captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paaiškino, kaip vertinti Krymo referendumą

Referendumas Krymo autonominėje respublikoje surengtas okupacijos sąlygomis ir yra neteisėtas tiek tarptautinės teisės, tiek Ukrainos vidaus teisės požiūriais.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Referendumas Krymo autonominėje respublikoje surengtas okupacijos sąlygomis ir yra neteisėtas tiek tarptautinės teisės, tiek Ukrainos vidaus teisės požiūriais.

Tokios pozicijos laikosi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politiko mokslų instituto (TSPMI) lektorė dr. Erika Leonaitė.

E. Leonaitė referendumą Kryme prilygino Liaudies Seimo rinkimams 1940 m. Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje. Kaip žinoma, būtent šis Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į SSRS.

„Problemos, manyčiau, labai panašios abiem atvejais. Visuotinai žinoma, kad Krymas dabar de facto yra Rusijos okupuotas, tokioje situacijoje referendumo rengimas tikrai kelia abejonių dėl atitikties visiems nepriklausomumo reikalavimams. (…) Be to, formuluotės kečiamos labai greitai, pats referendumas vyksta labai staigiai, neįsileidus jokių stebėtojų, taip pat iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO)“, – DELFI aiškino E. Leonaitė. Pasak jos, būtų naivu laikyti, kad vadinamieji žali žmogeliukai Kryme iš tiesų nėra siųsti Rusijos.

Jos teigimu, galima kvestionuoti referendumo vykdymą tiek tarptautinės teisės, tiek Ukrainos vidaus teisės požiūriais.

E. Leonaitės teigimu, Krymo atveju negalioja ir tautų apsisprendimo teisė. „Labai abejočiau, ar galima sakyti, kad egzistuoja Krymo tauta. Net ir lanksčiai žiūrint, tauta turi turėti ir bendrą kalbą, kultūrą, istoriją, sąsajas su tam tikra teritorija, turi būt vadinamasis teisinis titulas į tam tikrą teritoriją... Šiuo atveju kalbame apie vadinamuosius rusakalbius gyventojus Krymo teritorijoje“, – dėstė E. Leonaitė. Jos teigimu, dėl šios priežasties Krymo negalima lyginti su Kosovo gyventojais kosovarais, kurie 2008 m. paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos.

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos deklaracijoje dėl tarptautinės teisės principų nurodyta, kad tautų apsisprendimo principas negali būti aiškinamas tokiu būdu, kad leistų ar skatintų kokius nors veiksmus, kuriais būtų pažeidžiamas suverenios valstybės teritorinis vientisumas, kai ši valstybė turi vyriausybę, atstovaujančią visai tautai, nedarydama jokių skirtumų dėl rasės, tikėjimo ar odos spalvos.

„Akivaizdu, kad neturime jokių duomenų apie tai, kad Ukrainos vyriausybė būtų diskriminavusi Krymo gyventojus, kurie, beje, kaip ir kalbėjome, nelaikytini „tauta“ kaip tokia (Kryme gyvena įvairių tautybių asmenys). Tuo tarpu teritorinio vientisumo principas yra vienas pamatinių tarpvalstybinių principų“, – aiškino TSPMI lektorė.

E. Leonaitės teigimu, Krymo referendumo negalima lyginti ir su Škotijos atveju. „Jeigu čia galime vesti priešpriešą su plačiai diskutuojamu Škotijos referendumu, tai susitarimas, sudarytas tarp Jungtinės Karalystės ir Škotijos vyriausybių, tuo susitarimu nustatyta, kad turi būti rengiamas referendumas. Tai visai kita prieiga, visai kitas teisėtumas vidaus teisės požiūriu“, – sakė E. Leonaitė.

DELFI primena, kad sekmadienį vykusio vadinamojo „referendumo“ rezultatais, kone 97 proc. rinkėjų pasisakė už Krymo autonomijos įsiliejimą į Rusiją. Autonomijos valdžia paskelbė nepriklausomybę nuo Ukrainos ir nacionalizuoja Ukrainos turtą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...