captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rinkimų kampanija: kas nuobodus net vaizdo klipe, o kas pastatys Lietuvą

Politologai, vertindami pretendentų į Prezidento postą retorinius gebėjimus, teigia, kad kandidatai nėra paruošę namų darbų, o kai kuriose sferose išvis nežino, ką pasakyti. Profesoriaus Gintauto Mažeikio manymu, bene svarbiausias klausimas, kuriuo kandidatai turės pasisakyti, yra Ukrainos situacija.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Politologai, vertindami pretendentų į Prezidento postą retorinius gebėjimus, teigia, kad kandidatai nėra paruošę namų darbų, o kai kuriose sferose išvis nežino, ką pasakyti. Profesoriaus Gintauto Mažeikio manymu, bene svarbiausias klausimas, kuriuo kandidatai turės pasisakyti, yra Ukrainos situacija.

„Šie rinkimai bus giliai veikiami visos Ukrainos ir Maidano situacijos. Kiekvienas pretendentas vienaip ar kitaip turės pasisakyti šiuo klausimu. Žinoma, prezidentei yra kur kas lengviau kalbėti minėta tema nei kitiems kandidatams,  nes kai kurie iš jų nelabai supranta, kas dedasi Ukrainoje arba įsivaizduoja, kad pagrindiniai įvykiai klostosi taip, kaip pasakoja Rusijos propaganda“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prof. G. Mažeikis. 

Negirdėjome nei Z. Balčyčio, nei prezidentės

VDU profesoriaus Lauro Bielinio požiūriu, dar prieš mėnesį praktiškai visi kandidatai į prezidentus arba nuo visuomenės apskritai slapstėsi ir tylėjo, arba jų politinė retorika buvo nedrąsūs bandymai ieškoti, kaip kalbėti su auditorija bei kaip save pateikti. Šis blaškymasis ir nemokėjimas ar negalėjimas teisingai kalbėti buvo akivaizdus, sako L. Bielinis.

„Praktiškai negirdėjome Zigmanto Balčyčio, Dalios Grybauskaitės. Ji kalbėjo kaip prezidentė pastovioje nesikalbėjimo tėkmėje, kuri priklauso D. Grybauskaitei kaip valdininkei. Bet daugiau nieko iš to nebuvo galima pamatyti. Jau nekalbant apie kitus galimus kandidatus, kaip, pavyzdžiui, Artūras Paulauskas – jo absoliučiai nesimatė“, – pastebi politologas ir priduria, kad Artūras Zuokas visą rudenį tylėjo – ieškojo, kaip pakryps rinkėjų nuotaikos, interesai.

L. Bielinio nuomone, geriausiai elgėsi tie, kurie tuo metu tylėjo, nes visuomenė galvojo apie tai, ką jie gali pasakyti, o ne apie tai, kad pretendentai kalba neteisingai ir todėl klysta. Dabar, sako L. Bielinis, kandidatų politinės retorikos tendencijos ryškėja, jie formuoja aiškesnes pozicijas – galima pastebėti stipriąsias ir silpnąsias politikų ypatybes.

A. Zuokas – statybininkas ir miesto kūrėjas

Anot L. Bielinio, kandidatas į prezidentus A. Zuokas šiuo metu ima kalbėti bendrai, tačiau savo retoriką taiko dviem lygmenimis.

„Zuokas – kaip statybininkas ir Zuokas – tas, kuris pastatė Vilnių ir dabar pastatys visą Lietuvą. Tai – savo įvaizdžio transliavimas visuomenei. Taip pat keli pakankamai agresyvūs išpuoliai prieš D. Grybauskaitę užsienio politikoje. Būsimas prezidentas turi gaudytis užsienio politikoje, bet, užsipuolus prezidentę, iš karto tapo aišku, kad jis pats nesusigaudo“, – kritikuoja L. Bielinis.

Politologas pastebi, kad po šių įvykių A. Zuokas nutilo, ir mes jokio kalbėjimo apie užsienio politiką nebegirdime iki šiol: „Net gi Ukrainos problematika pas jį kažkaip praslysta. Gal viena kita frazė, bet šiaip nėra – tuščia.“

L. Balsys – be galo pavojingas konkurentams

Vertindamas retorinius Lino Balsio gebėjimus, L. Bielinis šį politiką įvardija kaip vieną ryškesnių kalbėtojų.

„Jis atrodo labai stipriai – turi supratimą, kas yra kalbėjimas visuomenei. L. Balsys žino, kaip ir kur gali, o kur negali kalbėti. Ten, kur susikalbėti negali, tikrai gerai save jaučia, ir todėl jo kalbėjimas yra adekvatus ir mums suprantamas. Kaip kalbėtojas jis yra be galo pavojingas konkurentams, nes šneka labai ryškiai ir įtaigiai“, – teigia profesorius.

