captcha

Jūsų klausimas priimtas

Oksfordo absolventas mokosi profesijos Lietuvoje: dar nesigailiu, kad grįžau

Istorijos bakalauru Jungtinės Karalystės Oksfordo universitete tapęs Lukas Geležauskas dabar Lietuvoje mokosi profesijos ir nori tapti poilsio paslaugų agentu. Iš prestižinio universiteto į gimtinę grįžęs jaunuolis pasakoja, jog Lietuvoje rado jam patinkančių darbų, o mokslus tęsia ne dėl karjeros, o iš smalsumo.
L. Geležauskas, asmeninio archyvo nuotr.
L. Geležauskas, asmeninio archyvo nuotr.

Istorijos bakalauru Jungtinės Karalystės Oksfordo universitete tapęs Lukas Geležauskas dabar Lietuvoje mokosi profesijos ir nori tapti poilsio paslaugų agentu. Iš prestižinio universiteto į gimtinę grįžęs jaunuolis pasakoja, jog Lietuvoje rado jam patinkančių darbų, o mokslus tęsia ne dėl karjeros, o iš smalsumo.

Šiuo metu L. Geležauskas ne tik studijuoja Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centre, kuriame dėsto istoriją, bet ir dirba „Investuok Lietuva“ projekte „Kurk Lietuvai“. Per metus jis rotacijos principu dirba prie trijų valstybinių iniciatyvų ir pritaiko užsienyje įgytas žinias. L. Geležauskas pasakoja, kodėl po studijų viename stipriausių pasaulio universitetų grįžo į Lietuvą mokytis profesijos ir kokių planų turi ateičiai.

– Kodėl nusprendėte mokytis profesijos po studijų Oksforde?

– Kulinarija yra mano hobis ir negalėjau surasti programos, kuri man leistų lanksčiai jos mokytis, tad pasirinkau studijas, kuriose ji yra pakankamai inkorporuota. Norėčiau šioje srityje įgauti daugiau kompetencijų ir, manau, kad verta tobulėti ir nesikoncentruojant į vieną sferą.

Antra vertus, norėjau išbandyti kitais būdais organizuojamą mokymą. Pavyzdžiui, Šveicarijoje profesinis mokslas pasirenkamas dažniau: apie 70 proc. mokinių renkasi studijas profesinėse ir 25 proc. – aukštosiose mokykloje. Šveicarijoje profesinio mokymo sistema turi daug didesnį socialinį prestižą, dažnu atveju į gerai apmokamas ir svarbias pareigas samdomas asmuo ir su profesiniu išsilavinimu, šis išsilavinimas vertinamas kaip privalumas. Profesinis išmanymas leidžia ne tik tapti geru vadybininku ar vadovu, bet ir puikiai suprasti savo produktą. Deja, Lietuvoje dar galioja stigma, kad profesinis mokymas yra prastesnis.

– O kaip apsisprendėte dėl studijų Oksforde?

– Noras buvo neracionalus ir jį formavo žiniasklaida, filmai ir knygos. Oksfordas yra pakankamai dažnai linksniuojamas ir man, jaunam žmogui, tai, žinoma, imponavo. Prisimenu, pradinėje mokykloje turėjau diskusiją su valytoja: ji manęs paklausė, kur norėčiau mokytis, ir iškart atsakiau, kad Oksforde. Tuo metu, manau, nebuvo objektyvių priežasčių nei man, nei aplinkiniams tikėti, kad mano akademiniai gebėjimai man leistų ten studijuoti.

Mokydamasis Kauno Jėzuitų gimnazijoje, per mainų programą 11-oje klasėje buvau išvažiavęs į Čikagos Švento Ignaco koledžą, tuomet ėmiau svajoti apie tolimesnes studijas užsienyje. JAV man patiko galimybė pasirinkti dominančius dalykus ir jų mokytis kiekvieną savaitės dieną, kai Lietuvoje kartais buvau priverstas mokytis ne visuomet man įdomių dalykų. Kai patekau į terpę, kuri man leido gilintis į humanitarinius mokslus, suvokiau, jog mano interesus labiausiai atitiktų studijos Oksforde.

Racionaliu faktoriumi buvo tai, kad mane labiausiai dominusios studijų šakos – Oksfordo Istorijos ir Filosofijos programos – yra įvertintos geriausiai pasaulyje.

– Jei galėtumėte studijas pasirinkti iš naujo, ar darytumėte tokį pat pasirinkimą?

– Esu labai patenkintas studijomis, nes mokslo kokybė buvo dar geresnė nei aš tikėjausi. Kas savaitę reikėjo parašyti po esė arba dvi, tam būtina perskaityti maždaug po 20 knygų ta tema. Paprastai savaitės pabaigoje susitikdavome su dėstytoju, po vieną arba kartu su kolega, ir esė buvo aptariami: dėstytojas aiškinosi, kodėl parašyta būtent taip, kontratakavo. Gražiausia tokios sistemos dalis man buvo galimybė gilintis į dominančius dalykus ir vėliau juos aptarti su labai vertinamais atitinkamos srities specialistais. Studijos buvo nepaprastai įdomios.

