captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip V. Uspaskichas šokdina teisėjus: verčia stenografuoti ir versti Maskvos konferenciją

Dėl finansinių machinacijų realia laisvės atėmimo bausme kol kas dar neįsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteistas Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas bet kokia kaina bando kratytis sąsajų su Kremliumi: pareikalavęs šalies vadovės Dalios Grybauskaitės pasiaiškinimo, parlamentaras užsipuolė ir jį kritikavusį politikos apžvalgininką.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Dėl finansinių machinacijų realia laisvės atėmimo bausme kol kas dar neįsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteistas Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas bet kokia kaina bando kratytis sąsajų su Kremliumi: pareikalavęs šalies vadovės Dalios Grybauskaitės pasiaiškinimo, parlamentaras užsipuolė ir jį kritikavusį politikos apžvalgininką.

Prieš 7 metus į Rusiją nuo Lietuvos teisėsaugos pasprukęs, tačiau milicijos sulaikytas, bet netrukus paleistas V. Uspaskichas panoro, kad būtų padaryta Rusijos dienraščio „Komsomolskaja pravda“ redakcijoje surengtos jo spaudos konferencijos, trukusios maždaug pusantros valandos, stenograma.

Maža to, Seimo narys užsigeidė, kad ši stenograma būtų oficialiai išversta iš rusų į lietuvių kalbą.

Tokius reikalavimus V. Uspaskichui atstovaujantys teisininkai penktadienį pateikė Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuriame teisėjas Tomas Venckus nagrinėjo žinomam politikos apžvalgininkui Romanui Bogdanui ir naujienų portalui DELFI, skiltyje „Nuomonių ringas“ publikavusiam jo straipsnį, iškeltą bylą dėl garbės ir orumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

V. Uspaskichas savo ieškinyje reikalauja, kad būtų viešai paneigti straipsnyje „R. Bogdanas. V. Uspaskichas per mažai sumokėjo už valdžią“ žodžiai apie su politiko pabėgimu į Maskvą susijusios aplinkybės. Parlamentaro teigimu, straipsnio autoriaus teiginiai, kad „likęs Maskvoje jis, nerinkdamas žodžių, viešai dergė Lietuvą“ bei „Maskvos milicija jį sulaikė, tačiau atvažiavo vyrukai iš saugumo struktūrų ir jį pasiėmė kaip savo žmogų“, neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą.

V. Uspaskichas ieškinyje pažymėjo, apžvalgininko sąsajos „su buvusios Lietuvos valstybės okupantės Rusijos“ saugumo struktūromis padarė „itin didelę žalą“ – esą jis buvo smerkiamas aplinkinių žmonių ir ypatingai savo rinkėjų, dėl to net buvo apribota galimybė su jais bendrauti.

Maža to, V. Uspaskichas nurodė, kad dėl R. Bogdano parašytų žodžių, o ne dėl ilgą laiką teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, ženkliai krito visuomenės pasitikėjimas juo kaip politiku.

Parlamentaras savo ieškinyje net nurodė, kad dėl paskleistų teiginių pablogėjo jo sveikata bei kankino nemiga – išgyvenimus V. Uspaskichas įvertino 20 tūkst. Lt.

Kaip iš DP puslapio dingo įrašas iš spaudos konferencijos

Savo publikacijoje išsakydamas poziciją apie V. Uspaskichą, jo šeimos verslą bei teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą dėl finansinių DP machinacijų, R. Bogdanas teigė rėmęsis ne tik Lietuvos žiniasklaidos pranešimais, bet prezidento Valdo Adamkaus išleista memuarų knyga. Būtent dėl joje išdėstytų teiginių apie Lietuvos dergimą su V. Adamkumi bylinėjosi ir „darbietė“ Dangutė Mikutienė, bet teismas jai priėmė nepalankų sprendimą.

