captcha

Jūsų klausimas priimtas

VSD paskelbė, į ką ir kaip taikosi Rusijos žvalgyba

Valstybės saugumo departamentas (VSD) paskelbė viešąją savo ataskaitos apie grėsmes valstybei dalį. Kaip ir žadėta, saugumiečiai įvardijo konkrečias pavardes – ir ne vieną, ir ne dvi.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) paskelbė viešąją savo ataskaitos apie grėsmes valstybei dalį. Kaip ir žadėta, saugumiečiai įvardijo konkrečias pavardes – ir ne vieną, ir ne dvi.

Bene išsamiausiai ataskaitoje nagrinėjami Rusijos „žvalgybiniai interesai ir objektai“ Lietuvoje. Šiuos interesus VSD apibendrina papunkčiui:

Rusijos žvalgybos tarnybas domina:

Lietuvos vidaus politika: procesai, tendencijos, rinkiminės kampanijos, politiniai lyderiai, jų asmeninės savybės;

Lietuvos užsienio politika: pozicija tarptautinėse organizacijose, dvišaliai santykiai, politikos formavimo specifika;

ekonomika ir energetika: ūkio raida ir perspektyva, strateginiai energetikos projektai, jų politinis palaikymas/ nepalaikymas ir galimybės diskredituoti;

Lietuvos žvalgybos tarnybos ir kitos už nacionalinį saugumą atsakingos institucijos: žvalgybinė ir kontržvalgybinė informacija, santykiai su politine valdžia, veiklos galimybės, darbuotojai;

krašto apsaugos sistema: karinai pajėgumai, karinė ir strateginės svarbos civilinė infrastruktūra, karinis bendradarbiavimas su NATO ir Europos Sąjungos sąjungininkais;

telekomunikacijų ir kibernetinė infrastruktūra: saugumo užtikrinimo spragos, galimybės perimti žvalgybos tarnybas dominančią informaciją;

Šnipinėjo veiksmus su Ukraina?

VSD skelbia, jog pernai Rusija itin aktyviai veikė Lietuvos užsienio politikos atžvilgiu. Esą Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungai, vyko tiesioginis šnipinėjimas dėl mėginimų pasukti Ukrainą į tolesnę nuo Kremliaus orbitą.

„2013 m. Rusijos žvalgybos tarnybų veikla prieš Lietuvą išliko aktyvi. Ją lėmė ne tik ilgalaikiai Rusijos politiniai ir ekonominiai tikslai, bet ir Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, ypač siekiai skatinti eurointegraciją Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalyse“, – rašo VSD.

Anot saugumiečių, Rusijos žvalgai kėsinosi į įslaptintą informaciją visose svarbiausiose valstybės veiklos srityse.

„Rusijos žvalgybos tarnybos siekė gauti įslaptintą ir kitą Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbią informaciją apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, Lietuvos politinėse partijose vykstančius procesus ir jų strategijas per artėjančius Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ir savivaldos rinkimus, strateginių energetikos projektų įgyvendinimą, Lietuvos karinius pajėgumus ir Lietuvos tarptautinį karinį bendradarbiavimą. Rusijos žvalgybos tarnybos taip pat vykdė aktyviąsias priemones, siekdamos paveikti Lietuvos vidaus ir užsienio politiką“, – teigiama ataskaitoje.

VSD taip pat įvardija, kad Rusijos agentai paprastai prisidengia diplomatiniu statusu.

„Šią priedangą naudoja Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU). SVR ir GRU darbuotojai prisidengdami diplomatų statusu dirba Rusijos ambasadoje Lietuvoje, Rusijos prekybos atstovybėje ir Rusijos generaliniame konsulate Klaipėdoje. Jų veiklą koordinuoja Rusijos ambasadoje įsikūrusios SVR ir GRU rezidentūros. Federalinė saugumo tarnyba (FSB) aktyviausiai prieš Lietuvos piliečius veikia Rusijos teritorijoje ir iš Rusijos teritorijos“, – teigiama ataskaitoje.

Paskelbė „taikinio“ nuotrauką

Anot VSD, Rusijos agentai Lietuvoje ieško „taikinių“, t. y. žmonių, kuriuos gali panaudoti informacijos rinkimui ar kitai žvalgybinei veiklai. Vieną „taikinį“ VSD parodė – ataskaitoje paskelbta nuotrauka, kurioje esą užfiksuotas „Rusijos žvalgybos tarnybos atstovo susitikimas su Lietuvos politologu“.

