captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tyrimas: lietuviai stresą malšina šaukdami ant artimųjų ir svaigindamiesi alkoholiu

Devyni iš dešimties gyventojų pastaraisiais metais kentė neigiamus streso simptomus. Tokius duomenis atskleidė reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vietoje efektyvios kovos su stresu gyventojai emocijas išlieja bardamiesi ar šaukdami ant artimųjų, įninka į alkoholį. Gydytojai įspėja apie streso žalą ir kviečia savarankiškai pasitikrinti streso lygį, atliekant paprastą testą.
R. Plaukso (BFL/F64) nuotr.
R. Plaukso (BFL/F64) nuotr.

Devyni iš dešimties gyventojų pastaraisiais metais kentė neigiamus streso simptomus. Tokius duomenis atskleidė reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vietoje efektyvios kovos su stresu gyventojai emocijas išlieja bardamiesi ar šaukdami ant artimųjų, įninka į alkoholį. Gydytojai įspėja apie streso žalą ir kviečia savarankiškai pasitikrinti streso lygį, atliekant paprastą testą.

Lietuvos neurologų asociacijos prezidento, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vadovo, VU ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro direktoriaus prof. Valmanto Budrio teigimu, stresą patiria kiekvienas žmogus.

Tačiau stresas nėra tik blogis, neretai jis skatina veikti ir judėti į priekį. Stresas kelia pavojų tada, kai jis užsitęsia ir kaupiasi. Tada krinta žmogaus pasitikėjimas savimi, kyla grėsmė susirgti įvairiomis ligomis.

Stresą sukelia daugybė priežasčių: santuokiniai ir teisiniai faktoriai, tėvystė, tarpasmeniniai ryšiai, darbas ir gyvenimo sąlygos, finansai, asmens vystymasis (paauglystė, menopausė ir pan.), fizinės ligos ir sužeidimai, santykiai šeimoje. Stresą gali sukurti tiek naujas darbas, tiek darbo netekimas, net išėjimas į pensiją sudaro dingstį stresui rastis.

Stresą išduoda daugybė požymių. Jie būna emociniai (nerimas, baimė, depresija, pyktis, įtampa, irzlumas, negalėjimas pailsėti, neigiamos mintys), kognityviniai (dėmesio koncentracijos stoka, išsiblaškymas, savikritiškumas, sulėtėjusi galvosena), patofiziologiniai (prakaitavimas, širdies permušimai, pagreitėjęs kvėpavimas, pykinimas, apetito praradimas, nemiga) ir elgesio (neproduktyvus darbas, polinkis į alkoholizmą, kofeiną, medikamentus, intensyvi gestikuliacija).

„Mes kiekvienas patiriame stresą, tačiau vieni gerą, motyvuojantį efektyviau dirbti, kiti – keliantį nervinę įtampą ar net rimtą grėsmę sveikatai. Stresas paprastai kyla, kai nebesugebame kontroliuoti situacijos. Stresą gali sukelti tokios situacijos kaip šeimą užklupusios ligos, darbo praradimas, santykių griuvimas, finansinės problemos ir pan. Stresas turi savybę kauptis – kitas stresas nelauks eilėje, kol pasibaigs pirmasis. Kai jaučiamas per didelis ir per ilgai užsitęsęs stresas, jis tampa labai pavojingas“, – penktadienį spaudos konferencijos metu aiškino profesorius V. Budrys.

Gyventojai stresą bando išrėkti

Reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad 9 iš 10 gyventojų Lietuvoje pastaraisiais metais jautė neigiamus streso simptomus. Daugiausiai su stresu apklaustieji siejo suprastėjusią nuotaiką ir jos svyravimus (85 proc.), padidėjusį nervingumą ir irzlumą (74 proc.), kas trečias gyventojas įvardijo nusilpusį imunitetą. Apklausos rezultatuose pastebima tendencija, kad didžiuosiuose miestuose streso lygis gerokai didesnis nei mažesniuose miesteliuose ar kaimuose.

Tik 8 proc. Vilniaus gyventojų pastaraisiais metais nejuto streso simptomų. Tuo metu rajonų centruose ir kitose nedidelėse gyvenvietėse jokių streso simptomų nejautė atitinkamai 18 ir 23 proc. apklaustųjų.

