captcha

Jūsų klausimas priimtas

Informacinis Kremliaus karas laisvai pasiekia ir Lietuvą

Ka­ro veiks­mais gra­si­nan­ti Ru­si­ja skau­džiai pla­ka Ukrai­ną ir in­for­ma­ci­nia­me fron­te. Jo ske­veld­rų taip pat ten­ka Lie­tu­vai. Krem­liaus pro­pa­gan­da per re­trans­liuo­ja­mus ru­siš­kus te­le­vi­zi­jos ka­na­lus pa­sie­kia mū­sų ša­lies žiū­ro­vus. Da­lis po­li­ti­kų jau ra­gi­na kuo sku­biau juos iš­jung­ti, o te­le­vi­zi­jos erd­vės prie­vaiz­dai dar nė­ra ti­kri, kad ri­bos per­ženg­tos, rašo „Lietuvos žinios“.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Ka­ro veiks­mais gra­si­nan­ti Ru­si­ja skau­džiai pla­ka Ukrai­ną ir in­for­ma­ci­nia­me fron­te. Jo ske­veld­rų taip pat ten­ka Lie­tu­vai. Krem­liaus pro­pa­gan­da per re­trans­liuo­ja­mus ru­siš­kus te­le­vi­zi­jos ka­na­lus pa­sie­kia mū­sų ša­lies žiū­ro­vus. Da­lis po­li­ti­kų jau ra­gi­na kuo sku­biau juos iš­jung­ti, o te­le­vi­zi­jos erd­vės prie­vaiz­dai dar nė­ra ti­kri, kad ri­bos per­ženg­tos, rašo „Lietuvos žinios“.

Ukrai­na jau su­pra­to, koks pa­vo­jin­gas yra prieš ją nu­kreip­tas Krem­liaus in­for­ma­ci­nis ka­ras. Šios ša­lies po­li­ti­kai par­agi­no pri­va­čius ir pa­ly­do­vi­nio ry­šio ope­ra­to­rius iš­jung­ti Ru­si­jos te­le­vi­zi­jų trans­lia­ci­ją. Tai ma­to ir Lie­tu­vos žiū­ro­vai. To­dėl ir mū­sų ša­lies po­li­ti­kai ra­gi­na kuo sku­biau spręs­ti, kaip pa­ža­bo­ti ru­siš­kas ži­niask­lai­dos prie­mo­nes.

Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­ja (LRTK) bei Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas (VSD) ati­džiai ste­bi si­tua­ci­ją. Ka­be­li­nių te­le­vi­zi­jų at­sto­vai ma­no, kad drau­di­mai – bū­tent po­li­ti­kų, o ne vers­li­nin­kų įran­kis. Po­li­to­lo­gų nuo­mo­ne, mums, kaip de­mo­kra­ti­nei vi­suo­me­nei, pa­vo­jin­ga ei­ti ri­bo­ji­mo ke­liu. Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad tu­ri­me leis­ti kurs­ty­mą, tau­ti­nės ne­san­tai­kos ska­ti­ni­mą gin­ti kaip žo­džio lais­vę.

Užd­raus­ti ir bylinėtis

Sei­mo Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­ko kon­ser­va­to­riaus Man­to Ado­mė­no tei­gi­mu, tai, kaip Lie­tu­vo­je ro­do­mi va­di­na­mie­ji ru­siš­ki ka­na­lai nu­švie­čia įvy­kius Ukrai­no­je, ga­li­ma pa­va­din­ti vie­nu žo­džiu – de­zin­for­ma­ci­ja. „Šį pro­ce­są rei­kė­tų pa­ža­bo­ti“, – sa­kė par­la­men­ta­ras. Kar­tu jis at­krei­pė dė­me­sį, kad pa­da­ry­ti tai ne­bū­tų pa­pras­ta, pri­reik­tų va­lios ir lai­ko.

Pa­sak M. Ado­mė­no, ka­dan­gi dau­gu­ma de­zin­for­ma­ci­nių ka­na­lų yra re­gis­truo­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) vals­ty­bė­se, Lie­tu­va, užd­rau­du­si jų prog­ra­mas, ga­li bū­ti ap­kal­tin­ta pa­žei­džian­ti eu­ro­pi­nę di­rek­ty­vą „Te­le­vi­zi­ja be sie­nų“. „Ta­čiau kaip tik da­bar pa­lan­kus me­tas tuos ka­na­lus užd­raus­ti ir teis­tis su ES. Tai bū­tų pa­grin­das keis­ti pa­čią di­rek­ty­vą“, – LŽ ti­ki­no po­li­ti­kas. Anot jo, da­bar­ti­nė­mis są­ly­go­mis pro­ce­są ga­li­ma lai­mė­ti ir par­ei­ka­lau­ti, jog nuo­sta­ta, kad ES re­gis­truo­ti ka­na­lai bū­tų ne­var­žo­mai trans­liuo­ja­mi, ne­bū­tų tai­ko­ma be iš­ly­gų.