Politologo pavardės VSD neatskleidžia. Tačiau saugumiečia pateikia sąrašą kategorijų, kurioms priklausantys asmenys gali tapti „taikiniais“.

Pagrindiniai Rusijos žvalgybos tarnybų taikiniai Lietuvoje:

Lietuvos valstybinių institucijų tarnautojai, kurių darbas susijęs su užsienio, nacionalinio saugumo ir gynybos politikos sritimis;

politikai, savivaldybių vadovai ir administracijų darbuotojai;

krašto apsaugos sistemos kariškiai ir tarnautojai;

žvalgybos ir teisėsaugos institucijų darbuotojai;

verslininkai, palaikantys ryšius su politikais ar aukštas pareigas užimančiais valstybės tarnautojais ar pareigūnais;

žurnalistai ir kiti viešos nuomonės formuotojai;

ekonomikos, politikos ir kitų žvalgybą dominančių sričių ekspertai;

perspektyvūs studentai, jaunieji politikai, mokslininkai, valstybės tarnautojai.

Ką siūlo „taikiniui“

VSD taip pat skelbia, kaip verbuojami „taikiniai“.

„Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos pasirinkdamos konkrečius taikinius vertina ne tik jų žvalgybines galimybes, bet ir motyvus bendradarbiauti. Ieškoma asmenų, kurie gali būti pažeidžiami dėl jų asmeninių savybių ar interesų. Motyvais bendradarbiauti su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis gali būti: finansiniai interesai (skolos, noras gyventi prabangiai, pelningi verslo sandoriai Rusijoje ir pan.); nusivylimas karjera; kompromituojanti informacija (teisės pažeidimai ir kriminaliniai nusikaltimai, seksualinė orientacija, priklausomybės, problemos šeimoje); simpatijos Rusijai dėl įsitikinimų ar tautybės. Rusijos žvalgybos tarnybos taip pat manipuliuoja tokiais valstybės tarnautojais, kurie bendraudami su Rusijos diplomatais ar kitais oficialiais asmenimis tikisi įgyvendinti savo asmeninius karjeros ar politinius tikslus“, – rašoma ataskaitoje.

Tuo tarpu informaciją apie galimus „taikinius“ Rusijos tarnybos esą renka visais įmanomais būdais – nuo susitikimų renginiuose iki telefoninių pokalbių pasiklausymo, kibernetinių įsilaužimų ir kt.

Anot VSD, „taikiniai“ į žvalgybos darbą įtraukiami palaipsniui, o šis procesas – nuo pirmo kontakto iki kolaboravimo – gali užtrukti ir keletą metų.

„Asmens palankumo jie siekia demonstruodami išskirtinį dėmesį, vaišindami, dovanodami dovanas, siūlydami įvairias paslaugas (pavyzdžiui, greičiau išduoti vizą). Bandoma pasiekti, kad asmuo jaustųsi skolingas ir vėliau, „draugui“ paprašius nedidelės paslaugos, negalėtų atsisakyti. Iš pradžių gali būti prašoma pateikti kokius nors nereikšmingus ir neslaptus duomenis (pavyzdžiui, pakomentuoti situaciją Lietuvos politikoje ar ekonomikoje), už kuriuos atsilyginama pinigais, dovanomis ar apmokant įvairias pramogas. Vėliau, kai taikinys įtraukiamas į informacijos rinkimą, jo prašoma gauti įslaptintą ar kitą Lietuvos saugumo interesams svarbią informaciją“, – teigiama dokumente.

Atskleidė pavardes

VSD paviešino ir konkrečias pavardes. Pirmasis įvardintas asmuo – Rusijos ambasados darbuotojas Valerijus Katula. Jis esą mėgino šnipinėti, kaip Lietuva dirba Ukrainos eurointegracijos kryptimi.