L. Bielinis išskiria kelias L. Balsio kalbėjimo kryptis, kur politikas remiasi argumentais, aiškiais pavyzdžiais ir nenaudoja jokių išvedžiojimų ar nuobodžių pasisakymų.

„Viena kryptis – jo partijos ir žaliųjų idėjos skleidimas visuomenei. Kita – prezidentės kritika. Jis – ne tuščiai kalbantis, nes žino reikalo esmę. Tai yra labai gerai atrodantis kalbėjimas. Manau, kad jei įvyktų vieša diskusija tarp jo ir prezidentės, dar nežinau, kuris iš jų laimėtų. Būtų be galo sudėtinga, emocinga ir įdomi diskusija. Todėl mes turime laukti, kol kandidatai pradės kalbėtis tarpusavyje“, – akcentuoja politologas.

Z. Balčytis – dar neįsisavinęs posto problematikos

Vertindamas socialdemokrato Z. Balčyčio viešus pasirodymus, L. Bielinis nurodo, kad kol kas visuomenė šį kandidatą į prezidentus mato labai epizodiškai – politikas yra pastebimas ne kaip atviras tiesiogiai pasisakantis žmogus, o kaip nufilmuotas kalbantysis.

„Pasisakymai – tiek vaizdo klipuose, tiek užsienio politikos klausimais – kol kas sumodeliuoti. Ir, na, galbūt tai yra gerai. Kiek žinau Z. Balčytį, jis – neblogas kalbėtojas, visai puikiai gali argumentuoti ir diskutuoti tose srityse, kurios jam artimos. Tačiau jam artimos ūkinės sritys, kurios labiau vyriausybinio lygmens“, – mano profesorius.

Politologo nuomone, kad Z. Balčyčiui sunkiau įsivažiuoti, tačiau šiandien jis elgiasi absoliučiai teisingai: „Kadangi dar neįsisavinau užsienio politikos ir prezidentinio lygmens problematikos, todėl esu vaizdelis, kurį jūs matote, o pradėsiu kalbėti tada, kai įsisavinsiu ir galėsiu drąsiai pakalbėti su bet kuo.“

A. Paulauskas – nuobodus net vaizdo klipe

Anot L. Bielinio, dar liūdnesnis nei Z. Balčyčio vaizdas matyti žvelgiant į Darbo partijos kandidatą A. Paulauską, kuris teisės srityje – tikras profesionalas.

„Ten kandidatas gali kalbėti labai konkrečiai. Visose kitose srityse jam be galo sunku. Jo, kaip praktinio teisininko, įgūdžiai iškreipia oratorinius gebėjimus. A. Paulausko kalbėjimas labai monotoniškas ir nuobodus. Net klipuose kalba nuobodžiai“, – sako politologas.

Eksperto žodžiais, šis kandidatas šiuo metu yra slepiamas nuo visuomenės – mes niekur ir niekada nematome jo kalbančio tiesiogiai. Išsiskyrė tik keli atvejai, kai A. Paulauskas kalbėjo apie įvykius Ukrainoje.

„Tada jis jautėsi gerai, nes komentavo teisinius, prokurorinius aspektus, kuriuos aptarinėjo kaip reikiant. Ir klipuose matoma: apie A. Paulauską kalbama kaip apie buvusį prokurorą, nukentėjusį nuo sovietų statytinių ir t. t. Tai yra normalu ir jo įvaizdžio formavimui teisinga. Nes tai, kas stipru, ir reikia rodyti“, – įsitikinęs L. Bielinis.

Politologas sako, kad viešumoje diskutuoti, pavyzdžiui, su L. Balsiu A. Paulauskui būtų labai sudėtinga. Nelengva diskusija, anot profesoriaus, būtų ir su Z. Balčyčiu, nes jis politiškai labiau pasikaustęs.

D. Grybauskaitės galia – glausta kalba

Bielinis teigia, dabartinės Lietuvos prezidentės retorikos galia – glausta ir lakoniška kalba.

„Aš tikiu“ ir viskas. Taškas. Viso gero. Daugiau apie nieką nepasakysiu. Arba „aš taip nusprendžiau“, „tas kaltas, tas nekaltas“. Tai viena frazė ir po to – nukirtimas. Iš tikrųjų tai skamba gerai. Ypač fone, kur visi klega, yra pasimetę, neturi aiškios nuovokos“, – komentuoja ekspertas ir sako, kad tokia kalba sukuria žinančio žmogaus įspūdį.

Panaši situacija, pasak politologo, buvo ir pasisakant apie įvykius Ukrainoje: kol vieni kažko neatsiminė, kiti neaiškiai samprotavo, D. Grybauskaitė pasakė vieną frazę – „reikalingos sankcijos“.

