captcha

Jūsų klausimas priimtas

Skiepyti ar neskiepyti? „Parazitų“ ir „farmacijos verslo aukų“ argumentai

Neskiepijantys savo vaikų prilyginami parazitams. DELFI domėjosi, kodėl. Nuo kada privalomais skiepais neskiepytų mažylių neįsileis į darželius, ar bus šalinami jau lankantys?
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Neskiepijantys savo vaikų prilyginami parazitams. DELFI domėjosi, kodėl. Nuo kada privalomais skiepais neskiepytų mažylių neįsileis į darželius, ar bus šalinami jau lankantys?

Kita pusė: kodėl savo vaikų neskiepija profesionali farmacininkė, kiek jos aplinkoje yra savo vaikų neskiepijančių medikų ir kaip tokį pasirinkimą vertina imunologai bei privalomais skiepais savo vaikus skiepijantys tėvai?

SAM paskelbė apie sankcijas, kada taikys – nežino

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos Loretos Ašoklienės teigimu, SAM projektas, pagal kurį darželių negalėtų lankyti privalomais skiepais neskiepyti vaikai, derinamas ir, tikėtina, bus nukeltas vėliau, nei planuota rugsėjo 1 diena.

„SAM gavo daug pastabų dėl per greito įsigaliojimo termino. Tobulinant projektą bus į tai atsižvelgta. Šiuo metu negalima tiksliai pasakyti, kada įsigalios šis teisės aktas ir jame numatytas reikalavimas“, – DELFI sakė SAM atstovė.

Įsakymų projektai derinami su suinteresuotomis institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir visuomene.

„Tai yra vieša konsultacija, visi gali pareikšti savo nuomones, pastabas ir pasiūlymus. Pagal juos įsakymų projektai bus tobulinami ir tik tada galės būti tvirtinami ir įsigalios“, – sakė L. Ašoklienė.

Vaiko sveikatos pažymėjimą papildys grafa apie skiepus

Pasak specialistės, kartu siūloma papildyti Vaiko sveikatos pažymėjimo formą, kad būtų galima rinkti informaciją apie skiepus.

„Apibendrinus duomenis bus galima turėti tikslią informaciją apie ugdymo įstaigas lankančių vaikų skiepijimo būklę ir jei ji nepalanki – imtis priemonių, aktyviai raginant tėvelius ar globėjus paskiepyti vaikus“, – DELFI sakė SAM Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja.

Pernai nustatyti 2 stabligės atvejai

SAM duomenimi, 2013 metais nė vienam vaikui nebuvo nustatyta privalomais skiepais kontroliuojama difterija, poliomelitas ar raudonukė.

Epideminiu parotitu sirgo 67 vaikai, kokliušu 65, tymais ir hepatitu B – po 35.

Registruoti 2 skiepais valdomos stabligės ir 2 B tipo Haemophilus influenzae atvejai.

D. Kepenis: ar visi privalomi skiepai – būtini?

Imunologai yra ne kartą išdėstę argumentus, kodėl taip svarbu privalomomis vakcinomis skiepyti vaikus ir kuo gresia skiepų priešininkų saviveikla.

Parazituojančiais kitų sąskaita vadinamų tėvų, kurie pasisako prieš skiepus, argumentų pilnas internetas.

Lietuvos sveikuolių sąjungos pirmininko Dainiaus Kepenio nuomone, nėra teisinga nuvertinti pasisakančius „prieš“, ypač svarbu pagrįsti, kodėl tų privalomų skiepų tiek daug ir vis daugėja, ar visi jie iš tiesų būtini.

„Grasinimas, kad neskiepytų vaikų neleis į darželius, yra tėvų prievartavimas juos skiepyti“, – DELFI sakė D. Kepenis, giežtai pasisakantis prieš tokias priemones.

Išanalizavo visus „Už“ ir „Prieš“

DELFI kalbinta trijų vaikų mama, farmacijos magistrė Regina analizavo ir pasisakančiųjų už vaikų skiepijimą, ir priešingai stovyklai atstovaujančių žmonių argumentus.