„Agresyvią žvalgybinę veiklą prieš Lietuvos valstybines institucijas vykdė GRU rezidentūros darbuotojas Valerijus Katula. Oficialiai jis užima antrojo sekretoriaus poziciją Rusijos ambasadoje. V. Katula bandė verbuoti Lietuvos valstybės tarnautoją, siekdamas gauti įslaptintą ir kitą jautrią informaciją apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. GRU darbuotojas prašė informacijos apie Lietuvos pirmininkavimo renginius ir prioritetus, asociacijos sutarčių su Rytų partnerystės šalimis galimybes, užsienio valstybinių delegacijų vizitų Lietuvoje rezultatus. GRU darbuotojas savo kontaktui neatskleidė priklausomybės žvalgybai, teigė, jog informacija reikalinga rašyti ataskaitas Rusijos užsienio reikalų ministerijai“, – V. Katulos veiklą nusako VSD.

Anot saugumiečių, rusų diplomatas už informaciją žadėjo pinigus, tačiau VSD atliko „prevencinio pobūdžio veiksmus ir užkirto kelią tolimesnei jo žvalgybinei veiklai“.

Dar viena pavardė – Genadijus Kretininas. Anot VSD, jis susijęs su žvalgyba, vykdoma iš Rusijos teritorijos.

„2013 m. veiklą Lietuvoje siekė plėsti Rusijos strateginių tyrimų institutas (RISI). Tai 1992 m. Rusijos prezidento įkurtas mokslinių tyrimų centras, kuris artimai bendradarbiauja su SVR. RISI regioniniam padaliniui Kaliningrado srityje „Baltijos regioniniam informaciniam-analitiniam centrui“ vadovauja SVR pulkininkas Genadijus Kretininas. RISI siekia užmegzti glaudesnius ryšius su Lietuvos mokslo institucijomis, politinių tyrimų centrais ir žiniasklaida. RISI ekspertai suinteresuoti dalyvauti bendrose diskusijose su Lietuvos akademinės bendruomenės nariais bei publikuoti savo straipsnius Lietuvos interneto portaluose“, – rašoma ataskaitoje.

Anot VSD, G. Kretinino vadovaujamas institutas „sudaro sąlygas Rusijos žvalgybos tarnyboms rinkti viešą ir neviešą neįslaptintą informaciją apie procesus ir įvykius Lietuvoje, kaupti duomenis apie Lietuvos politikus, diplomatus, politikos ir ekonomikos ekspertus bei nustatyti potencialius taikinius verbavimui, skleisti Lietuvos interesų neatitinkantį informacinį turinį ir veikti Lietuvos viešąją ir ekspertinę nuomonę“.

Per verslininkus – į partijas

Anot VSD, Rusijos tarnybos „taikinius“ verbuoja ne tik pataikavimais ar pinigais. Gali būti ir kur kas mažiau „taikiniui“ malonių procedūrų, su kuriomis Lietuvos diplomatai, verslininkai, pareigūnai ar žurnalistai gali susidurti jau Rusijos teritorijoje.

„Savo šalyje FSB dažnai taiko grubius verbavimo metodus. Asmenys gali būti verčiami bendradarbiauti juos šantažuojant dėl padarytų teisės pažeidimų ar amoralių veiksmų (kontrabandos gabenimo, incidentų su vietos policija, avarijų, sukeltų esant neblaiviam ir panašiai). Kartais FSB mėgina sąmoningai išprovokuoti tokius Lietuvos piliečių veiksmus ar poelgius“, – teigiama VSD ataskaitoje.

Anot saugumiečių, ypatingo dėmesio sulaukia Rusijoje dirbantys Lietuvos verslininkai.

„FSB domina Lietuvos verslininkų ryšiai politinėse partijose, valstybinėse institucijose, teisėsaugos tarnybose bei politinė ir ekonominė informacija. Jei verslininkai nesutinka teikti informaciją, FSB kaip spaudimo priemonę gali naudoti įvairius administracinius svertus. Pavyzdžiui, bandoma inkriminuoti finansinius pažeidimus, sukuriamos kitokios teisinės ir administracinės kliūtys plėtoti verslą“, – rašoma dokumente.

Paskelbė, kaip atrodo elektroninio šnipinėjimo centras

VSD ataskaitoje – ir dar viena nuotrauka. Šįsyk iš Kaliningrado: čia, anot saugumiečių, užfiksuotas „FSB elektroninės žvalgybos centras“. Pasitelkus tokius centrus esą įsiskverbiama į kitų valstybių, šiuo atveju – Lietuvos, ryšių tinklus.