– Kokių karjeros planų turėjote studijuodamas Oksforde?

– Iš dalies aš apie tai negalvojau, nes bet kurios studijos Oksforde neįstato žmogaus į kažkokią dėžutę. Lietuvoje manęs dažnai klausdavo, kaip man sekasi, o į atsakymą, jog studijuoju istoriją, dažnas klausdavo, ar aš tapsiu istorijos mokytoju. Lietuvoje, jeigu esi ekonomistas, tikimasi, kad eisi dirbti į finansų sritį. Jungtinėje Karalystėje lankstumo daugiau: nemažai teisininkų yra baigę ne teisę, o istoriją, politiką, netgi fiziką ir tik vėliau jie mokosi teisės.

Kai studijavau, neturėjau praktinių motyvų savo studijas iškart pritaikyti, dariau tai, kas man labai patiko. Gyvenime stengiuosi per daug neplanuoti, nes ne visi planai išsipildo, tačiau turiu tikslą – įgauti kompetencijų.

– Galbūt dabar apsisprendėte, kurioje srityje norėtumėte dirbti?

– Šiuo metu mano darbas man labai patinka, nors tai yra metų projektas, norėčiau ir ateityje daryti ką nors panašaus. Žinoma, finansiniai motyvai yra svarbūs, juos reikia užsitikrinti, bet man tai nėra svarbiausiu ir mano darbą įprasminančiu dalyku. Noriu kurti pridėtinę vertę.

– Kokios esate įgijęs darbo patirties?

– Dirbti studijuodamas negalėjau, nes tai draudė universiteto tvarkos, tačiau esu atlikęs praktiką verslo konsultacijų įmonėje „Civitta“, o „Kurk Lietuvai“ yra pirmasis mano darbas. Kol kas, manau, dar esu pakankamai jaunas, 23-ejų metų, tad dar bus progų įgyti darbo patirties – noriu įsitraukti į Lietuvos darbo rinką ir pamatyti, kaip ji veikia.

Antra vertus, esu pastebėjęs, jog baigus Oksfordą nemažai karjeros galimybių yra užsienyje, tad, tikiu, kad galiu panaudoti įgytas patirtis bei išsilavinimą. Šiuo metu neturiu šeimos, nereikia rūpintis kitais žmonėmis, o tai man suteikia pakankamai daug laisvės – galiu gilintis į mane dominančius dalykus.

– Kodėl apsisprendėte grįžti į Lietuvą?

– Mano aplinkoje tai daug ką nustebino, nes man būnant vos 16-os, visiems atrodė, kad išvyksiu gyventi svetur. Grįžau dėl to, kad esu vienturtis ir jaučiu stiprų ryšį su savo tėvais, jaučiu, kad noriu daugiau laiko praleisti su jais, be to, susiklostė ir palankios aplinkybės – radau mane dominanti darbą Lietuvoje. Kol kas nesigailiu, kad grįžau.

– Kokius skirtumus pastebėjote tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos, kai grįžote?

– Manai, kad Lietuvoje yra labai daug galimybių jauniems žmonėms. Jungtinėje Karalystėje visas procesas tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje yra labai apibrėžtas: numatytas aiškus kelias, kuriuo turi eiti, jeigu nori būti, pavyzdžiui, investicijų bankininku, valstybės pareigūnu ir taip toliau. Lietuvoje yra kur kas daugiau laisvės ir ambicingi žmonės turi sąlygų susikurti karjerą, nes egzistuoja daug neartų dirvonų. Pavyzdžiui, verslūs žmonės, pamatę užsienio šalių gerąsias praktikas, jas gali pritaikyti Lietuvoje – šalyje jau prigijo kavos išsinešimui tinklai, kurių idėją gerai įkūnijo „Starbucks“.

– Jeigu jūsų paklaustų, kaip jaunuoliui pasirinkti veiklos kryptį, ką patartumėte?

– Verta rinktis tai, kas būtent kelia daugiausiai džiaugsmo. Labai dažnai finansiniai motyvai atlieka sulūžusio veidrodžio funkciją ir iškreipia tikrąjį vaizdą. Kai esi ekspertas, gali uždirbti iš bet ko. Yra siuvėjų, kurie uždirba daug daugiau nei vidutiniai advokatai, kirpėjų, kurie uždirba daugiau nei bankininkai. Manau, dėl to reikia orientuotis į labiausiai patinkančią sritį, nes į ją investuosi daugiausiai savęs tiek valandų prasme, tiek emociškai, tiek intelektualiai. Tuomet darbas neatrodys darbu ir jame seksis kur kas geriau.

Yra ir antrasis aspektas: pasirinkę profesiją dėl pinigų niekada negalės konkuruoti su tais, kurie ją pasirenka ne dėl pinigų, nes pastarieji daugiau bei intensyviau tobulės. Kiekvienas matematikas turi būti matematiku ir kiekvienas dirigentas – dirigentu.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...