V. Budrys pastebėjo, kad Lietuvoje stresą dažniau patiria moterys nei vyrai. Jos dažniausiai skundžiasi miego sutrikimais ir galvos skausmu. Vyrai labiau akcentuoja dėmesio stoką.

Daugiausiai streso išgyvena 20–50 metų gyventojai. Iki 45 proc. jaunuolių iki 19 metų apklausos metu tvirtino, kad nejaučia jokių streso simptomų.

Apklausa taip pat buvo siekta išsiaiškinti, kokiais būdais gyventojai kovoja su stresu. Net 8 iš 10 gyventojų teigė, kad jų artimieji bando stresą įveikti bardamiesi ar šaukdami ant artimųjų, taip pat nemaža dalis gyventojų stengiasi daugiau dėmesio skirti pomėgiams (35 proc.).

Net penktadalis gyventojų stresą malšina alkoholiu – tokia tendencija ryškesnė mažuose miestuose bei kaimuose. Mažose gyvenvietėse alkoholiu problemas sprendžia kone pusė, tuo tarpu sostinėje – 1 iš 10 apklaustų artimųjų.

Tokie efektyvūs kovos su stresu būdai kaip sportas, magnio preparatų vartojimas, meditacija – lieka nuošalyje. Iš rezultatyvių sprendimų išsiskyrė tik dėmesio mėgstamai veiklai skyrimas. Tiesa, tai labiau būdinga didmiesčio gyventojams.

Stresas skatina sergamumą ir mirtingumą

Europos psichoterapijos asociacijos prezidentas, Lietuvos psichoterapijos draugijos prezidentas doc. Eugenijus Laurinaitis streso mastą Lietuvoje ragina vertinti rimtai.

„Laiku nesuvaldytas ir nuolatiniu tampantis stresas gali sukelti rimtų ligų. Nusilpsta ne tik psichika, bet ir imunitetas, biocheminiai organizmo procesai, todėl išauga tikimybė susirgti širdies, skrandžio ir kitomis ligomis. Atsiranda sunkumų bendraujant, su stresu nesusitvarkantis žmogus yra linkęs atsiskirti, įnikti į svaigalus“, – teigia doc. E. Laurinaitis.

Jis atkreipė dėmesį, kad stresas turi didelės įtakos ne tik sergamumo įvairiomis ligomis, bet ir mirtingumo statistikai.

Patiriantiems stresą žmonėms E. Laurinaitis pataria ryžtingai imtis problemų sprendimo.

„Įtampos nualinti žmonės dažnai vengia problemomis dalintis su artimaisiais, tačiau būtent bendravimas gali padėti rasti išeitį. Lietuvos gyventojų pamėgtas būdas su stresu kovoti vartojant alkoholį nėra veiksmingas, atvirkščiai, problemas gilina dar labiau“, – pabrėžė E. Laurinaitis.

Išsiliejama ant vaikų

E. Laurinaitis pažymėjo, kad streso nejaučia tik lavonas. Esą visai be reikalo žodis stresas visuomenėje dažniausiai vartojamas neigiama prasme.

„Šiuo atveju turimas galvoje distresas: toks streso dažnis ir intensyvumas, kai žmogus nebegali su juo susitvarkyti“, – paaiškino pranešėjas.

Teoriškai streso būsenoje žmogus turi galimybę rinktis iš dviejų reagavimo būdų: kovoti arba bėgti nuo pavojaus. Tačiau mūsų socialiniame gyvenime viskas sudėtingiau – mūsų kultūra liepia emocijas ne išlieti, o jas sutvardyti. Tokiu būdu stresas konservuojamas.

„Anksčiau viena geriausių streso išliejimo formų buvo skalbimas. Tačiau dabar dėl įvairiausių technologinių patobulinimų tampa vis sudėtingiau iškrauti stresą, todėl jis veržiasi per emocijas, dažniausiai išliejamas ant vaikų, nes jie juk neduos atgal“, – svarstė E. Laurinaitis.