„Rusijos Kaliningrado srityje yra dislokuoti FSB ir GRU radioelektroninės žvalgybos centrai, kurie padeda Rusijos žvalgybos tarnyboms rinkti informaciją iš telekomunikacinių tinklų apie Lietuvos piliečius, valstybės tarnautojus, kitus Rusiją dominančius asmenis. Surinkta informacija naudojama tiek žvalgybos operacijoms vykdyti, tiek kompromituoti pasirinktus asmenis, nutekinant surinktus susirašinėjimo ar pokalbių įrašus“, – teigiama dokumente.

Rusija, anot VSD, taip pat aktyviai vykdo kibernetinį šnipinėjimą. O jis gali būti ne mažiau (o gal ir labiau) pavojingas nei telefoninių pokalbių pasiklausymas.

„Informacija socialiniuose tinkluose, finansinės operacijos, duomenų bankai ir registrai informacinėse sistemose šiandien pasako daugiau, nei atskleidžia telefoninių pokalbių pasiklausymas ar elektroninio susirašinėjimo perėmimas“, – rašo VSD.

Kaip galite tapti kibernetinio šnipinėjimo objektu? Būdų daug.

„Organizuodamos kibernetinio šnipinėjimo operacijas Rusijos tarnybos naudoja specialias šnipinėjimo programas. Jos gali būti integruotos į elektroninių laiškų įvairaus formato priedus, kurie siunčiami pasirinktiems adresatams. Pavyzdžiui, šnipinėjimo programos įdiegiamos į PDF formato priedus prie elektroninių laiškų. Taip pat naudojami virusai, kurie į kompiuterį patenka per išorines duomenų laikmenas (USB atmintines, kompaktinius diskus). Pažymėtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai kontaktams dovanoja ar kitaip siūlo naudotis užkrėstomis duomenų laikmenomis. Jei USB ar kitos laikmenos prijungiamos prie kompiuterio, kartu perkeliamas ir šnipinėjimo virusas“, – teigiama dokumente.

Rusiją domins rinkimai

VSD nemato prielaidų, jog prieš Lietuvą nukreipta saugumo ir žvalgybos tarnybų veikla bus mažiau aktyvi. Skelbiama, kad Didžiausią grėsmę šalies nacionaliniam saugumui kelia ir kels Rusijos Federacijos saugumo ir žvalgybos tarnybos.

„Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklos tendencijos leidžia teigti, kad artimiausiu laikotarpiu Rusija tęs aktyvią prieš Lietuvos nacionalinius interesus nukreiptą žvalgybinę veiklą. Prioritetą Rusijos žvalgybos tarnybos skirs informacijai apie artėjančius Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ir savivaldos rinkimus bei Lietuvos energetikos politiką rinkti“, – prognozuoja VSD.

Kaip rašoma ataskaitoje, Rusijos žvalgybos tarnybos aktyviosiomis priemonėmis ir toliau mėgins veikti Lietuvos vidaus politinius procesus. Taip pat bus skleidžiama Lietuvą ir jos institucijas diskredituojanti informacija viešoje erdvėje, kaip atsakas į aktyvią Lietuvos politiką Rytų partnerystės šalyse. Be tradicinio agentūrinio metodo, Rusijos tarnybos vykdys žvalgybos operacijas techninėmis priemonėmis ir kibernetinėje erdvėje.

Buriama grupė socialiniams neramumas kelti?

Viename ataskaitos skyriuje VSD aprašo Rusijos tėvynainių politiką. Kaip rašoma ataskaitoje, Rusija ir toliau itin aktyviai siekia stiprinti ir plėsti savo kultūrinę ir informacinę įtaką „posovietinėje erdvėje“. Šiam tikslui pasiekti Maskva įgyvendina tėvynainių politiką. Atkreiptinas dėmesys, jog Rusijai tėvynainio sąvoka reiškia ne etninę priklausomybę rusų tautai, bet politinį palankumą Rusijos interesams, todėl tėvynainių politikos įgyvendinimui pasitelkiami ne tik rusų tautybės asmenys.

VSD teigimu, 2013 m. Rusija nuosekliai finansavo ir koordinavo jos interesams palankių asmenų veiklą Lietuvoje. Daugiausiai pinigų tokios veiklos finansavimui skyrė prie „Rossotrudničestvo“ įsteigtas Užsienyje gyvenančių Rusijos tėvynainių teisių gynimo ir paramos fondas (toliau – Rusijos fondas), kuris tampa svarbiausiu tėvynainių pagrindu formuojamų įtakos grupių finansiniu rėmėju užsienyje.