„Jos silpnybė – ilgos diskusijos. Prezidentė bus priversta kalbėti, visuomenė turi ją pamatyti ne tik kaip komandų siuntėją, bet ir kaip žmogų, dėstantį argumentus. Jei D. Grybauskaitė pasisakys finansų ar ekonomikos klausimais, viskas bus gerai – čia ji specialistė. Ji galės mums ilgai tarkšti apie procentus, kilimus, kritimus, visokiausias formules ir pan.“, – dėsto L. Bielinis.

Profesorius mano, kad tokią kalbėseną visuomenė palaikys profesionalia, tačiau su sunkumais prezidentė gali susidurti tada, kai pokalbio tema pasikeis, pavyzdžiui, į politikos klausimus.

„Jai bus labai sunku diskutuoti. Čia staiga galėsime atrasti, kad ji nesigaudo“, – retorinius aspektus analizuoja politologas.

Paruošusių namų darbus nėra

Anot L. Bielinio, akivaizdu tai, kad absoliučiai visi kandidatai yra iki galo neparuošę namų darbų.

„Jie neturi argumentavimo, kalbėjimo trafaretų, pirmiausia, užsienio politikos srityje. Kandidatai turi turėti iš anksto paruoštus argumentų blokus dėl santykių su lenkais, latviais, Europos Sąjunga, NATO, ukrainiečiais, rusais, amerikiečiais. Taip pat dėl tarptautinių projektų, kurie susieti su nafta, dujomis, atomine elektrine“, – pabrėžia VDU profesorius.

Ekspertas pasigenda tvirtos pozicijos ir pastebi, kad minėti kandidatai sugeba kaltinti vienas kitą, tačiau vangiai siūlo savus problemos sprendimo būdus.

Lietuvos rinkimus lems Ukraina

Bene svarbiausias strateginis matymas, kurį kandidatai į Prezidento postą privalo turėti šiandien, yra Ukrainos klausimas, įsitikinęs VDU prof. filosofas Gintautas Mažeikis. Mat šiųmetinius rinkimus neabejotinai lems Ukrainos situacija ir tai, kaip kandidatai sugebės demonstruoti savo žinias, kurios, pasak G. Mažeikio, yra gana ribotos.

„Šie rinkimai bus giliai veikiami visos Ukrainos ir Maidano situacijos. Kiekvienas pretendentas vienaip ar kitaip turės pasisakyti šiuo klausimu. Žinoma, prezidentei yra kur kas lengviau kalbėti minėta tema nei kitiems kandidatams,  nes kai kurie iš jų nelabai supranta, kas dedasi Ukrainoje arba įsivaizduoja, kad pagrindiniai įvykiai klostosi taip, kaip pasakoja Rusijos propaganda“, – Lietuvos politikų požiūrį į Ukrainos įvykius apibūdina G. Mažeikis.

Filosofo žodžiais, prisiklausę istorijų iš Rusijos žiniasklaidos, jie dar ir nevykusiu būdu perpasakoja Lietuvos klausytojui. Sudėtingos skirtingų viešumų – Aukščiausiosios Rados, Maidano ir nepriklausomų vietos tarybų – komunikacijos ir politinės retorikos schemos aukščiausio rango politikams, taip pat ir kandidatams į prezidentus, nėra gerai suprantamos ir nėra išnaudojamos rinkimų kampanijoje, pabrėžia G. Mažeikis.

„Manoma, kad svarbiausia – viskas, kas dedasi parlamente, taip pat rinkimai. T. y. tos procedūros, prie kurių esame pripratę Lietuvoje. Tačiau tokių kandidatų, kurie norėtų pasinaudoti aikštės galimybėmis, Lietuvoje nematau. Gedimino Kirkilo, Loretos Graužinienės ar kitų politikų važiavimai nevirto nuosekliu supratimu, ką jie ten veikia. Jie aikštės daugiapusiškumo taip ir nesuprato“, – pastebi antropologas.

Tačiau jis nurodo, kad D. Grybauskaitė yra šį tą išmokusi, o Vladas Lašas supranta Ukrainos įvykius –  G. Mažeikiui yra tekę stebėti jo pasisakymus tarptautiniuose forumuose.

„Jis taip pat pakankamai gerai supranta parlamentinę procedūrą tarptautiniame kontekste. Šiuo požiūriu, jis yra pasirengęs. L. Balsys, manau, galėtų atstovauti Maidanui, jeigu tik labiau panorėtų ir atkreiptų į tai dėmesį. A. Zuokas pagal savo kilmę – tai, kad jis atstovauja Vilniaus miestui – bent jau galėtų suvokti šitų tarybų nepriklausomybės reikšmę, apeliuodamas, pavyzdžiui, į Ukrainos įvykius“, – komentuoja G. Mažeikis.

Profesoriaus teigimu, ši tema neišdiskutuota, ir jis abejoja, ar A. Zuokas tam pasirengęs.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Lietuvos Prezidento rinkimai

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...