captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tvarkys Gintaro įlanką: atsiras ir muziejus, ir patalpos žvejams

Prieš kelerius metus Neringos savivaldybės planai sutvarkyti dalį šalia Juodkrantės esančios Gintaro įlankos žlugo pasipriešinus gamtos saugotojams. Dabar šių darbų ketinama imtis kartu su Kuršių nerijos nacionaliniu parku, kuris kurtų XIX amžiuje čia vykusios gintaro gavybos muziejų, o savivaldybė žada pasirūpinti žvejų darbo sąlygomis.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Prieš kelerius metus Neringos savivaldybės planai sutvarkyti dalį šalia Juodkrantės esančios Gintaro įlankos žlugo pasipriešinus gamtos saugotojams. Dabar šių darbų ketinama imtis kartu su Kuršių nerijos nacionaliniu parku, kuris kurtų XIX amžiuje čia vykusios gintaro gavybos muziejų, o savivaldybė žada pasirūpinti žvejų darbo sąlygomis.

Gintaro įlanka šalia Juodkrantės gana apleista. Atsirado ji XIX amžiuje, kai mariose pradėta kasti gintarą. Čia laikyti gintarautojų laivai, kita įranga. Istorikai teigia, kad įlankoje veikusi gintaro gavybos kompanija buvo vienas iš didžiausių pramonės objektų Rytų Prūsijoje. Gintaras mariose kastas apie 30 metų, vidutiniškai kasmet būdavo išgaunama per 70 tūkst. kilogramų. Gintaru prekiavę verslininkai išgarsino Juodkrantę, ši iš mažo žvejų kaimelio virto prašmatniu kurortu.

Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovai sako, kad pietiniame įlankos krante galėtų atsirasti panašūs į anuomet stovėjusius pastatus, kuriuose įsikurtų lankytojų centras, patraukli gintaro gavybos ekspozicija. Čia numatyta perkelti ir parko direkciją. Įlanka yra istorinis draustinis, tačiau ne tik jo apribojimai gali apsunkinti statybų planus.

„Ten tokie maži nedideli sklypeliai – kaip pleištai įeina į vidų taip, kad vienos bendros teritorijos ir vienos koncepcijos ten padaryti neįmanoma. Reikia improvizuoti, galvoti, mąstyti. Mūsų pagrindinis tikslas – ten sukurti ekspoziciją, kuri įprasmintų būtent Gintaro įlankoje XIX a. pabaigoje vykusį didžiulį veiksmą, kuris pakeitė ne tik Juodkrantės, bet ir visos Kuršių nerijos gyvenimą“, – sako Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Kitoje įlankos pusėje savivaldybė žada įrengti patalpas žvejams – įrangai susidėti, tinklams džiovinti, žuviai rūkyti ir prekiauti. Tikimasi, kad tokiems planams kojos nepakiš čia privačią nuosavybę turintis verslininkas.

„Žinoma, tas žmogus, kuris turi tą pastatą, verslą daryti nori. Jis čia bandė savo projektą įgyvendinti 8 metus, tačiau, kas įdomiausia, – jis savo verslą vykdo Danijoje. Manau, jis mielu noru investuotų į kavinę, jeigu tik jam leistų tai daryti“, – svarsto Neringos meras Darius Jasaitis.

Projektavimo darbus savivaldybė žada pradėti dar šiemet. Lėšų bus bandoma gauti iš Europos Sąjungos fondų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...