„Pasisakantys „Už“ remiasi nuo Pastero (Louis Pasteur – DELFI) laikų žinomu faktu – jei nenori rimtų komplikacijų, nuo kai kurių ligų reikia pasiskiepyti. Tačiau problemos kilo dėl to, kad tų privalomų skiepų atsiranda vis daugiau ir daugiau. Žmonės tiesiog sutriko. Ar visų jų reikia? Kitas dalykas, kad oficialiosios ir neoficialiosios medicinos gydytojai pradėjo diagnozuoti ligas, kurių priežastimi, manoma, yra skiepai“, – sakė farmacininkė.

Dar viena jos minėta problema, kad į skiepų kabinetą su mažyliais ateinantys tėvai tik formaliai pasirašo, kad neprieštarauja dėl vaikams atliekamos procedūros ir kad neva susipažino su galimu jos poveikiu.

Nepersistengia informuodami

„Aš pati tą informaciją žinau, bet galiu patikinti, kad tikrai niekas nieko neaiškina, kas gali būti po skiepo. Daugiausia, ką pasako, kad vaikas gali sukarščiuoti, gali pasireikšti silpni ligos simptomai“, – sakė Regina, pridurdama, jog apie tokias komplikacijas kaip epilepsija, onkologija, mirtis, traukuliai paprastai tėvams net neužsimenama. Tai – labai reti atvejai, bet, kaip rašoma informaciniuose skiepų lapeliuose, pasitaikantys.

Kita vertus, kaip atkreipė dėmesį vaistininkė, net paprastų tablečių nuo gerklės skausmo instrukcijoje galima rasti žodžius „buvo stebėtas mirties atvejis“.

„Todėl atėjusiam pasitarti žmogui aš negaliu pasakyti – skiepyti ar neskiepyti vaiką. Patariu susipažinti su informacija ir spręsti pačiam, nes niekas kitas – tik tėvai čia gali prisiimti atsakomybę“, – pabrėžė farmacininkė.

Skiepijo nuo stabligės

Paklausta, kokiomis vakcinomis skiepijo savo vaikus, kaunietė minėjo tik skiepą nuo stabligės.

„Dabar šia liga itin retai užsikrečiama, tačiau mirštamumas nuo stabligės – labai didelis. Ilgai galvojau, kodėl aš savo vaikus skiepijau nuo stabligės, ir supratau, kad iš baimės. Ir kiti tėvai, manau, vaikus skiepija iš baimės, kad susirgę hepatitu, tuberkulioze, kitomis ligomis, nepatirtų baisių komplikacijų, kad vaikas neliktų neįgalus. Skiepija, kad apsaugotų savo vaikus“, – mano kaunietė.

Svarstydama, kodėl daugėja tėvų, kurie nebenori skiepyti savo vaikų, farmacininkė atkreipė dėmesį, kad nuo tymų, raudonukės ar kitų ligų privalomai paskiepyti žmonės suaugę šiomis ligomis pradėjo sirgti sunkia forma.

„Tada ir gydytojai pradėjo kalbėti apie tai, kad skiepas ne visada veiks, kaip mūsų tėvams anksčiau buvo sakoma, nes galioja, pvz., 25 metus. Kitas dalykas, buvo pastebėta, kad skiepyti vaikai labiau linkę sirgti alergijomis, autoimuninėmis ligomis. Tai buvo bandoma patikrinti tyrimais, tačiau paaiškėjo, kad vien jais remtis negalima, nes visuomenei nebūtinai pateikiama visa informacija“, – sakė farmacininkė.

Nepasitiki radikalais

DELFI pašnekovės žodžiais, taip pat nėra išmintinga tikėti absoliučiai visais skiepų kritikų įspėjimais. Pavyzdžiui, negalima žmogui rekomenduoti neskiepyti vaiko, argumentuojant tuo, kad jis taps, pvz., autistas.

„Tai būtų tas pats, jei gydytojas lieptų skiepytis, gąsdindamas, kad tavo vaikas mirs nuo poliomelito. Ir vienu, ir kitu atveju gali taip atsitikti. Tačiau gali ir iš dangaus nukritęs meteoritas užmušti“, – lygino DELFI pašnekovė.

Tačiau farmacininkei nepriimtinas ir gydytojų, 100 proc. pasisakančių už skiepus, požiūris, nes „jie net nesiklauso tėvų, kurie abejoja visų privalomų skiepų būtinybe, neva skiepų kalendorius patvirtintas, valstybė užpirko vakcinų ir kaip tėvai gali neskiepyti“.

