captcha

Jūsų klausimas priimtas

ES reakcija į Rusijos veiksmus nuvylė L. Graužinienę

Jungtinių Valstijų parama Baltijos šalims reaguojant į įvykius Ukrainoje – greita ir rimta, tuo metu Europos Sąjungos (ES) reakcija į Rusijos agresiją Kryme – nuvilianti, sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Jungtinių Valstijų parama Baltijos šalims reaguojant į įvykius Ukrainoje – greita ir rimta, tuo metu Europos Sąjungos (ES) reakcija į Rusijos agresiją Kryme – nuvilianti, sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

„Tai, kokie JAV veiksmai ir kokie planai numatomi, jie yra rimti. Tai, kaip svarsto ES, tai manau, visi esame nusivylę tuo tempu, ta reakcija ir visi pradedame galvoti, kaip gi būtų mūsų ar kitu atveju. Tai visgi yra bendros gynybinės vertybės ir labai nesinorėtų, kad pasikartotų tokie dalykai, kai bus perbraižomi žemėlapiai susitarus užkulisiuose, ką Lietuva jau esame istorijoje turėję“, – interviu Žinių radijui trečiadienį kalbėjo L .Graužinienė.

Neseniai iš vizito Ukrainoje grįžusi Seimo vadovė teigė sulaukusi klausimų iš dabartinių Ukrainos lyderių apie Prancūzijos Rusijai gaminamus karo laivus „Mistral“.

„Ką mes galime paaiškinti ukrainiečiams, jie tiesiai šviesiai to klausia, žiūri į akis ir sako, kur tos ES vertybės?“, – teigė Seimo vadovė.

L.Graužinienės teigimu, JAV viceprezidento Joe Bideno vizitas į Lenkiją ir Baltijos šalis parodo, kad „NATO sąjungininkai reaguoja į situaciją greitai“.

Lietuvoje trečiadienį viešintis Jungtinių Valstijų viceprezidentas J. Bidenas Vilniuje susitiks su Lietuvos ir Latvijos prezidentais Dalia Grybauskaite bei Andriu Bėrziniu.

J. Bidenas į Lietuvą atvyko iš Lenkijos. Šiais vizitais JAV siekia pademonstruoti įsipareigojimus kolektyvinei NATO gynybai, Lenkijai ir Baltijos šalims nuogąstaujant dėl Rusijos agresijos Ukrainoje.

V. Putinas siekia susigrąžinti buvusios SSRS ribas

Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmai aneksuojant dalį Ukrainos teritorijos, jo antradienio kalba atskleidžia siekius susigrąžinti buvusios Sovietų Sąjungos ribas, teigia L. Graužinienė.

Anot jos, Lietuvoje dar stinga suvokimo, kad situacija yra labai rimta, ir Lietuvai ją būtina vertinti ne vien verslo ar energetinių interesų, o valstybės nepriklausomybės išsaugojimo kontekste.

„Mano asmenine nuomone, yra noras perbraižyti Europos žemėlapį ir V. Putino siekiai susigrąžinti buvusios SSRS ribas“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė L. Graužinienė.

„Gal žmonės vertina labai primityviai – per verslo prizmę, per dujų tiekimo į Lietuvą prizmę. Tai yra labai svarbu, bet šiuo metu jau kyla klausimas dėl ženkliai svarbesnių dalykų – tai yra išlikimo nepriklausoma valstybe. Ir nenoriu gąsdinti žmonių, bet reikia žinoti ir patį blogiausią scenarijų, kuris gali būti. Duok Dieve, kad jo nebūtų. Mes negalime nesakyti žmonėms ir politikams, kad situacija yra rimta ir tokioje situacijoje visi turime susitelkti ir prisiminti, kokiai valstybei davėme priesaiką, kokie yra priesaikos žodžiai ir šventai jų laikytis“, – kalbėjo Seimo vadovė.

Ji teigia buvusi priblokšta kai kurių pavienių kolegų Seime vertinimų ir jų žarstomų komplimentų V. Putinui. Anot jos, tai rodo, jog ir kai kurie parlamentarai arba neturi pakankamos informacijos, arba nesuvokia padėties rimtumo.

„Tos nuotaikos, pojūtis ypatingai rimtos situacijos grįžus iš Ukrainos yra labai stiprus. Todėl noriu labai rimtai kalbėti apie tai, kad visi politikai, nežiūrint to, kad vyksta rinkimai, turi labai atsakingai kalbėti, labai atsakingai vertinti ir man vakar buvo tiesiog kraupu, kai išgirdau iš kai kurių kolegų, kad jie žavisi V.Putino kalba. Tai reiškia, kad mes dar nesusivokę arba tiesiog turime per mažai informacijos apie padėties sudėtingumą“, – kalbėjo L. Graužinienė.

Anot jos, po susitikimų su dabartiniais Ukrainos vadovais, su Lenkijos parlamento vadovu, išryškėjo bendras požiūris, kad Rusijos tikslas nėra vien Krymo aneksija.

„Tikslas yra Ukraina ir V. Putinas ties Ukraina nesustos“, – teigė Seimo pirmininkė.

Anot jos, antradienio kalboje V. Putinas gana aiškiai įvardijo savo siekius bei apgalvotai pateikė užuominų ir Baltijos šalims, ir Vokietijai.

„Reikia labai atidžiai išanalizuoti tą jo (V. Putino – red.) kalbą, nes kalba ne šiaip sau pasakyta, buvo užuominos ne tik Baltijos šalims, buvo užuominos ir Vokietijai ir taip toliau, taigi tai buvo labai stipri, labai apgalvotai paruošta viešųjų ryšių kalba tam, kad psichologiškai būtų galima paveikti žmones ir sudaryti galingos valstybės ir galingo vadovo įspūdį, tam, kad ir veiksmai po to būtų pateisinami“, – svarstė L. Graužinienė.

Anot jos, reali padėtis Krymo regione labai skiriasi nuo Rusijos propagandos piešiamos, o demaskuoti šį melą ypatingai padeda ir Kryme šiuo metu esantis Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas.

„Tai, kaip yra pateikiama viešoje erdvėje, kaip ten džiaugiasi žmonės, rusai – tai akivaizdžiai taip nėra. Tie žmonės, kuriuos ištisai rodo televizijos, jie pervežami iš vienos vietos į kitą, vežami autobusais, taip pat ištisi miestai nėjo į referendumą ir situacija reali tikrai yra visiškai kitokia. Kada buvo priiminėjami sprendimai Krymo parlamente, nieko neįleido į parlamentą ir tie patys Ukrainos vadovai akcentavo, kad jie net nežino, kas ten balsavo, ar ten tikrai buvo parlamento deputatai, kurie, kaip sako, priėmė sprendimus. Išorėje yra labai didžiulis informacinis propagandinis laukas iš Rusijos pusės, o reali situacija yra visiškai kitokia“, – kalbėjo iš vizito Ukrainoje grįžusi Seimo pirmininkė.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai