captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nori uždrausti pavojingus mišrūnus, tačiau nežino, kaip juos atpažinti

Reaguodama į faktą, kad Lietuvoje per metus šunys apkandžioja kelis tūkstančius žmonių, Žemės ūkio ministerija pasišovė pagal išorinius požymius mišrūnus priskirti pavojingų ar kovinių šunų grupei. Ir jei paaiškės, kad žmogus laiko tokį gyvūną, jam grėstų ne tik bauda, bet ir šuns konfiskacija. Tačiau idėjos autoriai niekaip negali paaiškinti, kas nustatys, ar mišrūnas turi pavojingos veislės bruožų.
R. Vilimo (BFL) nuotr.
R. Vilimo (BFL) nuotr.

Reaguodama į faktą, kad Lietuvoje per metus šunys apkandžioja kelis tūkstančius žmonių, Žemės ūkio ministerija pasišovė pagal išorinius požymius mišrūnus priskirti pavojingų ar kovinių šunų grupei. Ir jei paaiškės, kad žmogus laiko tokį gyvūną, jam grėstų ne tik bauda, bet ir šuns konfiskacija. Tačiau idėjos autoriai niekaip negali paaiškinti, kas nustatys, ar mišrūnas turi pavojingos veislės bruožų.

Ministerijos atstovas: nesu šunų specialistas, bet...

Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje pristatė idėją, kad pritarus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimams dokumentų neturintys šunys prie pavojingų ar kovinių būtų priskiriami pagal  išvaizdą.

Tačiau teisininkams ir gyvūnų teisių gynėjams toks pasiūlymas visai nepatiko. Anot jų, tokia įstatymo pataisa prieštarautų Konstitucijai, o taip pat atsirastų dar vienas būdas, kaip susipykusiems kaimynams suvedinėti sąskaitas. O galiausiai – idėjos autoriai negali paaiškinti, kas nustatys, ar mišrūnas turi koviniams ir pavojingiems šunims priskiriamų bruožų.

Pataisos oponentams ėmus prieštarauti, kad pagal šuns išvaizdą neįmanoma pasakyti, ar gyvūnas pavojingas žmonėms, Žemės ūkio ministerijos atstovas patikino, kad yra ne šunų bet galvijų atstovas, tačiau, nepaisant to, jis įsitikinęs, kad šunų išvaizda apie juos labai daug pasako.

Tokios pačios pozicijos laikėsi ir Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Paliutienė. Anot jos, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) labai sunku atlikti deleguotas funkcijas, kadangi pagal dabartinę tvarką pavojingais mišrūnais galima vadinti tik tokius šunis, kurių vienas iš tėvų priklauso pavojingų rūšių sąrašui arba yra kovinis šuo.

Pasak specialistės, svarbu pakeisti įstatymą, kadangi pavojingų mišrūnų šeimininkams turėtų būti keliami griežtesni reikalavimai. Kaip tik todėl, jos žodžiais tariant, šeimininkai nėra suinteresuoti atskleisti, kad vienas iš augintinio tėvų yra pavojingos veislės šuo.

Tokie mišrūnai Lietuvoje būtų draudžiami, tačiau šeimininkams nebūtų keliami reikalavimai tokiais šunimis kuo skubiau atsikratyti. Jiems būtų keliami griežtesni laikymo reikalavimai.

Teisininkė: šuo būtų konfiskuojamas, o šeimininkui būtų skiriama bauda

Vis dėlto Seimo teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė Kaimo reikalų komiteto posėdyje teigė, kad jei ministerijos pasiūlymui būtų pritarta, situacija ne tik kad nepagerėtų, bet dar ir pablogėtų. Galiausiai ji teigė, kad siūlomas įstatymo pakeitimas prieštarautų Konstitucijai.

Pasak ministerijos, šunų identifikacija turėtų vykti pagal tarptautinės kinologų federacijos nustatytus kovinių ar pavojingų šunų veislių standartuose nurodytus požymius. Tačiau Seimo teisininkei tai sukėlė rimtų abejonių. Visų pirma todėl, kad žmonės šios organizacijos internetinėje svetainėje lietuvių kalba negalės susipažinti su šiais standartais. Ir galiausiai Lietuva nėra šios organizacijos narė.

 „Ar toks reguliavimas būtų proporcingas? Aš labai abejočiau. Teisės požiūriu tai yra ydingas dalykas. Mes sukurtume precedentą, kad teisines priemones būtų galima grįsti ne teise. Įsigaliojus įstatymui mišrūnas, panašus į tas veisles, kurios laikomos pavojingomis arba į kovinį šunį, taptų draudžiamu. Jis turėtų būti konfiskuotas, o šeimininkui skiriama bauda“, – sakė J. Meškienė.

Mišrūnas neturėtų šansų išlikti?

Taip pat, anot jos, neišspręstas ir kitas klausimas: kam bus pavesta pagal gyvūno išvaizdą pasakyti, ar jis neturi pavojingam šuniui priskiriamų bruožų?

„Kur gausime tiek vertintojų, kurie galės profesionaliai pasakyti, ar šuo atitinka tuos požymius? Vertintojų nuoširdžiai gaila. Kadangi šeimininkui turės būti skiriama bauda, valstybė turės įrodinėti, kad jis kaltas. Reikėtų pagalvoti apie kaštus. Be to, panašumo vertinimas yra labai subjektyvus dalykas. Čia tas pats, kai bandoma spėti į ką panašus vaikas – į tėtį ar į mamą. Ar išorinio panašumo užtenka pasakyti, kad šuo yra kovinis arba iš pavojingųjų sąrašo? Ne išvaizda lemia, o elgesio savybės. Tada visi turėtų bijoti būti panašūs į Henriką Daktarą. Mes nematome, kad šiuo atveju situacija pagerėtų. Mes matome situacijos blogėjimą“, – aiškino J. Meškienė.