Vieni medikai savo vaikus skiepija, kiti – ne

„Nesunku parinkti pavyzdžių, kad kažkas mirė nepaskiepytas, ir atrodys, kad vaikų neskiepijantys tėvai – kvaili. Tačiau vien aš žinau du vaikus, kuriems po skiepų nustatytos baisios komplikacijos: vienam onkologinė liga, kitam epilepsija. Jeigu paklaustumėte tų vaikų tėvų apie skiepus, natūralu, kad pasisakytų prieš“.

DELFI pašnekovės teigimu, nereikėtų už gryną pinigą priimti visko, kas kalbama apie tamsiąją farmacijos pramonės pusę, tačiau suinteresuotumas parduoti kuo daugiau skiepų – ne pramanas, o elementari verslo logika.

Paklausta, kaip atėjus laikui skiepyti mažylius sprendimus priima medikai, Regina sakė, jog įvairiai – vieni skiepija, kiti ne.

„Kai kurie medikai netgi patys nesutinka skiepytis, nors dirba ligoninėje. Aš su tuo nesutikčiau. Manau, jei žmogus dirba kraujo perpylimo stotyje, jam reikia pasiskiepyti nuo Hepatito C, nes yra rizikos grupėje. Miškininkams logiška vasaros sezonui pasiskiepyti nuo erkinio encefalito“, – mano farmacininkė.

Patarė ieškoti ne tiesos, o išminties

Apibendrindama DELFI pašnekovė sakė, kad skiepai – labai slidus klausimas, nes vienos tiesos čia nėra.

„Turbūt reikia ieškoti ne tiesos, o išminties. Jeigu matai potencialią riziką ar išgyveni didžiulę baimę, kad nepaskiepijai savo vaiko ir kasdien drebi, kad nesusirgtų tymais, geriau paskiepyti ir paskui tinkamai jį prižiūrėti: sveikai maitinti, leisti į lauką“, – mano trijų vaikų mama, pridurdama, kad informacija apie skiepus, jų sudėtį ir galimus poveikius – ne paslaptis, viskas surašyta informaciniame lapelyje, kuris visiems prieinamas.

Paklausta, kaip vertina skiepų šalininkų argumentą, kad savo vaikų neskiepijantys tėvai ramiai gyvena kitų – paskiepytųjų sąskaita, Regina pripažino, kad tai dažna nuomonė, net sakoma, kad nesiskiepijantys parazituoja.

„Kad nekiltų epidemijos, reikia paskiepyti tam tikrą procentą žmonių. Kita vertus, aš pati nesu iki galo tikra, ar visi privalomi skiepai tikrai būtini. Jeigu žmonės pastebėtų tik naudą, nebūtų tiek abejonių, visi tikrai skiepytų vaikus – negi tėvai nenori gero savo vaikams? Žinoma, nori, tik ne visi tą gerą taip pat supranta“, – sakė DELFI pašnekovė.

Prievarta nepadės

Sveikatos apsaugos ministerijos nutarimas nepriimti į valstybinius darželius privalomais skiepais neskiepytų vaikų, farmacininkės nuomone, neprivers nepritariančių skiepams pakeisti nuomonę.

„Prievarta čia nieko nepadarysi. Tėvai, kurie neskiepija vaikų, ras išeitį. Kurs savo darželius, mamos susiburs į būrelius. Taip, tai bus apsunkinimas. Bet žmonės, kurie nenorės skiepyti vaikų, tikrai neskiepys. Jau seniai įrodyta, kad prievarta nieko nepasieksi – galima pasiekti tik švietimu, aiškiai įrodant, kad skiepai tikrai nekenkia. Kol kas to padaryti nepavyksta. Lygiai kaip natūralistams neišeina įrodyti, kad skiepų visai nereikia“, – sakė kaunietė vaistininkė.

Nepalaiko radikalių natūralistų

DELFI pašnekovė nepalaiko natūralistų, pasisakančių prieš visus skiepus ir teigiančius, kad jie iš principo tabu.

„Tai – netiesa. Pavyzdžiui, vykstant į tam tikras šalis tikrai reikia pasiskiepyti nuo maliarijos. Anksčiau juk žmonės buvo sėslūs, tiek daug nesiblaškė po pasaulį. Todėl užsikrėtęs egzotiška liga tu tikrai svečioje šalyje gali numirti. Į kai kurias valstybes net vizos neišduoda, jei nepristatai įrodymo, kad turi skiepą“, – pateikė pavyzdį pašnekovė.