Apžvalgininkas taip pat buvo peržiūrėjęs prieš 7 metus Lietuvoje plačiai aptarinėtą Maskvoje surengtą V. Uspaskicho spaudos konferenciją – vaizdo įrašas ilgą laiką buvo publikuojama DP interneto svetainėje, bet netikėtai iš jos buvo pašalintas, kai R. Bogdanas ir jo nuomonę išspausdinusi DELFI redakcija teismo pareikalavo įpareigoti ieškovą pateikti šios konferencijos įrašą kaip vieną iš įrodymų.

Vaizdo įrašas byloje pagaliau atsirado, tačiau, kaip sakė V. Uspaskichui atstovaujanti advokato padėjėja Dovilė Aukštuolytė, tik geranoriškumo dėka. Bet netikėtai iškilo nauja kliūtis – spaudos konferencija Maskvos laikraščio redakcijoje buvo surengta ne lietuvių, o rusų kalba.

„Aš asmeniškai nesuprantu rusų kalbos“, – teisme sakė D. Aukštuolytė, pareikalavusi, jog prie bylos prijungus vaizdo įrašą atsakovai turėtų pateikti ne tik šio įrašo stenogramą, bet ir vertimą iš rusų į lietuvių kalbą. Ir ne tuos du ar tris sakinius, kuriais galimai dar tik bus remiamasi teisme, bet visos konferencijos stenogramą bei vertimą. Net ir tuos žodžius, kuriuos žurnalistams pasakė V. Uspaskicho palaikyti į Maskvą atskubėjusi tuometė europarlamentarė Ona Juknevičienė.

Tokių paslaugų kaina vertimų biuruose gali sudaryti net ne kelis, o keliolika tūkstančių litų.

„Rašymas – brangus malonumas“, – pripažino V.Uspaskichui atstovaujantis advokatas Algirdas Miškinis.

Civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas T. Venckus ilgai net nesvarstęs šį prašymą patenkino – teismo procesai Lietuvoje vyksta valstybine kalba, todėl dokumentai į bylą taip pat turi būti pateikti lietuvių kalba. Na, o kas už šias paslaugas sumokės, teismas nuspręs priimdamas galutinį sprendimą.

V. Uspaskichas: prezidentės pasisakymai – kitos bylos tema

Savo ruožtu A. Bogdanui ir DELFI atstovaujantis advokatas Andžejus Čaikovskis teismui pateikė dvi publikacijas, kurios itin nemalonios V. Uspaskichui – vienoje jų rašoma, kaip prezidentė D. Grybauskaitė prabilo apie Kremliaus įtaką DP vadovams, kitoje – konservatorės Rasos Juknevičienės pasisakymai po „WikiLeaks“ pažymos paviešinimo.

Nors V. Uspaskichas su advokatais ir priešinosi šių straipsnių prijungimui, tačiau teismas vis dėlto juos pridėjo prie bylos. Savo ruožtu A. Miškinis pabrėžė, kad visi puikiai žino, jog apie Kremliaus įtaką „darbiečiams“ kalbėjusi D. Grybauskaitė esą nepateiks jokių įrodymų, jog V. Uspaskichas yra Maskvos agentas ar šnipas.

„Tai jau kitos bylos tema – tai yra skirtingi dalykai“, – iš V. Uspaskicho žodžių buvo galima suprasti, kad jis šalies vadovę gali paduoti į teismą.

Savo pozicijos apie įvykius Maskvoje iškeltoje byloje parlamentaras dar oficialiai neišsakė – kol nebus stenogramos ir vertimo, nebus ir pasakojimo apie tariamai patirtus išgyvenimus.

DP bylą nagrinėjantis teismas: dažniau rengti posėdžius nėra galimybių

Prie teismų jau įpratusiam 4 metų laisvės atėmimo bausme nuteistam V. Uspaskichui kitą savaitę teks vėl vykti į DP vadinamąją „juodosios buhalterijos“ bylos nagrinėjimą – ją Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėja jau nuo praėjusių metų spalio.

Nors teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko įsakymu „darbiečių“ teisminis procesas yra priskirtas prie prioritetinių bylų, tačiau jis kol kas vangiai juda į priekį.