Taip pat, jos teigimu, tokia tvarka gali padidinti beglobių šunų skaičių, kadangi mišrūno augintojas, žinantis, kad kaimynas turi blogų kėslų ir ruošiasi jį įskųsti, gali tiesiog nutarti tokį šunį išmesti į gatvę arba atiduoti sanitarinei tarnybai.

Nors Žemės ūkio ministerijos atstovai aiškino, kad šunų, panašių į mišrūnus nebūtų primygtinai reikalaujama nužudyti, tačiau Valstybinės teisės skyriaus vedėja tikino, kad tokie šunys turės mažai šansų išlikti, nes jie paprasčiausiai bus uždrausti.

„Mes šunį paverčiam dėmesio objektu dėl to, kad jis į kažką panašus. Jeigu jis panašus į pavojingą šunį, mes į jį žiūrime kaip į monstrą. Toks šuo neturės šansų išlikti, nes tokius šunis bus draudžiama laikyti. Tokiu atveju šuns pavojingumą siesime su jo bruožais. Niekas nesako, kad dabartinė tvarka yra tobula. Tačiau tokiu atveju dygliuota tvora aptverkime Gedimino prospektą, o paskui stebėkime, ar kuris nors aptvertasis nėra padaręs nusikaltimo“, – kalbėjo skyriaus vedėja.

Šunys būtų įveliami į kaimynų konfliktus

Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė taip pat teigė, kad naujoji tvarka, kai pagal mišrūno panašumą į tam tikrą šunų grupę jis būtų laikomas pavojingu, būtų nelogiška. Anot jos tarptautinių kinologų organizacijų yra kelios, taip pat „tos pačios veislės yra trys standartai. Kuriuo standartu vadovautis?“

Kinologės teigimu, problemų nebūtų išvengiama, nes dažnai skirtingų organizacijų vertinimo standartai gali radikaliai skirtis. Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad nėra apibrėžta pagal kiek panašumo požymių šuo turėtų būti priskiriamas prie pavojingų mišrūnų. Todėl, pasak R. Kazlauskaitės, gali užtekti vos kelių, kad šeimininkas susidurtų su labai rimtomis problemomis.

Galiausiai ji pridūrė, kad ministerijos siūloma tvarka gali tapti patikima priemone susidoroti su nepatinkančiu kaimynų, į konfliktą įveliant jo šunį. Juo labiau, kad nėra žinoma, kas atliks vertinimą ir kokia bus tos institucijos kompetencija.

„Jau dabar savivaldybių darbuotojai nagrinėja skundus, kai kaimynas skundžia kaimyną. Norint susidoroti gali būti įveliamas ir šuo. Turint tokią formuluotę mūsų savivaldybės iš bylų neišlįs“, – svarstė draugijos prezidentė.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė komiteto posėdžio metu teigė nepritarianti siūlomai įstatymo pataisai ir antrino, kad neatsižvelgus į kritiką po pataisos priėmimo nebūtų institucijos, kuri nustatinėtų, ar mišrūnas nėra panašus į pavojingos veislės šunį.

„Kas atliks vertinimą? Tai ypač svarbu kalbant apie kaimiškas vietoves. Lietuvos kinologų draugija yra nevyriausybinė organizacija, todėl ji neprivalo to daryti. Kokia yra sprendimo apskundimo galimybė?“ – klausimų pažėrė B. Kymantaitė, pridėjusi, kad tikslius rezultatus būtų galima gauti tik atlikus genetinį tyrimą, tačiau Lietuvai jie yra pernelyg brangūs.

Pasiūlymui prognozuoja krachą

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gintaras Leperskas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Žemės ūkio ministerijos pasiūlymo, kuris, anot jo, gali duoti daugiau bėdos nei naudos.

Jis kaip ir kiti pasiūlymo oponentai domėjosi, iš kur savivaldybei reikės gauti kompetentingus ekspertus.

„Turi būti numatyta, iš kur bus imami ekspertai. Mums reikės taikyti įstatymą, o tai yra spraga. Įsigaliojimo dieną kaimynas Petras įskųs kaimyną Joną ir ką reikės daryti? Kokių veiksmų turėsime imtis?“ – klausė G. Leperskas.

Komiteto posėdžio dalyviams ėmus klausinėti, kam bus pavesta vertinti įtartinus šunis, R. Krasuckis šią funkciją pasiūlė deleguoti Lietuvos kinologų draugijai. Šios vadovei, paklausus, kodėl nevyriausybinė organizacija turėtų tuo užsiimti, ministerijos atstovas paminėjo ekspertus kinologus, tačiau, kas jie tokie, jis pasakyti negalėjo. „Ekspertai... Yra institucijos, kurios paskirs (ekspertus – red. past.). Aš nežinau pavardžių šiandien“, – dvejojo R. Krasuckis.

Iš pasėdyje dalyvavusių dviejų Seimo narių aštriausiai į Žemės ūkio ministerijos pasiūlymą sureagavo Eugenijus Gentvilas. Jis prognozavo, kad jei nebus atsižvelgta į pastabas, pataisa bus pasmerkta žlugti: „Mes (komitetas – red. past.) klausėme, kaip valstybė elgsis su žmonėmis, kurie žiauriai elgiasi su gyvūnais, o gavome visai ką kita. Gavome tai, ko neprašėme. Nėra suderinta su suinteresuotomis institucijomis. Kvailai stumiate pataisą – ir pralaimėsite Seime.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...