captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bauginanti statistika: kada pagal cholesterolio kiekį gresia infarktas arba insultas

Medikai skambina pavojaus varpais – didžioji dauguma gyventojų visiškai nesirūpina cholesterolio kiekiu kraujyje, kuris vienas iš pagrindinių aterosklerozės – tyliosios žudikės – veiksnių.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Medikai skambina pavojaus varpais – didžioji dauguma gyventojų visiškai nesirūpina cholesterolio kiekiu kraujyje, kuris vienas iš pagrindinių aterosklerozės – tyliosios žudikės – veiksnių.

Ant kasdienio stalo – per daug riebalų

Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė teigia, kad kasmet mūsų šalies mirčių struktūroje širdies ir kraujotakos ligos stabiliai sudaro per 50 proc., o mirtingumas nuo šių ligų Europos Sąjungos vidurkį viršija daugiau nei du kartus.

Nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje 2012 m. mirė daugiau 57 proc. gyventojų, nuo vėžio – apie 20 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 8,9 proc. visų mirusiųjų. Daugiausiai vyrų (47,8 proc.) ir daugiausiai moterų (65,6 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Kas trečio mirusio vyro pagrindinė mirties priežastis buvo išeminė širdies liga, kas dešimto – smegenų kraujagyslių liga.

Didžiausia bėda, kad didžiajai daliai vyrų ir daugiau nei pusei moterų širdies ir kraujagyslių liga iškart pasireiškė arba infarktu, arba mirtimi. Liga žmones pakirto be jokių perspėjimo ženklų, nors pagrindinę priežastį – aterosklerozę – galima buvo įveikti. Mat aterosklerozė, arba kraujagyslių siaurėjimo procesas, yra pagrindinė infarkto arba insulto priežastis. Medikai išskiria tris pagrindinius rizikos veiksnius – padidėjusį cholesterolį, rūkymą ir padidėjusį kraujospūdį. Pasak kardiologės prof. Ž. Petrulionienės, per 80 proc. (arba 8 iš 10) vidutinio amžiaus lietuvių cholesterolio kiekis yra padidėjęs.

„Per didelis cholesterolio kiekis yra vienas iš rizikos veiksnių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios puola darbingo amžiaus žmones. Cholesterolio kiekio reguliavimas – vienas iš svarbiausių prevencijos tikslų“, – atkreipia dėmesį Lietuvos širdies asociacijos prezidentė.

Ji pabrėžia, kad cholesterolio kiekį kraujyje reikia išsitirti kuo anksčiau.

„Tie gyventojai, kurių šeimose yra pasitaikę ankstyvų mirčių nuo infarkto ar insulto arba ankstyvų ligos atvejų, turėtų ypač atkreipti dėmesį. Vyrai, perkopę 40 metų, ir moterys, vyresnės negu 50 metų, šį tyrimą turėtų darytis reguliariai, nes nuo tokio amžiaus smarkiai didėja koronarinės širdies ligos ir kitų širdies bei kraujotakos sistemos ligų rizika“, – teigė Ž. Petrulionienė.

Kardiologė priminė, kad Lietuvoje vykdoma Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos rezultatai parodė, kad padidėjęs cholesterolis nustatomas per 80 proc. atėjusių išsitirti žmonių.

Žmonės per mažai skiria dėmesio cholesteroliui

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovas prof. Rimantas Stukas, pristatydamas naujai atliktą visuomenės nuomonės tyrimą pabrėžė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų nepasitikrina savo cholesterolio lygio. Kartą per metus ir dažniau cholesterolio tyrimą atlieka tik apie trečdalis gyventojų, apie pusė žmonių paskutinį kartą tikrinosi prieš 5 metus ar net visai nesitikrino.

Žmonės, pasiekę 50 metų amžiaus ribą, turėtų cholesterolį pasitikrinti kasmet, tačiau apklausa parodė, kad Lietuvoje tik trečdalis laikosi šios rekomendacijos.

Beje, vyrai tikrinasi kur kas rečiau nei moterys, nors rizika susirgti jiems padidėja jaunesniame amžiuje (nuo 45 metų). Nesitikrina cholesterolio kiekio apie 55 proc. vyrų ir tik 34 proc. moterų. Tyrimo duomenys liudija, kad vyrams dažniau nustatomas padidėjęs cholesterolis nei moterims.

Medikai tvirtina, kad pagrindinės cholesterolio priežastys – mityba ir gyvenimo būdas.

„Ligų priežasčių reikėtų ieškoti mūsų mitybos įpročiuose. Gyventojų apklausa parodė, kad mes esame įsitikinę, jog valgome neriebiai, nors išvardyti suvalgomi produktai ir jų kiekiai rodo, kad mūsų mityba yra labai „riebi“. Gausiai valgome gyvulinius riebalus – grietinę, sviestą, kiaulieną, fermentinį sūrį ir kitus riebius produktus, nevengiame kiaušinių. Beje, vyrai pripažįsta valgantys kur kas riebiau nei moterys, tikrinasi cholesterolį rečiau, taigi ir serga dažniau“, – tyrimo duomenis komentavo prof. R. Stukas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje galima įžvelgti tam tikrą paradoksą – žmonės pripažįsta, kad cholesterolis turi įtakos sveikatai (78 proc. vyrų ir 85 proc. moterų) ir didina ligų riziką.

Tačiau čia pat tyrimas atskleidžia, kad maisto produktus Lietuvos gyventojai renkasi labiau pagal kainą ir skonį nei pagal naudą sveikatai. Vyrai ypač daug dėmesio skiria tam, kad būtų skanu, tuo tarpu moterys skonio ir sveikumo kriterijui skiria vienodai dėmesio. Tiesa, maisto produkto kaina nurungia visus kitus pasirinkimo faktorius ir tampa lydere, žmogui sustojus prie parduotuvės lentynos.

Ligų šaknys – mityboje

Prof. Ž. Petrulionienė pabrėžė, kad šalyse, kur mityba yra labai riebi ir vyrauja gyvulinės kilmės riebalai, aterosklerozės progresavimas daug greitesnis.

„Lietuvoje valgome per daug gyvulinės kilmės riebalų. Ypač sunkiais genetiškai paveldimais atvejais pacientų kraują tenka net valyti nuo cholesterolio“, – pasakojo kardiologė.

Širdies ir kraujagyslių sveikatai išsaugoti svarbu laikytis kelių mitybos principų: mažinti bendrą riebalų kiekį, ypač gyvulinių riebalų (jie turi sudaryti ne daugiau 10 proc. visų gaunamų riebalų), tuo pačiu didinant būtinųjų polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebalų rūgščių. Šių rūgščių yra augalinės kilmės riebaluose, žuvyje, sėklose, daržovėse.

Be to, svarbu valgyti daugiau vaisių ir daržovių, daugiau judėti.Subalansavus mitybą ir daugiau judant, mažėja blogojo cholesterolio ir daugėja gerojo, mažėja krešulių susidarymo kraujagyslėse galimybė ir pan.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...