Farmacininkės žodžiais, dėl skiepų į stovyklas susiskirsčiusi ir medikų bendruomenė: „Priešstata yra. Tačiau savaime susiklosto, kad pasisakantys už skiepus daugiau bendrauja su tokiais pat. Mes irgi nesirinkome draugų pagal tai, skiepija jie savo vaikus ar ne. Tiesiog savaime susiklostė, kad iš maždaug 10 šeimų, su kuriomis bendraujame, 9 yra prieš skiepus. Bendros situacijos tai neatspindi, tik parodo mūsų aplinkos pasirinkimus“.

V. Usonis: privalomi skiepai – kokybiški ir saugūs

Vaikų ligų vyriausiojo respublikos specialisto, Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Usonio teigimu, skiepijimai – efektyviausia užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonė.

„Sprendimas privalomais skiepais skiepyti vaikus leistų sumažinti vakcinomis valdomų infekcijų plitimo riziką kolektyvuose“, – komentuodamas siūlymą į darželius priimti tik pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių paskiepytus vaikus sakė profesorius.

Daktaro teigimu, ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikams turi būti sudaryta saugi aplinka. Tam ir skirta valstybės lėšomis finansuojama Nacionalinė imunoprofilaktikos programa.

„Logiška, kad iš tėvų būtų prašoma pažymos apie vaiko skiepus. Taip vaikų ugdymo kolektyvuose būtų sudaryta saugi epidemiologinė aplinka“, – įsitikinęs profesorius V. Usonis.

Daktaro teigimu, skiepijimų efektyvumas ir saugumas įrodytas daugybėje tyrimų, kurių rezultatai publikuojami mokslo leidiniuose. Vakcinų nepageidaujami poveikiai nuolat analizuojami ir lyginami su kitų šalių duomenimis.

Pasak V. Usonio, dažniausiai nepageidaujami poveikiai yra nesunkūs, trumpalaikiai ir praeinantys be gydymo, todėl kai kurių tėvų keliamos abejonės dėl Lietuvoje skiepijamų vakcinų saugumo ir efektyvumo, jo žodžiais, nepagrįstos.

Ligos retos, bet jų sukėlėjai niekur nedingę

Kai kurios vakcinomis valdomos ligos tapo itin retos, tačiau jų sukėlėjai nenustoja cirkuliuoti visuomenėje, galimi įvežtiniai užkrečiamųjų ligų atvejai, todėl susiklosčius nepalankiai situacijai, kai skiepijimo apimtys sumažėja žemiau rekomenduojamų, po kurio laiko neišvengiamai kyla ligų protrūkiai.

Profesorius V. Usonis nuolat primena ir apie tai, kad kolektyvuose yra vaikų, kurių skiepyti negalima dėl jų sveikatos būklės.

„Todėl labai svarbu iki minimumo sumažinti užkrato atsiradimo vaikų kolektyve tikimybę ir to galima pasiekti skiepijant visus vaikus, neturinčius medicininių kontraindikacijų skiepijimui“, – pabrėžia Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų ligų vyriausiasis specialistas.

Paskiepyta per 93 proc. vaikų

Sveikatos apsaugos duomenimis, vaikų privalomo skiepijimo apimtys po truputį mažėja, tačiau vis dar didesnės nei 97 proc.

2013 metais kiek mažiau vaikų buvo paskiepyta nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito. Šiuos skiepus, pagal skiepų kalendorių siūlomus 2 metų amžiaus vaikams, 2013 metais gavo 93,3 proc. Lietuvos dvimečių.

Profilaktinių skiepijimų kalendorius paruoštas atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, kitų Europos Sąjungos šalių patirtį, vaikų profilaktinių skiepijimų tęstinumą ir užkrečiamųjų ligų epidemiologinę situaciją Lietuvoje.

Valstybės kompensuojamasis skiepais nuo įvairių ligų skiepijami vaikai iki 15 metų amžiaus.

Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvai ar teisėti globėjai privalo būti informuoti apie vakcinų skyrimo tvarką, galimas nepageidaujamas reakcijas. Sutikimas skiepyti patvirtinamas parašu vaiko sveikatos raidos istorijoje.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...