„Pirmininko įsakymais yra nurodyta iki balandžio 1 d. šioje byloje pranešėja paskirtai teisėjai neskirti jokių naujų bylų – ar šis terminas bus pratęstas, paaiškės suėjus įsakymų galiojimo terminui“, – DELFI nurodė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko padėjėja Kristina Petrošienė.

Tiesa, pasak jos, kitiems kolegijos nariams krūviai nėra sumažinti, jie pilnu tempu nagrinėja ir kitas bylas. „Todėl dar labiau intensyvinti procesą nėra objektyvių galimybių“, – pabrėžė ji.

Teismo atstovė pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teisme vykstančio proceso negalima lyginti su vykusiu pirmosios instancijos teisme.

„Reikia lyginti ne su apygardos teismo procesu, o su tuo, kokios yra galimybės nagrinėti šią bylą Lietuvos apeliaciniame teisme nenustumiant kitų bylų“, – sakė ji.

K. Petrošienės teigimu, pirmosios instancijos teisme bet kuri baudžiamoji byla yra nagrinėjama intensyviau, o apeliacinės ar kasacinės instancijos teisme, kur byla nagrinėjama ne pirmą kartą, yra pateikiama mažiau naujų įrodymų, dažniausiai vertinami ne nauji, o jau išanalizuoti ir pirmosios instancijos teisme įvertinti įrodymai.

„Todėl nėra poreikio rengti posėdžius du kartus per savaitę, kadangi darbas byloje vyksta ne tik per posėdžius, bet ir tarpuose tarp jų, – nurodė ji. – Teismo tikslas – užtikrinti tolygų ir efektyvų vyksmą visame procese ir išvengti procesinių klaidų“.

Teismo pirmininko padėjėjos teigimu, DP byloje po neįvykusio posėdžio sausio mėnesį teisėjų kolegija nusprendė paskirti antrą DP, kaip juridinio asmens, gynėją bei nusprendė ieškoti galimybių dažniau skirti posėdžius.

„Pavyzdžiui, šiuo metu artimiausias posėdis yra numatytas kovo pabaigoje, o nuo balandžio posėdžiai vyks jau kas dvi savaites ar savaitę – toks grafikas yra suderintas su visais proceso dalyviais ir sudarytas iki vasaros atostogų meto pradžios“, – K. Petrošienės teigimu, byloje taip pat yra paskirta ir atsarginė teisėja.

DP byla teisėjams – tokia pati, kaip bet kuri kita

„Kalbėti apie vilkinimą tikriausiai nereikėtų, kadangi nuo bylos nagrinėjimo pradžios praėjo vos keturi mėnesiai, – sakė ji. – Šį terminą galima palyginti su šios bylos nagrinėjimo trukme Vilniaus apygardos teisme – šiame teisme byla buvo nagrinėta kelerius metus. Teismo administracija siekia sudaryti kuo geresnes sąlygas teisėjų kolegijai netrukdomai ir sklandžiai nagrinėti šią konkrečią bylą“.

Paklausta, ar teisėjai nejaučia spaudimo iš visuomenės, politikų, sakė: „Kišimosi nebuvo, spaudimo teisėjai nejaučia. Darbas byloje vyksta sklandžiai ir efektyviai. DP bylą nagrinėjantys teisėjai yra nusprendę bylos nagrinėjimo metu patys nekomentuoti jokių bylos aplinkybių ar kitų su nagrinėjama byla susijusių klausimų. Taip nuspręsta siekiant vengti bet kokio spaudimo, įtakos ar abejonių teismo nešališkumu. Kita vertus, posėdžiai yra vieši – bet kuris žmogus gali stebėti procesą. Imant bendrai, nors ši byla ir pripažinta prioritetine, teisėjams ji – tokia pati byla, kaip bet kuri kita byla jų darbe ir bus nagrinėjama vadovaujantis teisės aktais“.

K. Petrošienė nedrįso prognozuoti, kada teisme bus priimtas nuosprendis, kuris įsiteisės nuo jo paskelbimo.

„Sunku prognozuoti, kadangi bylų nagrinėjimas priklauso nuo faktorių įvairovės“, – sakė ji.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...