„Kai ti­krie­ji sa­vi­nin­kai, tre­čio­ji ša­lis, yra Ru­si­ja, be abe­jo, tai virs­ta ab­sur­du“, – sa­kė M. Ado­mė­nas. Par­la­men­ta­ro ma­ny­mu, ru­siš­kų ka­na­lų sklei­džia­ma de­zin­for­ma­ci­ja yra ga­na pro­fe­sio­na­li, ren­gia­ma at­siž­vel­giant į au­di­to­ri­jos skir­tu­mus. „Tai pro­fe­sio­na­liai di­fe­ren­ci­juo­tas pro­pa­gan­di­nis ka­ras, va­do­vau­ja­ma­si pri­nci­pu – kiek­vie­nam tai­ki­niui sa­vas svie­di­nys“, – kal­bė­jo Sei­mo na­rys. Jo tei­gi­mu, žmo­nes, ypač ne­ga­lin­čius su­si­pa­žin­ti su al­ter­na­ty­viais in­for­ma­ci­jos šal­ti­niais, to­kia de­zin­for­ma­ci­ja vei­kia ga­na stip­riai, for­muo­ja ne­igia­mą lau­ką. Po­li­ti­nę va­lią šiuo klau­si­mu, anot M. Ado­mė­no, ga­lė­tų iš­reikš­ti ir Sei­mas.

Ke­lia paniką

Sei­mo Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to (ŠMKK) pir­mi­nin­kės „dar­bie­tės“ Aud­ro­nės Pi­trė­nie­nės nuo­mo­ne, ru­siš­kų ka­na­lų sklei­džia­ma in­for­ma­ci­ja Lie­tu­vo­je ke­lia ne­rei­ka­lin­gą pa­ni­ką. Su rin­kė­jais šio­mis die­no­mis su­si­tin­kan­ti po­li­ti­kė pa­sa­ko­jo, kad žmo­nės, pri­si­žiū­rė­ję to­kių lai­dų, skun­džia­si bi­jan­tys iš­vyk­ti į už­sie­nį ir pa­lik­ti na­mie vai­kus, nes esą ga­li kil­ti ka­ras.

„Juk dau­gu­ma ru­sų kal­bą mo­kan­čių Lie­tu­vos gy­ven­to­jų žiū­ri ir tuos ka­na­lus, ly­gi­na ir pik­ti­na­si sklei­džia­mu me­lu. Jie vis­ką su­pran­ta. Ta­čiau iš­si­gan­du­sių­jų yra ne­ma­žai“, – LŽ sa­kė A. Pi­trė­nie­nė. Ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė ža­dė­jo ki­tą sa­vai­tę su LRTK va­do­vais iš­siaiš­kin­ti kon­kre­čias ru­siš­kų ka­na­lų pa­ža­bo­ji­mo ga­li­my­bes.

Kai „Per­vyj Bal­tijs­kij ka­nal“ pa­sklei­dė me­lą apie Sau­sio įvy­kius Lie­tu­vo­je, ŠMKK na­rys li­be­ra­las Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius ne­be­žiū­ri pa­si­ti­kė­ji­mo ne­ke­lian­čių ka­na­lų. „Ma­nau, kad vėl at­si­ra­do pui­ki pro­ga ape­liuo­ti į mū­sų pi­lie­čių są­mo­nin­gu­mą, ra­gin­ti vers­li­nin­kus ne­rem­ti to­kių ka­na­lų, kal­bė­tis su ka­be­li­nė­mis te­le­vi­zi­jo­mis, siū­lan­čio­mis juos su bend­rais pa­ke­tais“, – LŽ sa­kė par­la­men­ta­ras. Ta­čiau, anot jo, kad ir ko­kią at­gra­sią so­vie­ti­nę dva­sią tie ka­na­lai skleis­tų, cen­tra­li­zuo­tai kiš­tis į ko­mer­ci­nę veik­lą val­džiai ne­de­rė­tų. Juo­lab kad, G. Ste­po­na­vi­čiaus ma­ny­mu, de­zin­for­ma­ci­ja vei­kia tik ne­di­de­lę au­di­to­ri­jos da­lį.

