captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prokurorai tirs, ar reklama ant Vilniaus troleibusų nekurstė nesantaikos

Prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus viešosiose erdvėse ir ant troleibusų pasirodžiusios informacijos, kuria galbūt kurstyta tautinė neapykanta prieš armėnus.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus viešosiose erdvėse ir ant troleibusų pasirodžiusios informacijos, kuria galbūt kurstyta tautinė neapykanta prieš armėnus.

Vilniaus apylinkės prokuratūra patenkino Lietuvos armėnų sąjungos pirmininko Araiko Tuniano prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tautinės nesantaikos kurstymo, pateikiant prieštaringą informaciją apie 1992 metų įvykius Azerbaidžane.

Kaip rašoma A. Tumiano pareiškime, „2014 metų vasario 18 dieną Vilniaus mieste esančiuose reklaminiuose stenduose bendrovė „JCDecaux LIETUVA“ iškabino neapykantą armėnų tautybės žmonėms skatinančio turinio plakatus“.

Vienuose plakatuose minima 1992 metų vasario 26 dienos data bei nurodoma, kad tą diena armėnai Kalnų Karabache, Chodžaly mieste nužudė 613 azerbaidžaniečių, iš kurių 83 naujagimiai bei 8 šeimos, taip pat, kad tą dieną armėnai paėmę įkaitais 1275 azerbaidžaniečių. Kituose plakatuose įrašytas šūkis „stop Armėnijos agresijai“, dar kituose Armėnija įvardijama kaip okupantė. Tokie pat plakatai buvo iškabinti ir ant troleibusų.

Pasak kreipimosi į prokuratūrą autorių, plakatuose pateikta informacija „ne tik neatitinka tikrovės, bet yra šmeižianti bei įžeidžianti, o taip pat skatinanti neapykantą armėnų atžvilgiu, tarp Lietuvoje gyvenančių armėnų bei azerbaidžaniečių“.

Reklamose taip pat nenurodoma, kas yra jos užsakovas, pateikiama nuoroda į tinklalapį justiceforkhojaly.com. Tinklalapyje nurodoma, jog už informaciją jame atsakingas Leilos Alijevos vadovaujamas „Islamo konferencijos jaunimo forumas dialogui ir bendradarbiavimui“. Organizacijos šūkis – „Teisingumas Chodžalai, laisvė Kalnų Karabachui“.

Reklamos iš lauko stendų netrukus buvo pašalintos.

Į šį įvykį sureagavo ir Armėnijos ambasada Lietuvoje, reklamas smerkiantį pranešimą pirmadienį išplatino ir Tautinių bendrijų sąjunga.

Kaip BNS sakė Tautinių bendrijų tarybos narys, Lietuvos armėnų sąjungos atstovas Ruslanas Arutinianas, lauko reklamos su armėnus žeidžiančia informacija buvo iškabintos daugiausiai miesto centre. Jis taip pat pateikė įtarimus, kad prie minėtos provokacijos esą galėjo prisidėti ir Azerbaidžano diplomatinės tarnybos.

„Ten buvo Azerbaidžano organizacija, veikianti per kažkokį fondą. Kiek tai susiję su ambasada – aišku susiję, nors negalime tiksliai pasakyti, tai buvo padaryta ne be ambasados žinios. Bendrijos (azerbaidžaniečių tautinės bendrijos) atstovai greičiausiai neturėjo su tuo nieko bendro, bet jie nejaučia, kad čia kažkas negero“, – sakė jis.

Anot R. Arutiniano, reklamos su minėta informacija Vilniaus centre esančiuose stenduose netrukus buvo pašalintos, tačiau nuo sostinės viešojo transporto reklamos buvo nuimtos tik kovo 10 dieną.

Lauko reklamos paslaugas teikiančios įmonės „JCDecaux Lietuva“ generalinė direktorė Žaneta Fomova BNS nurodė, kad 2 savaičių trukmės reklamos sutartis buvo sudaryta su Azerbaidžano jaunimo organizacija Lietuvoje. Ji patvirtino, kad armėnus žeidžianti reklama buvo pašalinta vasario 18 dieną, jau po kelių valandų, gavus skundų.

„Jie į mus kreipėsi dėl nekomercinės reklamos, žinutė buvo apie tai, kad jie informuos apie mainų programą tarp Lietuvos ir Azerbaidžano studentų. Vėliau, likus kelioms dienoms iki kampanijos sklaidos, užsakovas pranešė, kad pageidauja paskelbti informacinę kampaniją apie Kalnų Karabacho konfliktą, kad ateityje tokių konfliktų būtų išvengta“, – sakė ji.

Ž. Fomovos teigimu, Reklamos įstatymas neįpareigoja trijų mėnesių trukmės neviršijančių reklamų derinti su miesto savivaldybe.

„Žinoma, tai nereiškia, kad nesame atsakingi už reklamos turinį. Bet reklama mums pasirodė įtartina, mes kreipėmės į išorės advokatą, kuris patvirtino, kad tokio turinio reklama gali būti skelbiama, bet reikia atsižvelgti į visuomenės reakciją. Reklamas iškabinome vasario 18 dieną, gavome skambutį 18.30 val.,   jau 19 val. jie buvo nukabinti“, – tvirtino „JCDecaux“ vadovė.

Bendrovė kreipėsi į Lietuvos reklamos biurą, kuris pripažino, jog reklama kursto nesantaiką, kad pozicija dėl įvykių Kalnų Karabache turėtų būti formuojama ne reklamos užsakovų, o Užsienio reikalų ministerijos.

„Užsakovas primygtinai norėjo tęsti tą sklaidą, ypač dėl to, kad tuo metu reklamos sklaida vyko ir ant troleibusų. Mes rėmėmės arbitražo nuomone ir nutraukėme su jais sutartį“, – paaiškino ji.

1992 metų vasario 25-26 dienų įvykiai Kalnų Karabacho karo metu vertinami nevienareikšmiškai. Oficiali Azerbaidžano pozicija – dėl kelių šimtų civilių aukų Chodžaly mieste, kuriame buvo dislokuota Azerbaidžano raketų paleidimo bazė, kaltos junginės armėnų ir Nepriklausomų valstybių sandraugos pajėgos. Armėnija laikosi pozicijos, kad žudynės – karinių operacijų pasekmė, o kaltininkai yra Azerbaidžano pajėgos, užkirtusios kelią civilių evakuacijai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...