captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kovo 11-ąją – proeuropietiškų patriotų eitynės

Prie Seimo iškėlęs vėliavas, Lietuvos patriotinis jaunimas rikiuojasi Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) surengtai europietiškai Kovo 11-osios eisenai Vilniaus Gedimino prospektu iki Katedros.
T. Vinicko (DELFI.lt) nuotr.
T. Vinicko (DELFI.lt) nuotr.

Prie Seimo iškėlęs vėliavas, Lietuvos patriotinis jaunimas rikiuojasi Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) surengtai europietiškai Kovo 11-osios eisenai Vilniaus Gedimino prospektu iki Katedros.

„Šiomis neramiomis dienomis, kai Lietuvos pašonėje regime griūnančios Putino imperijos konvulsijas, Kovo 11-oji mums yra ypatinga diena. Ji primena, kaip prieš 24 metus ištrūkome iš Rytų imperijos, kaip kovojome dėl savo Nepriklausomybės, kaip su Sąjūdžio vėliava ėjome ir vis dar einame vakarietiškos valstybės statybos keliu“, – teigė TS–LKD pirmininkas Andrius Kubilius.

Jis pažymi, kad, deja, pastaruoju metu Lietuvoje atsiranda ir pseudopatriotizmo.

„Matome vis naujų „tikrųjų“ Lietuvos gynėjų, „tikrųjų“ lietuviškų vertybių puoselėtojų, tautiškumą siejančių tik su vis garsesniu ir radikalesniu trispalvės pamojavimu per kokias nors tariamai tautines, bet iš esmės antieuropietiškas eitynes, kartu nevengiant ir niekinti to, ką Lietuva pasiekė po Kovo 11-osios ar per narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį. Toks antieuropietiškas ir antivakarietiškas pseudopatriotizmas ne tik kertasi su pamatinėmis Lietuvos Nepriklausomybės vertybėmis, kurias suformulavo Lietuvos Sąjūdis, bet ir tampa naudingu įrankiu Kremliaus manipuliacijoms mūsų tautiečių sąmone“, – sako A. Kubilius.

Į Nepriklausomybės aikštę kviesti žmonės su vėliavomis ir kita tautine atributika užtvindė Gedimino prospektą.

Trispalvę nešęs vilnietis: nereikia suplakti valdžios ir valstybės

Į spalvingą eiseną su šeimą įsiliejęs Gediminas Navickas nešė trispalvę. Kaip pasakojo DELFI, ją prieš dešimt metų padovanojo žmona. Nuo to laiko pora ir vėliau gimę jų atžalos valstybines šventes švenčia su vėliava.

Gediminui patinka, kai per valstybines šventes žmonės net ir daugiabučiuose per balkonus išsikelia vėliavą.

„Kaimyniniame name buvo žmonės išsikėlę – tiesiog gražu, nes trispalvė – pasididžiavimo savo valstybe simbolis. Ir nereikėtų, kaip kartais būna, suplakti valdžios ir valstybės. Visi turėtume džiaugtis, kad yra laisva Lietuva, ypač dabar vykstančių tarptautinių įvykių kontekste“, – sakė DELFI pašnekovas.

Vyro įsitikinimu, laisvė nėra tai, kas vieną kartą iškovota ir automatiškai mums priklauso, „jai palaikyti reikia pastangų ir žinojimo, kad pasaulyje yra savų interesų turinčių valstybių ir reikia mokėti atskirti gera nuo blogo, o prireikus savo laisvę apginti“.

„Tai nebūtinai reiškia, kad reikia imti šautuvą ir eiti į kovą. Yra ir informacinis karas, kuris dabar net svarbesnis, negu tikrasis. O ir tikrieji karai visada vyksta informacinio karo fone, kai priešininkas padaromas blogiuku ir tik tada puolamas“, – sakė su šeima į Kovo 11 šventę prie Seimo atėjęs vilnietis.

Paklaustas, kada vėliavą perduos vaikams, DELFI pašnekovas pasidžiaugė, kad per Vasario 16–ąją trispalvę jau truputį panešėjo ir mažasis – dvimetis sūnus.