Vis­kas – vals­ty­bės rankose

Pa­na­šios nuo­mo­nės lai­ko­si ir da­lis ka­be­li­nės te­le­vi­zi­jos pa­slau­gas tei­kian­čių bend­ro­vių. „Na­tū­ra­lu, kad konf­lik­to at­ve­ju vals­ty­bės tu­ri skir­tin­gus in­te­re­sus, tad skir­tin­gai per sa­vo te­le­vi­zi­jų ka­na­lus juos ir nu­švie­čia“, – LŽ sa­kė ka­be­li­nės te­le­vi­zi­jos „I­nit“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Pa­ulius Ži­vat­kaus­kas. Jo tei­gi­mu, žmo­nės tu­rė­tų džiaug­tis, kad ga­li gau­ti in­for­ma­ci­ją iš įvai­rių šal­ti­nių, ją at­si­rink­ti ir pa­tys su­si­da­ry­ti nuo­mo­nę. „Sten­gia­mės su­da­ry­ti ga­li­my­bę, kad mū­sų žiū­ro­vai ma­ty­tų kuo įvai­res­nių ša­lių nau­jie­nų agen­tū­rų ži­nias“, – aiš­ki­no P. Ži­vat­kaus­kas.

Anot jo, jei­gu ma­no­ma, kad per te­le­vi­zi­jas tei­kia­ma prieš­iš­ka pro­pa­gan­da, ken­kian­ti vals­ty­bės in­te­re­sams, tuo tu­rė­tų su­si­rū­pin­ti vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos. „Per LRTK mū­sų val­džia ga­li vyk­dy­ti sa­vo in­for­ma­ci­nę po­li­ti­ką. Užd­raus­ti ji ga­li, jei­gu to rei­kia. Kol ji to ne­pa­da­rė, ne­tu­ri­me tei­sės už­siim­ti cen­zū­ra“, – sa­kė „I­nit“ va­do­vas.

Lie­tu­vos ka­be­li­nės te­le­vi­zi­jos aso­cia­ci­jos (LKTA) pre­zi­den­tė Vai­va Žu­kie­nė pri­pa­ži­no ru­siš­kų ka­na­lų ne­žiū­rin­ti. „E­su už tai, kad jų bū­tų kuo ma­žiau, bet tai – tik ma­no, su­si­rū­pi­nu­sios pi­lie­tės, po­zi­ci­ja“, – pa­brė­žė ji. V. Žu­kie­nė taip pat ma­no, kad ru­siš­kos prog­ra­mos re­trans­lia­ci­ja tu­rė­tų bū­ti aiš­kiai reg­la­men­tuo­ta.

LKTA pre­zi­den­tė pa­žy­mė­jo, kad ka­na­lų iš­jun­gi­mas ar jų cen­zū­ra­vi­mas – po­li­ti­kų, bet ne vers­li­nin­kų ran­ko­se. „Vers­lo pri­nci­pas – ko­mer­ci­nė nau­da. Yra la­bai daug klien­tų, ku­rie ka­be­li­nę te­le­vi­zi­ją už­si­sa­ko tik dėl ru­siš­kų ka­na­lų“, – sa­kė ji.

Ati­džiai stebi

LŽ kal­bin­tas LRTK pir­mi­nin­kas Ed­mun­das Vai­te­kū­nas ti­ki­no, kad si­tua­ci­ja ati­džiai ste­bi­ma. Anot jo, kai ku­rie ko­mi­si­jos dar­buo­to­jai nuo­lat žiū­ri re­trans­liuo­ja­mų Ru­si­jos te­le­vi­zi­jos ka­na­lų lai­das. Pa­dė­tis bu­vo ap­tar­ta ir va­kar vy­ku­sia­me LRTK po­sė­dy­je. „Jei­gu bus aiš­kių po­žy­mių, kad pa­žei­džia­mi įsta­ty­mai, iš kar­to rea­guo­si­me“, – ža­dė­jo E. Vai­te­kū­nas.

