captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimo komitetai – prieš prezidentės siūlomas Žuvininkystės įstatymo pataisas

Parlamentiniai Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetai Seimui siūlo atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto praėjusių metų gruodį priimtoms Žuvininkystės įstatymo pataisoms ir palikti galioti Seimo priimtus pakeitimus.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Parlamentiniai Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetai Seimui siūlo atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto praėjusių metų gruodį priimtoms Žuvininkystės įstatymo pataisoms ir palikti galioti Seimo priimtus pakeitimus.

Žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas Kaimo reikalų komitete pareiškė, kad pernai Seimo priimtas įstatymas „yra tinkamas“.

Jau priimtomis įstatymo pataisomis numatoma, kad žvejybos kvota įmonei išduodama 15 metų su galimybe ją perleisti, be konkurso išnuomoti ar tiesiog paveldėti kitam ūkio subjektui.

Seimas žvejybos priežiūrą gėluose vandenyse iš Aplinkos ministerijos tuomet perdavė Žemės ūkio ministerijai, tačiau to prezidentė nevetavo, nors tai daryti ją ragino aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Prezidentė siūlo teisę į žvejybos kvotą suteikti ne ilgiau nei penkeriems metams, o užtikrinant sąžiningą konkurenciją, suteikti teisę į ją perleisti tik aukcione.

Prezidentės atstovė Gabija Grigaitė prognozavo, kad leidus žvejybos kvotas perleisti, jos gali „suplaukti į vienas rankas“.

„Ar ta pati „Maxima“ nesupirks – ar jai kažkas iš smulkių žvejų neperleis teisės į žvejybos plotus“, – teigė prezidentės, kuri siūlo neleisti žvejybos kvota perleisti ar paveldėti, atstovė.

Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ tarybos pirmininkė Siga Jakubauskienė sakė, kad per dažnas žvejybos kvotų skirstymas neskatins žvejų investuoti ir tausoti žvejybos išteklius: „Dažnas kvotų skirstymas – pražūtis žvejams“.

Be to, prezidentė siūlo griežtinti taisykles, už kurių pažeidimą įmonė prarastų teisę įsigyti žvejybos kvotų.

Būtinybės derinti Aplinkos ministerijos nustatytus žvejybos limitus su Žemės ūkio ministerija prezidentė siūlo atsisakyti – jie esą turi būti nustatomi remiantis objektyviais mokslininkų atliktais žuvų išteklių tyrimais.

V. Mazuronis priekaištavo, kad Žemės ūkio ministerija jau sumažino žalos dydį: „Atidaryti brakonieriavimui vartus žymiai plačiau nei prieš metus“.

Viceministras R. Šatkauskas V. Mazuroniui atšovė, kad dabar „nuėjus į teismą su tokiomis didelėmis baudomis (kurias buvo nustačiusi Aplinkos ministerija – BNS), yra didelė tikimybė, kad būtų pralaimėta“.

R. Šatkauskas sako, kad žvejybos kvota 15 metų leistų labiau taupyti vandens išteklius.

Šiuo metu Lietuvoje žvejams verslininkams leidžiama žvejoti 10-yje didžiausių šalies ežerų, Kuršių mariose ir  37 ežeruose, kur yra specializuota žvejyba.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...