captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Vaišnienė: lietuvių kalbai kyla iššūkiai ir dėl kitų kalbų populiarumo

Šiandieninei lietuvių kalbai kyla iššūkiai dėl kitų kalbų populiarumo, kai tam tikrose srityse pasirenkama bendrauti kita, tarptautiškumu viliojančia kalba, sako Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė.
K. Čachovskio (DELFI.lt) nuotr.
K. Čachovskio (DELFI.lt) nuotr.

Šiandieninei lietuvių kalbai kyla iššūkiai dėl kitų kalbų populiarumo, kai tam tikrose srityse pasirenkama bendrauti kita, tarptautiškumu viliojančia kalba, sako Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė.

„Su kokiais iššūkiais susiduria šiandieninė lietuvių kalba? Kodėl bent kai kuriose vartojimo srityse linkstama pasirinkti kitą bendravimo kalbą, perspektyvesnę, turinčią aukštesnį socialinį prestižą, viliojančią tarptautiškumu? Kodėl kalba kartais tarsi trukdo, o ne padeda kurti rašytojams, vertėjams, kitiems viešiesiems kalbėtojams, kaip kūrėjas gali guostis, kad jam trukdo jo kūrybos įrankis?“ – pirmadienį Seime vykstančioje konferencijoje sakė D. Vaišnienė.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė Irena Smetonienė teigė, kad viena iš sričių, kur lietuvių kalbą išstumia anglų kalba, yra mokslas.

„Mūsų mokslininkai, matau, savo noru, deja, žengia visai į kitą takiuką, kuris veda tikrai ne į tą pusę, kur turėtų būti“, – sakė ji.

„Mūsų vyresnieji kolegos dar puikiai prisimena Taškento nutarimus. Dabartiniai mūsų „tiksliukai“ atsako, kad tuomet buvo prievarta, o dabar gi mes savo noru einam prie anglų kalbos. Pasirodo, savo noru, nereikia nei savigarbos, gali drąsiai eiti ten, kur papučia vėjas, ten, kur gardesnis kąsnis. Keistas toks tiksliųjų mokslų specialistų supratimas, kad mokslo kalba yra vienintelė anglų kalba, nors humanitarams yra daugiakalbystė (...). Viena kalba negali uzurpuoti“, – kalbėjo kalbininkė.

D. Vaišnienė pažymėjo, kad kalbos kontrolė kelia daug diskusijų – ar ji pakankamai efektyvi, ar ne per griežta.

„Manau, kad mes turėtume kalbėti apie šios veiklos didesnį efektyvumą, kad kalbos priežiūra taptų labiau matoma ir racionalesnė. Kalbos priežiūra, mano nuomone, apima ir kalbos norminimą. Kalbos komisija atlieka vis daugiau kalbos vartojimo tyrimų, galbūt rengdami (kalbos politikos - BNS) gaires atsakysime ir į klausimus, kiek daug mes galime remtis variantais, kiek jų galime įteisinti, labai svarbi ir vartotojų nuomonė“, – kalbėjo komisijos vadovė.

Ji tvirtino, kad valstybinės kalbos vartojimo viešose gyvenimo srityse užtikrinimas yra bene pagrindinė jos vadovaujamos komisijos veikla.

„Ir mes lauksime jūsų dalykiškų ir pagrįstų pasiūlymų, kaip tą geriau padaryti, laikydamiesi vieno vienintelio principo – kad tie siūlymai nepažeistų valstybinės lietuvių kalbos statuso ir neapribotų lietuvių kabos vartojimo bet kurioje viešojo gyvenimo srityje“, – sakė D.Vaišnienė.

„Tenka girdėti, kad Lietuva per daug svarumo teikianti valstybinei kalbai, kitose valstybėse tai visai neva esą nesvarbu, ir pakanka mokėti pačią perspektyviausią tarptautinę bendravimo kalbą. Gal taip yra dėl to, kad dar mokyklos suole yra įdiegta, kad taisyklinga lietuvių kalba yra tik kalbininkų reikalas“, – svarstė komisijos vadovė.

Tarptautinę konferenciją „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“ organizavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...