captcha

Jūsų klausimas priimtas

KT atsisakė nagrinėti Seimo prašymą dėl R. Pakso kandidatavimo galimybių

Konstitucinis Teismas (KT) atsisakė nagrinėti Seimo prašymą ištirti, ar Prezidento rinkimų įstatymo nuostata dėl draudimo kandidatuoti po pašalinimo per apkaltą neprieštarauja Konstitucijai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Konstitucinis Teismas (KT) atsisakė nagrinėti Seimo prašymą ištirti, ar Prezidento rinkimų įstatymo nuostata dėl draudimo kandidatuoti po pašalinimo per apkaltą neprieštarauja Konstitucijai.

Seimas antradienį priėmė nutarimą, kuriuo kreipėsi į KT dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio europarlamentaro Rolando Pakso kandidatavimo galimybių. R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.

Atsisakydamas nagrinėti prašymą KT pažymėjo, kad šiuo klausimu jau yra pasisakęs 2004 metų gegužės 25 dienos nutarime. Būtent šiuo nutarimu KT paskelbė, kad asmuo, sulaužęs konstitucinę priesaiką, daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.

„Tai, kad prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, yra pagrindas atsisakyti nagrinėti šį prašymą“, – teigiama KT pranešime.

KT pranešime taip pat rašo, kad Seimo prašymas buvo grindžiamas Lietuvos pareiga įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kuriuo draudimas R.Paksui po apkaltos iki gyvos galvos kandidatuoti į parlamentą pripažintas neproporcingu, argumentuojant Europos Sąjungos teisės viršenybės principu.

Atsakydamas į tokį argumentą KT pažymi, kad konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, kuriuo remiamasi Seimo kreipimesi, yra susijęs su Lietuvos įsipareigojimų, kylančių iš jos narystės Europos Sąjungoje, vykdymu, o ne su tarptautiniais įsipareigojimais, kylančiais iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Sprendime konstatuota, kad draudimo kandidatuoti būtų galima atsisakyti tik atitinkamai pakeitus Konstituciją.

R. Paksas komentuodamas KT sprendimą sako, kad Teismas „atsisakė ištaisyti beveik prieš dešimtmetį padarytą savo klaidą dėl nustatytų neproporcingų apribojimų iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose“.

„Niekados nesusitaikysiu, jog iš Lietuvos žmonių būtų atimti laisvi ir demokratiški prezidento rinkimai,“ -partijos „Tvarka ir teisingumas“ išplatintame pareiškime cituojamas R. Paksas.

„Žymiai didesnė žala dabar padaryta Lietuvos demokratijai ir piliečiams, kurie balsuodami negalės išreikšti savo valios, ką jiems garantuoja Konstitucija. Pavadinčiau tai savotiška „istorine klaida numeris trys“, kurią anksčiau ar vėliau teks ištaisyti,“- sako „tvarkiečių“ lyderis.

Kreipimąsi į KT inicijavę „tvarkiečiai“ tvirtina, kad draudimas per apkaltą pašalintiems asmenims kandidatuoti prezidento rinkimuose gali prieštarauti konstituciniam teisinės valstybės principui bei konstituciniu aktu patvirtintai Lietuvos narystei Europos Sąjungoje (ES).

Seimo kreipimosi į KT siekė R. Paksas, kuriam kelią į rinkimus užtvėrė pretendentu jo neregistravusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), o vėliau ir skundą dėl šio rinkimų komisijos sprendimo atmetęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT)

LVAT pažymėjo, jog pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą per apkaltą už priesaikos sulaužymą iš prezidento pareigų pašalintas asmuo negali būti renkamas prezidentu. „Kol Konstitucija nėra pakeista, šis draudimas galioja ir nėra jokio pagrindo abejoti jo teisėtumu“, – konstatavo teismas.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis laikosi pozicijos, jog Europos Žmogaus Teisių Teismui draudimą po apkaltos visam gyvenimui kandidatuoti į parlamentą pripažinus neproporcingu, Lietuvos teisės aktai su minima nuostata prieštarauja Konstitucijai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.

R. Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 11 dieną.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...