Jis apgailestavo, kad alkoholis kaimo vietovėse yra kone vienintelė streso malšinimo priemonė. Miestiečiai dažniau renkasi sportą ar kitokią fizinę veiklą. Jie atsvaros nuo darbe patiriamo streso ieško laisvalaikio metu.

Kūnas išduoda, kad serga siela

Kaupiamas stresas ilgainiui išlenda vadinamųjų psichosomatinių ligų pavidalu. Yra įvardyta septyniolika simptomų, su kuriais pacientai ateina į poliklinikas. Tačiau 82 proc. atvejų atlikus medicininius tyrimus nerandama jokios kūno patologijos. Vadinasi, simptomai glūdi ne kūne, o galvoje.

„Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad europiečių tarpe yra iki 30 proc. žmonių, turinčių sutrikimų dėl streso. Tai – milžiniškas žmonių, nemokančių produktyviai tvarkytis su gyvenimo pateikiamais stresais, kurių neįmanoma išvengti, skaičius“, - konstatavo E. Laurinaitis.

Jis atkreipė dėmesį, kad nekontroliuojamo streso atveju žmonės patiria socialines pasekmes: sutrinka jų lytinis gyvenimas, darbas tampa kančia, išsivysto vadinamasis perdegimo sindromas, žmogus mažiau dėmesio skiria savo išvaizdai, todėl didėja jo svoris, jis darosi nevalyvas.

Kaip spręsti su stresu susijusias problemas? Pirmiausia jas įvardyti ir pripažinti, o tada iš karto ieškoti profesionalios pagalbos.

Be to, pasak E. Laurinaičio, reikia viskam turėti saiką – perfekcionizmas yra vienas didžiausių akligatvių. Šiuolaikinė visuomenė pernelyg siekia tobulybės: norime būti geriausi darbe, vadinasi, ne tik atsisakome atostogų, bet dirbame ir savaitgaliais. Tai sekina.

Politikams – nė motais

E. Laurinaitis atkreipė dėmesį, kad dorojantis su stresu fizinis aktyvumas tiesiog būtinas. Be to, žmogus turėtų išmokti pasirinkti, į kokias situacijas verta painiotis, o kokios jam kelia stresą, todėl jų verčiau vengti.

„Meditacija yra labai gerai, bet mažai žmonių turi valios tuo užsiiminėti kasdien“, – konstatavo E. Laurinaitis.

Stresą norintys kontroliuoti žmonės turėtų sveikai maitintis ir atstatyti magnio trūkumą organizme.

„Pagrindinė taisyklė užrašyta Šventajame rašte: „Mylėk savo artimą kaip pats save.“ Vadinasi, jei nemylėsi savęs, nemokėsi mylėti ir artimo“, – sakė psichoterapeutas.

Jis apgailestavo, kad Lietuvoje trūksta politinės valios spręsti visuomenės sveikatos problemas: „Deja, mūsų politika gyvena ketverių metų ciklu.“

Gyventojai turės galimybę išsimatuoti streso lygį

V. Budrys pirmąkart pristato Lietuvos gyventojų streso lygio matavimui skirtą stresą. Streso testą sukūrė Vengrijos streso valdymo ekspertai, Lietuvos neurologų asociacija įvertinto ir patvirtino testo tinkamumą Lietuvos gyventojams.

„Užsienio šalyse streso problema keliama valstybiniu lygmeniu – įgyvendinamos įvairios programos, gyventojai šviečiami, kaip efektyviai kovoti su stresu. Streso lygis šiuolaikinėje visuomenėje pasiekė tokį piką, kad be žalos gyventojų sveikatai, visuomenėje juntamos neigiamos socialinės ir ekonominės pasekmės“, – teigia V. Budrys.

Streso testas suteiks galimybę gyventojams paprastu būdu nusistatyti streso lygį bei gauti rekomendacijas, kokiais būdais jiems vertėtų kovoti su stresu. Streso testą sudaro 20 teiginių, pritarimą jiems reikia įvertinti penkiabalėje sistemoje.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą atliko rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Prime consulting“. 2014 m. kovo 5–11 d. atliekant tyrimą buvo apklausta 1013 respondentų iš visos Lietuvos.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...