Tarp Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mu drau­džia­mos skelb­ti in­for­ma­ci­jos – ir to­kia, kai kurs­to­mas ka­ras ar ne­apy­kan­ta. E. Vai­te­kū­nas pri­mi­nė, kad pa­gal šį įsta­ty­mą po šmei­žia­mo­sios lai­dos apie Sau­sio 13-osios įvy­kius per­nai ru­de­nį teis­mas trims mė­ne­siams bu­vo su­stab­dęs „Pier­vyj Bal­tijs­kij ka­nal“ lai­dų, su­kur­tų ne Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se, re­trans­lia­vi­mą Lie­tu­vo­je. Pa­na­šios sank­ci­jos ga­lė­tų grės­ti ir su mū­sų ša­lies įsta­ty­mais pra­si­len­kian­čią in­for­ma­ci­ją pa­tei­kian­tiems re­trans­liuo­ja­miems ru­siš­kiems TV ka­na­lams.

VSD at­sto­vas spau­dai Vy­tau­tas Ma­kaus­kas tei­gė, kad ši ins­ti­tu­ci­ja ne­ap­si­ri­bo­ja vien Ru­si­jos te­le­vi­zi­jų ste­bė­ji­mu. Jis pri­mi­nė, jog dar per­nai VSD kons­ta­ta­vo, kad Ru­si­ja vis ak­ty­viau sklei­džia de­zin­for­ma­ci­ją ir tai­ko įvai­rias pro­pa­gan­dos prie­mo­nes sa­vo kon­tro­liuo­ja­mo­je ži­niask­lai­do­je. „At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad to­kia in­for­ma­ci­ja sie­kia­ma pa­veik­ti vi­daus (Ru­si­jos) au­di­to­ri­ją. Ta­čiau pa­žy­mė­ti­na ir tai, kad Lie­tu­vos ži­niask­lai­do­je taip pat su­ak­ty­vė­jo as­me­nų, glau­džiai bend­ra­dar­biau­jan­čių su Ru­si­jos am­ba­sa­da, kal­bos ir ko­men­ta­rai. VSD im­asi įsta­ty­muo­se nu­ma­ty­tų prie­mo­nių to­kiai veik­lai ne­utra­li­zuo­ti“, – ti­ki­no V. Ma­kaus­kas.

Įtrau­kė ir Lietuvą

Po­li­to­lo­go Ne­ri­jaus Ma­liu­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, si­tua­ci­ja ro­do, kad Krem­liaus „švel­nio­ji ga­lia“ stai­giai ga­li bū­ti pa­ver­čia­ma kie­to­mis, ag­re­sy­vio­mis prie­mo­nė­mis ir tap­ti pa­tei­si­ni­mu net tam ti­kram ka­ro veiks­mui. Kry­mo at­ve­ju bū­tent taip ir yra – pro­pa­gan­di­nis fo­nas tam­pa pre­teks­tu įves­ti esą „ap­sau­gą“ ru­sa­kal­biams ap­gin­ti, pra­dė­ti ka­ri­nius veiks­mus. „U­krai­nos at­ve­ju in­for­ma­ci­nį ka­rą ver­ti­nu ne kaip ša­lu­ti­nę prie­mo­nę gre­ta ka­ri­nių veiks­mų, o kaip stra­te­giš­kai svar­bią vi­sos Ru­si­jos kam­pa­ni­jos prie­mo­nę“, – pa­žy­mė­jo jis.

Yra ko jau­din­tis ir Lie­tu­vai – mū­sų ša­lis nau­do­ja­ma pie­šiant Eu­ro­mai­da­no bau­bą. Aiš­ki­na­ma, esą Lie­tu­vo­je bu­vo ren­gia­mi ko­vo­to­jai, o iš mū­sų ša­lies į Ki­je­vą „kurs­ty­ti ais­trų“ vy­ko po­li­ti­kai. Anot N. Ma­liu­ke­vi­čiaus, in­for­ma­ci­niam ka­rui ta­pus fo­nu ag­re­sy­viems ka­ro veiks­mams, rei­kia su­si­rū­pin­ti. Pir­miau­sia dėl to, ar tai ne­taps pre­teks­tu veik­ti prieš mū­sų ša­lį. „No­riu pri­min­ti eko­no­mi­nes sank­ci­jas, ku­rios ne taip se­niai bu­vo mums tai­ky­tos. Ti­kė­ki­mės, kad NA­TO yra stab­dys, ku­ris ne­lei­džia rea­liai svars­ty­ti ko­kių nors ka­ri­nių prie­mo­nių prieš Lie­tu­vą. Ta­čiau simp­to­mai ke­lia ne­ri­mą. Jei­gu Lie­tu­va taip nau­do­ja­ma šia­me in­for­ma­ci­nia­me ka­re, aki­vaiz­du, kad tai da­ro­ma stra­te­giš­kai ap­gal­vo­tai, ir tai mums ga­li tu­rė­ti ne­prog­no­zuo­ja­mų pa­sek­mių“, – pa­brė­žė eks­per­tas.

