captcha

Jūsų klausimas priimtas

Brangiausios Lietuvos miškų gėlės

Prieš miške nusiskindami pavasarinės gėlės žiedą gerai pagalvokite, nes vieno žiedelio kaina gali būti didesnė nei vos į glėbį telpančios rožių puokštės. Kodėl? Nes saugomus miško augalus skinti draudžiama, todėl jei aplinkosaugininkai jus sučiups su tokiomis gėlėmis rankose, gali tekti pakloti 100 litų.
K. Kavolėlio (BFL) nuotr.
K. Kavolėlio (BFL) nuotr.

Prieš miške nusiskindami pavasarinės gėlės žiedą gerai pagalvokite, nes vieno žiedelio kaina gali būti didesnė nei vos į glėbį telpančios rožių puokštės. Kodėl? Nes saugomus miško augalus skinti draudžiama, todėl jei aplinkosaugininkai jus sučiups su tokiomis gėlėmis rankose, gali tekti pakloti 100 litų.

Kokių žiedų geriau neskinti?

Siekiant apsaugoti Lietuvoje nykstančias augalų rūšis Aplinkos ministerija taiko draudimus. Todėl skinti galima toli gražu ne visus miško augalus. Tiesa, dalį jų iš miškų ir pievų parsinešti leidžiama tik turint specialių leidimą.

Anot Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialisto Sigito Latvėno, draudžiama rinkti augalus, paminėtus Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų rūšių sąraše.

Iš viso yra 15 rūšių, kurių rinkimas ir prekyba jais apriboti (rinkti prekybai ir prekiauti galima tik turint Aplinkos ministerijos leidimą). Tai:

1. Balinis ajeras (Acorus calamus);

2. Paprastasis amalas (Viscum album);

3. Islandinė kerpena (Cetraria islandica);

4. Vaistinė kraujalakė (Sanguisorba officinalis);

5. Skėtinė marenikė (Chimaphila umbellata);

6. Miltinė meškauogė (Arctostaphyllos uva-ursi);

7. Trispalvė našlaitė (Viola tricolor);

8. Paprastoji pakalnutė (Convallaria majalis);

9. Miškinė sidabražolė (Potentilla erecta);

10. Kvapioji stumbražolė (Hierochloe odorata);

11. Pietinė stumbražolė (Hierochloe australis);

12. Gražioji širdažolė (Centaurium pulchellum);

13. Skėtinė širdažolė (Centaurium erythraea);

14. Smiltyninis šlamutis (Helichrysum arenarium);

15. Vaistinė šventagaršvė (Angelica archangelica).

Vaistinė šventagaršvė, Wikimedia Commons nuotr.

Vis dėlto yra ir dar griežčiau saugomų rūšių. Miške besilankantys žmonės turėtų žinoti, kad draudžiama išrauti, skinti ar kitaip naikinti visų rūšių pataisus ir prekiauti jais, išskyrus jų sporines varputes, naudojamas vaistinei žaliavai. Itin saugomos šios pataisų rūšys:

1. Dvišakė padraika (Diphasiastrum complanatum);

2. Trivarpė padraika (Diphasiastrum tristachyum);

3. Pataisas varinčius (Lycopodium annotinum);

4. Vaistinis pataisas (Lycopodium clavatum).

Taip pat draudžiama skinti ir prekiauti šių augalų žiedais:

1. Visų rūšių vandens lelijos (Nymphaea);

2. Visų rūšių šilagėlės (Pulsatilla).

Ir galiausiai draudžiama išrauti, iškasti su šaknimis ar kitaip naikinti šių rūšių augalus:

1. Paprastasis burbulis (Trollius europaeus);

2. Miškinė lelija (Lilium martagon);

3. Mėlynasis palemonas (Polemonium caeruleum);

4. Lieknoji plukė (Anemone sylvestris);

5. Pavasarinė raktažolė (Primula veris);

6. Didžiažiedė rusmenė (Digitalis grandiflora)

Didžiažiedė rusmenė, Wikimedia Commons nuotr.

Taisyklių yra ir daugiau

Nereikia pamiršti, kad miškuose ir pievose renkant net ir leidžiamus rinkti augalus reikia laikytis tam tikrų taisyklių, kurios nustatytos Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos.

Esminiai reikalavimai yra tokie:

1. Renkant daugiamečių žolinių augalų bei puskrūmių žolę, lapus, žiedynus, sėklas, draudžiama rauti su šaknimis;

2. Renkant žolę, lapus, žiedynus, privaloma palikti ne mažiau kaip 1/2 nepažeistų augalų paruošų sklype (dilgėlės, pupalaiškio – 1/5);

3. Draudžiama kasti šaknis ir šakniastiebius šlaituose, kurių nuolydžio kampas didesnis negu 10 laipsnių;

4. Kasant augalus dekoratyviniams tikslams ar dauginimui, privaloma palikti ne mažiau kaip 1/2 nepažeistų augalų ar jų sąžalyno. Šis apribojimas netaikomas žemės ūkio paskirties žemėje.

Pasak aplinkos apsaugos inspektoriaus S. Latvėno, augalų skynimas nesilaikant nustatytos tvarkos arba skynimas tokių, kurie yra saugomi, užtraukia baudą piliečiams nuo 25 iki 100 litų ir pareigūnams – nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų.

Saugomose teritorijose gėlių prašo neskinti

Gamtininkai sutinka, kad šie draudimai yra reikalingi, nes jei būtų leidžiama be atvangos skinti nykstančius augalus, yra tikimybė, kad dalis jų Lietuvoje jau būtų išnykę. Tačiau taip pat, pasak pašnekovų, nereikia piktnaudžiauti ir tų augalų, kurių naudojimas nėra ribojimas, skynimu.

