captcha

Jūsų klausimas priimtas

KT ėmėsi įstatymo, leidžiančio R. Paksui kandidatuoti į Seimą

Konstitucinis Teismas pradėjo nagrinėti, ar įstatymas, priimtas šių metų kovą, leidžiantis per apkaltą iš posto pašalintiems asmenims po ketverių metų vėl kandidatuoti į Seimą, neprieštarauja Konstitucijai. Dėl to gegužę į Konstitucinį Teismą kreipėsi grupė Seimo narių. Jų kreipimąsi Konstitucinis Teismas nagrinėja be eilės.
R. Paksas, ELTA nuotr.
R. Paksas, ELTA nuotr.

Konstitucinis Teismas pradėjo nagrinėti, ar įstatymas, priimtas šių metų kovą, leidžiantis per apkaltą iš posto pašalintiems asmenims po ketverių metų vėl kandidatuoti į Seimą, neprieštarauja Konstitucijai. Dėl to gegužę į Konstitucinį Teismą kreipėsi grupė Seimo narių. Jų kreipimąsi Konstitucinis Teismas nagrinėja be eilės.

Seimas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, šių metų kovą pakeitė įstatymus, ir numatė, kad po apkaltos kandidatuoti į Seimą politikui draudžiama tik ketverius metus. Iki tol toks draudimas galiojo visam gyvenimui. Pataisos atvėrė kelią ir apkaltos būdu iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui jau šį spalį dalyvauti Seimo rinkimuose.

Grupė Seimo narių suabejojo, ar toks leidimas neprieštarauja Konstitucijai. Mat pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtinta, kad asmuo, kuris už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą buvo pašalintas iš pareigų, niekada nebegali būti renkamas prezidentu ar Seimo nariu. Pasak į Konstitucinį Teismą besikreipusių Seimo narių, norint leisti, kad po apkaltos po ketverių metų būtų galima asmenį rinkti į parlamentą, tam reikėtų keisti Konstituciją.

Grupės narių kreipimąsi Konstitucinis Teismas ketvirtadienį ėmėsi nagrinėti iš esmės ir be eilės.

Seimui teismo posėdyje atstovavęs „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys Remigijus Žemaitaitis sako, kad įstatymas, leidžiantis po apkaltos kandidatuoti po ketverių metų, Konstitucijai neprieštarauja. 

„Nėra prieštaravimo Konstitucijai, nes pačioj Konstitucijoj apkaltos procedūra ir pasekmės nėra numatytos. Tai jeigu nėra numatytos tos pasekmės, tai kaip mes galim diskutuoti. Dabar yra kolizija tarp Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo ir tarp Konstitucinio Teismo nutarimo bei Seimo priimto įstatymo. Jau prieš metus mes kalbėjom, kad geriausia būtų, jog Konstitucinis Teismas savo iniciatyva peržiūrėtų savo nutarimą ir ištaisytų tai, ką padarė 2004 metais. Nes dabar galimai bandome įteisinti neteisėtą sprendimą“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

„Šiuo atveju R. Žemaitaitis formaliai turi atstovauti Seimui, tačiau jo pateikti argumentai, mano nuomone, nukrypsta į vienos politinės partijos argumentų logiką“, – sakė kreipimosi iniciatorius, Socialdemokratų frakcijos narys Vytenis Andriukaitis.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ trečiadienį pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai Seimo rinkimuose norinčių dalyvauti savo kandidatų, tarp kurių pirmasis įrašytas Rolandas Paksas, pareiškinius dokumentus. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas sako, kad prieš registruojant R. Paksą kandidatu, tikimasi sulaukti Konstitucinio Teismo nuomonės.

Vėliausia data, kai gali paaiškėti, ar R. Paksui bus leista dalyvauti Seimo rinkimuose, anot rinkimų komisijos vadovo, – rugsėjo 13-oji.

R. Paksas prezidento pareigų neteko 2004-aisiais. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, nes jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...