captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seime paminėtas istorinio mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo 25-metis

Prieš 25 metus Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo, buvo surengtas mitingas, kuriame pirmąkart viešai prabilta apie Stalino- Hitlerio paktą ir slaptuosius protokolus. Ketvirtadienį Seime surengtas forumas, kuriame aptartas mitingo vaidmuo kelyje į Lietuvos nepriklausomybę. Forume šio mitingo organizatoriai prisiminė, kaip jam buvo rengiamasi ir kaip klostėsi įvykiai po jo.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Prieš 25 metus Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo, buvo surengtas mitingas, kuriame pirmąkart viešai prabilta apie Stalino- Hitlerio paktą ir slaptuosius protokolus. Ketvirtadienį Seime surengtas forumas, kuriame aptartas mitingo vaidmuo kelyje į Lietuvos nepriklausomybę. Forume šio mitingo organizatoriai prisiminė, kaip jam buvo rengiamasi ir kaip klostėsi įvykiai po jo.

1987-ųjų rugpjūčio 23-iąją Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo, Lietuvos laisvės lygos surengtame mitinge pirmąkart viešai prabilta apie Stalino-Hitlerio paktą, slaptuosius protokolus, kuriais 1939-aisiais Rytų ir Vidurio Europos šalys buvo padalintos į įtakos sferas. Tuomet mitinge dalyvavusieji reikalavo šio sandorio pasmerkimo ir tiesos atstatymo. 

Mitingo dalyviai reikalavo laisvės Lietuvai, giedojo „Lietuva brangi“, Nepriklausomos Lietuvos himną. Jo organizatoriai: Antanas Terleckas, Vytautas Bogušis, Julius Sasnauskas, Petras Cidzikas, Nijolė Sadūnaitė.

„Aš parinkau A. Mickevičiaus paminklą, kadangi Vilniuj nebuvo kur rinktis, nebuvo jokio patriotinio paminklo. Galvojom gal prie Žemaitės [paminklo], bet ten labai uždara erdvė, šalia KGB pastatas. Galvojom, kad kai puls, tai labai lengvai visus susems. O A. Mickevičiaus paminklas – A. Mickevičiaus figūra kaip laisvės šauklio, laisvės pranašo, kuris pats nukentėjo per pasipriešinimą carinei Rusijai. Ta vieta buvo labai brangi“, – sako kunigas pranciškonas Julius Sasnauskas.

Tuometinis Lietuvos laisvės lygos lyderis, disidentas Antanas Terleckas sako, jog stebino mitingo dalyvių drąsa, o kad susirinks apie 3000 žmonių, nebuvo tikėtasi.

„Aš, pavyzdžiui bijojau kalėjimo, ir čia sėdi mano draugai, kurie, aišku, bijojo, bet jie jautė pareigą. Jeigu mūsų tauta yra okupuota, tai mes privalom kovoti. Pulkininkas Česnavičius aiškino: galime džiaugtis, iš tų nacionalistų, kurie kartą jau atliko bausmę, antrą ar trečią kartą pakelt savo purviną ranką prieš tarybų valdžią išdrįsta tik 1 ar 1,5 procento. Mes įrodėm, kad tokių buvo gerokai daugiau“, – teigia A. Terleckas.

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis sako, kad tuomet susirinkę ir prabilę prie paminklo atmetė pavaldumą ir baimę.

„Tas mitingas parodė, kad galima nebijoti ir išeiti į viešumą. Ne tik iš pogrindžio skelbti arba siekti atgarsių tarptautinėse institucijose, bet savo sostinėje. Iš čia einam į viešumą ir pasakom, kas svarbu ir ko reikalaujam, tai buvo nepaprastas pavyzdys ir Sąjūdžiui turėjo didelės reikšmės“, – tvirtina europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

Prieš 25 metus surengtas mitingas sukrėtė ne tik Lietuvą, bet ir sulaukė plataus atgarsio užsienyje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...