captcha

Jūsų klausimas priimtas

G. Kryževičius: teisėjai gali būti baudžiami tik už nuolatines, šiurkščias klaidas

Konstitucinis Teismas (KT) padėjo tašką diskusijoms dėl teisėjų savarankiškumo ir drausminės atsakomybės santykio – teisėjai dėl priimtų sprendimų drausminėn atsakomybėn galės būti traukiami už nuolatines, šiurkščias, akivaizdžias klaidas, sako kreipimąsi į KT parašęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) ir Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Konstitucinis Teismas (KT) padėjo tašką diskusijoms dėl teisėjų savarankiškumo ir drausminės atsakomybės santykio – teisėjai dėl priimtų sprendimų drausminėn atsakomybėn galės būti traukiami už nuolatines, šiurkščias, akivaizdžias klaidas, sako kreipimąsi į KT parašęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) ir Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius.

Anot jo, atsižvelgiant į KT išaiškinimą, nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Gedimino Viederio darbą, turėtų būti vertinamas ne tik drausminės atsakomybės aspektas, bet galbūt reikėtų kalbėti ir apie neeilinį šio teisėjo veiklos vertinimą, kvalifikacijos kėlimą.

„Konstitucinio Teismo paaiškinimas išsklaidė bet kokias abejones, padėjo tašką teisėjų bendruomenėje kilusioms diskusijos dėl teisėjų savarankiškumo ir drausminės atsakomybės santykio. Teismas paaiškino, kad taikant drausminės atsakomybės priemones turi būti nuolatinio pobūdžio pažeidimai, šiurkštūs, nuolatinis aplaidumas. Už vienkartinį, kad iš šiurkštų, aplaidų darbą, priimtą sprendimą nėra konstitucinių prielaidų traukti drausminėn atsakomybėn“, – KT išaiškinimą pirmadienį žurnalistams komentavo G. Kryževičius.

Pasak LAT vadovo, iki šiol dalis teisėjų savivaldos institucijų narių manė, kad teisėjas negali būti traukiamas atsakomybėn už neteisingus, nepagrįstus sprendimus, kurie panaikinami ar pakeičiami aukštesnės instancijos teismuose. Jų nuomone, tik instancine tvarka galima vertinti tokių sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą.

„Konstitucinis Teismas pakartojo ir šiame sprendime. Tačiau jis pasakė ir labai svarbų argumentą, paaiškino Konstituciją štai tokiu sakiniu: „nuolat pasikartojančios šiurkščios, akivaizdžios teisės aiškinimo, taikymo klaidos, nuolat pasikartojantys šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymo pažeidimai, padaryti teisėjui priimant sprendimus, yra pagrindas savivaldos institucijai teisėjo elgesį vertinti kaip netinkamą pareigų atlikimą, aplaidų bylų nagrinėjimą, reikiamos profesinės kvalifikacijos stoką, taikyti teisėjui drausminę atsakomybę“, – teigė G. Kryževičius.

„Teisėjų savivalda tikrai nemano, kad yra pagrindas labai dažnam panašių situacijų vertinimui ir teisėjų baudimui už priimtus procesinius sprendimus. Manau, kad šis paaiškinimas atveria kelią labai aiškiems vertinimams tikrai aplaidaus darbo, tikrai ir aiškiai netinkamo savo pareigų vykdymo“, – pabrėžė Teisėjų tarybos pirmininkas.

G. Kryževičius į KT dėl teisėjų nepriklausomumo aspektų kreipėsi Teisėjų tarybai pradėjus nagrinėti galimą Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo G. Viederio aplaidumą paleidžiant tarptautiniu mastu ieškomą nusikaltėlį, kuris vėliau pasislėpė.

Prie šio klausimo Teisėjų taryba, pasak jos vadovo, ketina grįžti artimiausiame savo posėdyje paskutinį kovo penktadienį.

G. Kryževičius priminė, kad rezonansas visuomenėje kilo ir dėl kito šio teisėjo sprendimo, kuris taip pat rodo tam tikrus jo darbo trūkumus.

G. Viedieris sankcionavo kratas BNS redaktorės namuose, automobilyje, garaže bei įpareigojo atskleisti informacijos šaltinį. Šias G. Viederio nutartis vėliau panaikino Vilniaus apygardos teismas kaip nepagrįstas.

„Prieš žurnalistus buvo panaudotos tam tikros priemonės, kurios nevisiškai arba visai neatitinka Europos žmogaus teisių konvencijos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos praktikos, – sakė G. Kryževičius. – Vertindamas tas aplinkybes, aš įžvelgiu, kad ne tik drausminės atsakomybės aspektas turi būti vertinamas, bet galbūt turėtume kalbėti apie neeilinį šio teisėjo veiklos vertinimą, iš kurio galėtų kilti jam pareiga kelti kvalifikaciją“.

Kita vertus, G. Viederį LAT pirmininkas apibūdino kaip kvalifikuotą, gerą specialistą.

„Tačiau ar skubotumas, ar darbo krūvis, ar skubėjimas, gal per didelis pasitikėjimas savimi, o galbūt per jauname amžiuje tapus teismo pirmininko pavaduotoju, sukelia tam tikrų abejonių, ar iš tiesų jis atitinka reikalavimus, kurie keliami nūdienos situacijose, kiek jis turėtų tobulintis, kad nedarytų tokių klaidų“, – kalbėjo G. Kryževičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas spręsdamas dėl kratų ir informacijos šaltinio atskleidimo kreipėsi į LAT, prašydamas pateikti apibendrintą Strasbūro teismo sprendimų medžiagą dėl informacijos šaltinių apsaugos. Tuo metu G. Viederis šia galimybe nepasinaudojo.

„Tokie nesklandumai švelniai tariant suduoda skaudų smūgį mums kaip sistemai. Nemanau, kad tokie dalykai toleruotini tiek konkrečių asmenų teisių apsaugos požiūriu, tiek ir mūsų visos sistemos vertinimams“, – sakė Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...