Vieni aktyviausių Rusijos tėvynainių Lietuvoje – etniniu pagrindu formuojamų partijų atstovai, marginalūs politiniai judėjimai, kai kurie Maskvos remiamų visuomeninių, veteranų, švietimo ir kitų organizacijų atstovai, leidimą gyventi Lietuvoje turintys Rusijos piliečiai, negausūs antivakarietiškų, antiglobalistinių pažiūrų ir subkultūrų šalininkai. VSD atkreipia dėmesį, jog ženklia dalimi tėvynainių veiklą koordinuoja ir remia Rusijos ambasada Vilniuje.

VSD perspėja, kad artimiausiu laikotarpiu Rusijos fondo finansuojami asmenys ir organizacijos ketina aktyviai „kovoti“ prieš tariamus tautinių bendruomenių teisių „pažeidimus“ Baltijos valstybėse ir apie juos reguliariai teikti ataskaitas tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms, diskredituoti ir menkinti Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, kurti teigiamą Rusijos ir joje vykstančių procesų įvaizdį. „Tokiais veiksmais Rusija siekia kurstyti etninę priešpriešą Baltijos valstybėse ir kompromituoti jas tarptautinėje bendruomenėje“, – skelbia VSD.

Pasak ataskaitos, savo interesams Baltijos valstybėse įgyvendinti Rusija siekia išnaudoti ir Vilniaus krašto problematiką. Kai kurių Vilniaus krašto lenkų bendruomenės lyderių veikla ir keliami reikalavimai atitinka Rusijos vykdomos užsienio politikos tikslus. Rusijos ambasada Vilniuje išskirtinai aktyviai palaiko etniniu pagrindu suformuotų partijų vienijimąsi prieš rinkimus, bendrą „aktualių“ problemų viešinimą. Rusijos diplomatinės ir konsulinės atstovybės Lietuvoje yra aktyviai įsitraukusios į minkštosios galios sklaidą ir gana agresyviai siekia dalyvauti Lietuvos vidaus politikos procesuose.

VSD perspėja, kad per palankių asmenų grupę gali būti siekiama sukelti socialinius neramumus ir sukurti pretekstą kištis į Lietuvos vidaus politiką.

„VSD atkreipia dėmesį, kad per tėvynainių politiką, Rusijai palankių asmenų vienijimą ir būrimą į grupes Rusija Lietuvoje formuoja sau palankių asmenų grupę, kuria gali būti naudojamasi siekiant sukelti socialinius neramumus, sukurti pretekstą kištis į Lietuvos vidaus politiką. Precedentas Ukrainai priklausančiame Krymo pusiasalyje suponuoja, kad tėvynainių ir Rusijos piliečių klausimu gali būti prisidengiama vykdant agresyvius veiksmus ar net karinę invaziją“, – perspėja VSD.

Baltarusijos KGB ir A. Lukašenka

Atskiras skyrius VSD ataskaitoje skiriamas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklai. Konstatuojama, kad pagrindiniai ilgalaikiai Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų uždaviniai yra užtikrinti prezidento Aleksandro Lukašenkos valdžios stabilumą šalies viduje ir ginti Baltarusijos politinius bei ekonominius interesus užsienyje.

Kaip rašoma ataskaitoje, prieš Lietuvą aktyviausiai dirba Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB). Ši tarnyba pagrindinį dėmesį skiria Baltarusijos opozicijos organizacijų veiklai ir ryšiams Lietuvoje.

„Kitas nuolatinis KGB taikinys yra Lietuvos baltarusių bendruomenė. Diplomatinę priedangą naudojantys KGB darbuotojai siekia išlaikyti bendruomenę Baltarusijos ambasados įtakoje ir kontroliuoti bei nukreipti jos veiklą Minskui reikiama linkme. KGB taip pat ieško Baltarusijos interesų rėmėjų tarp Lietuvos politikų, Baltarusijoje dirbančių Lietuvos verslininkų, Lietuvos rusakalbės žiniasklaidos atstovų“, – skelbia VSD.

Ataskaitoje rašoma, kad Baltarusijos Gynybos ministerijos Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU) renka informaciją apie Lietuvos karines pajėgas, jų parengtį ir karinės infrastruktūros objektus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...