prisidėjo ir įsipareigojimas dalyvauti kolektyvinėje gynyboje“, – teigė A. Pocius.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...