Salomėja pati ruošėsi šventei

Pirmą kartą prie Seimo vėliavų pakėlimo ceremoniją stebėjusi keturmetė Salomėja rodė pačios nuspalvintą vėliavėlę, kurią jai padėjo pasidaryti tėtis – prie pagaliuko iš abiejų pusių priklijavo lipnia juostele.

„Pernai šventėje buvau su juo, o šiandien su mama ir krikšto mama Ritute“, – sakė greitai penktąjį gimtadienį švęsianti darželinukė.

Save vadina Nepriklausomybės vaiku

Prieš kelerius metus Vilniuje apsigyvenusi Evelina Dagilienė pirmą kartą Kovo 11-ąją švenčia ne namuose su šeima, o mieste. „Dukrai tai irgi pirma valstybinė šventė, iki šiol nemačiusi tokio renginio“, – DELFI sakė moteris.

Ji pati save vadina Nepriklausomybės vaiku, Lietuvai susigrąžinus laisvę buvo vos šešerių. „Tačiau labiau įsirėžė ne ta diena, o Sausio 13-osios įvykiai, kad buvo baisu ir visi per televiziją žinias žiūrėjome“, – sakė jauna mama, pridurdama, kad dėl įvykių Ukrainoje ši Kovo 11–oji kiek primena tuos neramius pirmuosius atgautos Nepriklausomybės metus.

Kol paeinam – einam

Vėliavų pakėlimo ceremonijoje su žmona stebėjęs Jonas Komkevičius Kovo 11-ąją švenčia visus 24 metus. „Ir Sausio 13-ąją visada pažymime, nes dalyvavome tuose įvykiuose. Taip pat per Vasario 16-ąją visada nueiname į Pilies gatvę, kur buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo aktas. Kol paeinam – einam“, – juokavo vilnietis.

DELFI pašnekovo nuomone, laisvės kaina – didelė, bet patriotiškumo ir jautrumo šalia esantiems jis pasigenda.

„Dėl to daug žmonių išvyksta. Tai nėra geras dalykas. Gal patiems išvykusiems žmonėms nėra blogai, bet pačiai Lietuvai blogai, nes praranda pačius darbščiausius, sveikiausius, jauniausius žmones. Mano paties anūkai į Didžiąją Britaniją išvykę, bet žada grįžti“, – sakė J. Komkevičius.

Prisimindamas Nepriklausomybės atkūrimo dieną vilnietis pasakojo, kad vieni žmonės to laukė, kiti – kiek bijojo: „Tarpusavyje buvo kalbamasi, kad jei Vytautą Landsbergį išrinks pirmininku, atsikovosim laisvę, o jeigu išrinks Algirdą Brazauską – ne, nes tada buvo kalbėta ir apie dalinę autonomiją, ne visišką savarankiškumą. Vieni Nepriklausomybės laukė, kiti – bijojo. Visko buvo“.

Rusija ne iš karto pripažino Lietuvos nepriklausomybę

DELFI primena, kad Lietuvos nepriklausomybės aktą 1990 metų kovo 11 dieną pasirašė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ir kiti Tarybos nariai.

Dokumente pažymima, kad atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas ir kad Lietuva nuo šiol – nepriklausoma valstybė, o 1918 metų vasario 16 dieną pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aktas niekada nebuvo praradęs teisinės galios.

Sovietų sąjunga ne iškart pripažino Lietuvos nepriklausomybę. 1991 metų sausio 8 dieną tuometinės SSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas įsakė į Baltijos šalis įvesti desantininkų padalinius. Į Lietuvą siųsti divizijos daliniai iš Pskovo.

Tų pačių metų sausio 9 dieną Michailas Gorbačiovas apkaltino Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą siekimu atkurti „buržuazinę“ santvarką. Sausio 12 dieną Vilniaus gatvėse pasirodė šarvuočiai. Naktį iš sausio 13-ąją gyventojai nuo rusų kariuomenės stojo ginti Spaudos rūmų, Vilniaus televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos pastato, parlamento.

Prie televizijos bokšto žuvo 14 laisvės gynėjų. Pasaulis pasmerkė SSRS veiksmus.

Pati Rusija visišką Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 metų liepos 29 dieną, su Lietuva pasirašydama tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...