Gamtininkai sako, kad pavasarinės miškuose randamos gėlės, pavyzdžiui, žibutės labai greitai nuvysta, todėl, anot jų, tokių žiedų nereikėtų skinti labai daug. Jų nuomone, užtenka namo parsinešti vieną kitą žiedelį.

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius GRYNAS.lt sakė, kad prieš Velykas žmonės ieško pataisų, kuriais siekiama šventiškai papuošti savo namus. „Likus ne daug laiko iki Velykų žmonės juos rauna ir prekiauja. Tačiau reikia žinoti, kad visus pataisus rauti ir kitaip naikinti draudžiama“, – įspėjo pašnekovas.

Taip pat jis ragino neskainioti gėlių valstybės saugomose teritorijose – rezervatuose, draustiniuose, regioniniuose parkuose. Anot jo, reikia atminti, kad saugomos teritorijos tam ir buvo įkurtos, kad būtų išsaugota jų biologinė įvairovė. Galiausiai rezervatuose be specialaus leidimo lankytis apskritai draudžiama. O draudimą ignoruojantiems žmonėms gali būti skiriamos piniginės baudos. Todėl norint savo namus papuošti pavasariniais gėlių žiedais, reikia važiuoti į tradicinius miškus.

Tačiau ir ten gamtininkas prašė nepersistengti. O nenorint gauti baudos už neteisėtą augalo nuskynimą, pašnekovas patarė skinti tik tas gėles, kurias tikrai pažįstate: „Jei miške nusiskinami keli žiedai, tai nėra problema. Tačiau nereikia skinti labai daug. Juk pamerkti pavasariniai augalai jau antrą dieną nubarsto žiedlapius. Todėl džiaugsmo yra visai nedaug. Reikia skinti tik tuos augalus, kuriuos gerai pažįstate. Tada bus išvengta įvairių nesusipratimų“, – teigė gamtininkas.

Be to, S. Paltanavičius teigė, kad norint per Velykas namus papuošti žaliomis medžių šakelėmis, nereikia laužyti sveikų medžių šakų. Anot jo, geriau paieškoti vietų, kur buvo kertami medžiai. Jo teigimu, šalia visada galima rasti besimėtančių šakų arba galima paskabyti šakelių nuo neseniai vėjo nuverstų medžių. Pašnekovas aiškino, kad tokios šakelės taip pat labai gražiai sužaliuoja.

Gamtininkas: nieko tokio, jei nusiskinsite 10 žibučių

Gamtininkas Deividas Makavičius taip pat teigė, kad nėra nusistatęs prieš miško lankytojus, kurie namo parsineša vieną kitą pavasarinį žiedelį. Tačiau, anot jo, nėra gerai, kai gėlės skinamos kuokštais.

Nors žibučių Lietuvoje yra daug, pašnekovas linkęs manyti, kad jas reikėtų skinti saikingai, o radus retesnės spalvos, pavyzdžiui, rausvas ar baltas, geriau neskinti, o nufotografuoti, kad jas radę galėtų pasidžiaugti ir kiti žmonės.

„Gamtininkai neprieštarauja, kad žmonės nusiskintų keletą žibučių. Jei nusiskinsite dešimt žiedelių, nieko blogo nebus. Bet masinis „šienavimas“ nėra gerai. Tai kenktų. Baltos ir rausvos žibutės yra retesnės, todėl jų geriau neskinti. Jas galima nufotografuoti. Tai svarbu, nes ir kiti nori tokiu radiniu pasidžiaugti. Apskritai žibutėms labiau kenkia ne skynimas, bet šernų išknisimai ir staigūs miško prašviesėjimai, kuomet saulė jas „išdegina“. Vis dėlto, visada reikia turėti saiką“, – GRYNAS.lt kalbėjo gamtininkas.

Jo teigimu, gamtos mokslų nestudijavusiam žmogui iš tiesų sunku pažinti tuos augalus, kuriuos skinti draudžiama. Todėl jis, kaip ir S. Paltanavičius, ragino namo parsinešti tokias gėles, kurias tikrai pažįstate. „Čia tas pats kaip ir su grybais: jei parsinešite nepažįstamų, baigsis liūdnai“, – perspėjo D. Makavičius.

Miško augalų išsikasimas, norint daigelius pasisodinti prie savo namų, pasak D. Makavičiaus – dar didesnė blogybė. Anot jo, taip elgtis nereikėtų, nes visų pirma norint prie namų auginti miško augalus reikia turėti specialių žinių. Ir greičiausiai jų neturinčiam žmogui savo namus papuošti laukiniais augalais nepavyks.

Pasidomėjus, ar realu pričiupti pažeidėjus, neteisėtai skinančius saugomus augalus, gamtininkas svarstė, kad aplinkosaugininkams turėtų kilti rimtų problemų, nes jie greičiausiai visų saugomų rūšių ir patys nepažįsta.

„Visų saugomų rūšių nepažįsta ne tik paprasti žmonės. Agentūrų inspektoriai irgi negali pažinti visų Raudonojoje knygoje saugomų rūšių. Apskritai, manau, kad gamtoje pagauti neteisėtai augalus skinančius žmones yra labai sunku, ko gero, net ir neįmanoma. Todėl reikia gaudyti pardavimo vietose. Jei prekiaujama tais augalais, kuriuos norint skinti reikalingas leidimas, jo turi būti reikalaujama“, – kalbėjo D. Makavičius.

GRYNAS.lt primena, kad balandžio 12 d. Renavo dvaro sodybos administracija žada pakviesti į Žydinčių žibučių šventę, kurios metu apie šiuos pavasarinius miško augalus bus galima gauti daugiau įdomios informacijos.

Šaltinis www.grynas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...