Tiks­lin­ga ka­ro propaganda

N. Ma­liu­ke­vi­čiaus nuo­mo­ne, apie in­for­ma­ci­nius ka­rus rei­kia kal­bė­ti kaip įma­no­ma ra­miau, nes vie­nas jų tiks­lų – emo­ciš­kai iš­ba­lan­suo­ti vi­suo­me­nę, po­li­ti­nę, vie­šą­ją erd­vę. Pa­sak eks­per­to, ma­ty­ti, kad Ru­si­jos vie­šo­jo­je erd­vė­je yra tiks­lin­gai ku­ria­mas tam ti­kro prieš­o įvaiz­dis. Gąs­di­na­ma tiek vi­sa vi­suo­me­nė, tiek ru­sa­kal­bių bend­ruo­me­nė, at­si­dū­ru­si Ru­si­jos te­le­vi­zi­jų erd­vė­je Ukrai­no­je.

„Jei­gu Kry­mo vi­suo­me­nė yra vi­siš­kai įtrauk­ta į Ru­si­jos vals­ty­bi­nių te­le­vi­zi­jų pie­šia­mą bai­sų pa­sau­lio vaiz­dą, kur jų tuoj at­eis pjau­ti na­cis­tai ir „ban­de­ro­sai“, tai ir jų el­ge­sys yra pro­jek­tuo­ja­mas ati­tin­ka­mai. Jie pra­šo­si pa­gal­bos, ir ta ka­ri­nė pa­gal­ba iš Ru­si­jos yra grei­tai su­tei­kia­ma. Ma­tau aiš­kiai mo­de­liuo­ja­mą tam ti­krą stra­te­gi­ją, pa­si­tel­kiant in­for­ma­ci­nio ka­ro prie­mo­nes ir sie­kiant la­bai kon­kre­čių geo­po­li­ti­nių tiks­lų“, – aiš­ki­no N. Ma­liu­ke­vi­čius.

Klau­sia­mas, ar ne­rei­kė­tų ri­bo­ti Ru­si­jos ka­na­lų re­trans­lia­ci­jos Lie­tu­vo­je, po­li­to­lo­gas pri­mi­nė, kad esa­me de­mo­kra­ti­nė vi­suo­me­nė, tu­rin­ti ne tik dek­la­ruo­ti, bet ir veik­ti de­mo­kra­ti­niais pri­nci­pais. Esą pa­vo­jin­ga ei­ti ri­bo­ji­mo ke­liu. Ta­čiau N. Ma­liu­ke­vi­čius pri­dū­rė, jog tai ne­reiš­kia, kad tu­ri­me leis­tis bū­ti kurs­to­mi, tau­ti­nę ne­san­tai­ką gin­ti kaip žo­džio lais­vę.

„Kons­ti­tu­ci­jo­je yra straips­nis, by­lo­jan­tis, kad Lie­tu­vo­je ka­ro pro­pa­gan­da drau­džia­ma. Dėl to, kas vyks­ta Ru­si­jos vals­ty­bi­niuo­se ka­na­luo­se ir yra nu­kreip­ta prieš Ukrai­ną, aš įžvel­giu la­bai tiks­lin­gai pro­jek­tuo­ja­mą ka­ro pro­pa­gan­dą: ko­dėl rei­kia ka­riau­ti, siųs­ti ka­rius, pa­žeis­ti ki­tos vals­ty­bės su­ve­re­ni­te­tą, vien­ti­su­mą ir pan. Šiuo pa­grin­du, ma­nau, ga­li­me svars­ty­ti tam ti­krus da­ly­kus, nes yra tam ti­kros ri­bos. Ta­čiau kal­bė­ti apie in­for­ma­ci­jos drau­di­mą aps­kri­tai pa­vo­jin­ga mū­sų pliu­ra­lis­ti­nės vi­suo­me­nės vys­ty­mui­si“, – įsi­ti­ki­nęs N. Ma­liu­ke­vi­čius.

Šaltinis www.lzinios.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...