captcha

Jūsų klausimas priimtas

Antano Terlecko anūkas disidentams: užuot kritikavę valdžią ir skundęsi benzino kainomis, mokykite jaunimą

Disidento Antano Terlecko, prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje 1987 m. rugpjūčio 23 d. organizavusio mitingą Molotovo–Ribentropo sąmokslui paminėti, anūkas, Vilniaus licėjaus moksleivis Antanas Terleckas sako, kad dauguma Lietuvos jaunimo nežino, ką Lietuvai reiškia ši data. Dėl to moksleivis kaltina ne vadovėlius, ne mokyklą, o disidentus, kurie užuot kalbėję apie Lietuvos istoriją virkauja dėl šalies ydų.  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Disidento Antano Terlecko, prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje 1987 m. rugpjūčio 23 d. organizavusio mitingą Molotovo–Ribentropo sąmokslui paminėti, anūkas, Vilniaus licėjaus moksleivis Antanas Terleckas sako, kad dauguma Lietuvos jaunimo nežino, ką Lietuvai reiškia ši data. Dėl to moksleivis kaltina ne vadovėlius, ne mokyklą, o disidentus, kurie užuot kalbėję apie Lietuvos istoriją virkauja dėl šalies ydų.

„Kai manęs paklausia, ką jaunimui reiškia tokios dienos kaip rugpjūčio 23-ioji, aš nuoširdžiai nežinau, ką atsakyti. Turbūt tiksliausias atsakymas būtų – beveik nieko, mat didelė dalis mano bendraamžių net nežino, kas prieš dvidešimt penkerius metus vyko prie A. Mickevičiaus paminklo. O net ir dauguma tų, kurie apie šį įvykį žino, nesupranta jo istorinės reikšmės“, – savo kalbą Seime surengtame forume pradėjo A. Terleckas.

Anot jo, Lietuvoje dažnai kalbama apie tai, kad jaunimas yra Lietuvos ateitis, tačiau beveik nieko nedaroma, kad tas jaunimas išmanytų istoriją.

„Visgi ateičiai patiesti pagrindus reikia jau dabar, o ne laukti kol Seime ims posėdžiauti jaunosios kartos atstovai, nežinantys, kas per diena yra rugpjūčio 23-ioji“, – mano A. Terleckas.

Jis prisiminė šiemet konferencijoje Seime Sausio 13-osios įvykiams paminėti skambėjusią kalbą, kuria kritikavo istorijos vadovėliuose skiriant nepakankamai dėmesio Sausio 13-ajai ir teigė, kad viskuo kaltinti vadovėlių negalima.

„Didžiulę įtaką pilietiškumo formavimuisi turi ir aplinka, kurioje jaunas žmogus auga. Visgi šiuo, t.y. pilietiškumo atžvilgiu, aplinka Lietuvos sostinėje nėra labai patraukli. Jau 17 metų Lukiškių aikštėje neatsiranda pažadėtas paminklas nežinomam partizanui ir laisvės kovotojui. Vilniaus miesto savivaldybė visiškai ignoruoja lėbautojų teršimą ant paminklų kunigaikščiui Gediminui ir Vincui Kudirkai; iki šiol nėra įamžintas tokių kovotojų dėl Vilniaus kaip Jonas Basanavičius atminimas“, – vardijo moksleivis.

Pasak jo, apie tai, kas vyko prie A. Mickevičiaus paminklo, žino tik tas jaunimas, kurio artimieji susiję su rezistencija, bet tai nėra vadovėlių kaltė.

„Tai yra jūsų – žmonių, kurie žino ar net dalyvavo tuose įvykiuose – atsakomybė. Tokios dienos kaip Sausio 13-oji, Kovo 11-oji, Gegužės 14-oji, Rugpjūčio 23-ioji, dažniausiai yra prisimenamos tik kartą metuose – minint šių įvykių metines. Likusią metų dalį nei spaudoje, nei internete apie tai dažniausiai net neužsimenama“, – rėžė A. Terleckas.

Pasak jo, jaunimas nėra girdėjęs tokių asmenybių kaip pulkininkas Kazimieraitis, Bronius Laurinavičius, Lozoraičių šeima.

„Tai, kad išleista viena knyga apie žmogų ar istorinį įvykį – dar nieko nereiškia. Apie jį reikia kalbėti nuolatos, organizuoti tokius forumus dažniau, viešai diskutuoti apie Lietuvos istoriją. Vietoj to dažnai yra pasirenkama kur kas mažiau naudinga veikla – kritikuoti valstybės valdžią, šaukti, kad Lietuvos teisėsauga yra supuvusi ir skųstis dėl brangaus benzino“, – piktinosi jaunuolis.

Todėl jis pakvietė visą Lietuvą vienytis dėl Lietuvos ateities – jaunimo ir jį mokyti. „Neleiskite jiems užmiršti to, kas jums yra brangu“, – susirinkusiųjų Seime prašė Antano Terlecko anūkas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...