captcha

Jūsų klausimas priimtas

Visiškai sveikas vaikas – retenybė

Kasmet darželinukai bei moksleiviai iki rugsėjo 15 dienos privalo pasitikrinti sveikatą ir pateikti pažymą apie sveikatos būklę. Medikai džiaugiasi, kad tėvai jau išmoko pažymomis pasirūpinti iš anksto, o ne paskutinėmis atostogų dienomis, tad kol kas eilių prie šeimos gydytojų kabinetų nėra. Tačiau nerimą kelia vis prastėjanti vaikų sveikata.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Kasmet darželinukai bei moksleiviai iki rugsėjo 15 dienos privalo pasitikrinti sveikatą ir pateikti pažymą apie sveikatos būklę. Medikai džiaugiasi, kad tėvai jau išmoko pažymomis pasirūpinti iš anksto, o ne paskutinėmis atostogų dienomis, tad kol kas eilių prie šeimos gydytojų kabinetų nėra. Tačiau nerimą kelia vis prastėjanti vaikų sveikata.

Uostamiestyje sveikatą prieš mokslo metus, miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus duomenimis, turi pasitikrinti per 22 000 vaikų. Sveikatos pažymėjime vertinamas vaiko ūgis, svoris, fizinė būklė: kūno masės indeksas, kraujospūdis, klausa, rega, kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, urogenitalinė, endokrininė, skeleto-raumenų, nervų sistema, odos, dantų būklė, atliekami kraujo tyrimai.

Eilės – tik pas specialistus

„Kol kas negavome jokių tėvų nusiskundimų, kad reikia ilgai laukti eilėse dėl privalomojo sveikatos patikrinimo ar kad jis būtų atliktas nekokybiškai. 2010 metais patikrinimo tvarka buvo kiek sušvelninta, nebūtina verstis per galvą ir lėkti tikrintis sveikatos būtinai iki rugsėjo 15 dienos. Profilaktinio sveikatos patikrinimo pažymos galioja visus metus.

Tad jei vaiko sveikata jau buvo tikrinta šiais metais ir nebuvo nustatyta susirgimų, o vaikas prieš mokslo metus jaučiasi gerai, galioja prieš pusmetį ar anksčiau išrašyta šeimos gydytojo pažyma“, – aiškino Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė.

Ji akcentavo, kad šios profilaktinio sveikatos patikrinimo pažymos yra labai svarbios. „Įvertinęs vaiko sveikatos būklę, gydytojas surašo rekomendacijas dėl fizinio krūvio, mitybos, regos, polinkio į alergiją ir kt. Neturint informacijos apie vaiko sveikatą, būtų sunkiau užtikrinti jam tinkamas ugdymo sąlygas. Be to, metų pabaigoje susumuojami vaikų sveikatos rodikliai, pagal kuriuos galima spręsti, gerėja ar prastėja vaikų sveikata“, – sakė J. Asadauskienė.

Iš anksto nuvesti vaiką pas šeimos gydytoją yra svarbu ir dėl to, kad nustačius sveikatos sutrikimų, liktų laiko atitinkamos srities gydytojų konsultacijoms bei tyrimams. Mat norint patekti pas kai kurių specialybių gydytojus, pavyzdžiui, vaikų kardiologą, tenka laukti. „Eilių yra visada, nes gydytojų specialistų yra tiek, kiek yra. Tad konsultacijos laukti tenka nuo savaitės iki 2 mėnesių. Tačiau jei yra rimta sveikatos bėda, reikalinga skubi konsultacija, gydytojai priima ir be eilės“, – teigė J. Asadauskienė.

Sveikata nėra ideali

Anksčiau paskutinėmis rugpjūčio ar pirmosiomis rugsėjo dienomis prie gydytojų kabinetų nusidriekdavo ilgos eilės laukiančiųjų profilaktinio sveikatos patikrinimo.

Medikai džiaugiasi, kad klaipėdiečių kultūra kasmet auga. Klaipėdos sveikatos priežiūros centro (SPC), prižiūrinčio per 11 000 vaikų sveikatą, vyriausiosios gydytojos pavaduotoja šeimos medicinai Angelė Razgienė teigė, jog šiemet didelio antplūdžio moksleivių dar nėra. „Aišku, įstaigoje jaučiasi daugiau šurmulio negu įprastai, tačiau tokios eilės, kaip ankstesniais metais, nesusidaro“, – teigė A. Razgienė.

Medikai taip pat pastebi, kad tėvai ima rimtai vertinti privalomąjį vaikų sveikatos tikrinimą. Anksčiau pasitaikydavo, kad tėvai gydytojų prašydavo tik formalios pažymos dėl „pliusiuko“.

„Tokius tėvus tekdavo įkalbinėti, kad nežiūrėtų į vaiko sveikatą pro pirštus. Nes retai kada ateina vaikas, kuris būtų visiškai sveikas“, – sakė Klaipėdos SPC šeimos gydytoja Marytė Zagorskienė.

Kelis dešimtmečius klaipėdiečius gydanti medikė teigia, kad nerimą kelia tam tikros vaikų sveikatos tendencijos. „Daugėja regos sutrikimų, netaisyklingos laikysenos sukeltų sveikatos problemų, nutukimo atvejų, polinkio į alergijas, dažnai skundžiamasi pilvo, galvos skausmais, virškinamojo trakto sutrikimais. Prieš porą dešimtmečių vaikų, sergančių bronchine astma, buvo vienetai, o šiais laikais tai vos ne kasdienybė. Dabar mažesni vaikai serga dažniau, nei anksčiau sirgdavo buvę jų bendraamžiai“, – sakė M. Zagorskienė.

Medikės manymu, vaikų sveikata prastėja ir lėtinių ligų daugėja dėl nesaikingo kompiuterių ir kitų šiuolaikinių technologijų naudojimo, fizinės veiklos, judėjimo gryname ore, grūdinimosi stokos, nesubalansuotos mitybos ir dienos režimo, gyvenimo tempo padiktuotos nervinės įtampos.

„Dažnas vaikas nepusryčiauja, mažai valgo vaisių, daržovių, košių. Dažnai sergančius vaikus reikėtų paskiepyti, nes rugsėjį – spalį prasideda peršalimo, virusų sukeltos ligos, tarp jų ir gripas. Vasara yra tinkamas laikas stiprinti vaikų sveikatą, tačiau tenka kartais pastebėti daugiau vaikų „akropoliuose“, o ne prie jūros.

Kai tėvai vaikus anksčiau atveda profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, lieka laiko ne tik gydymui, bet ir reabilitacijos procedūroms. Pavyzdžiui, esant stuburo iškrypimui, skiriame masažus, specialias mankštas, vandens procedūras. Tad mokslo metus vaikas pradeda sustiprėjęs ir vėliau mažiau serga“, – sakė M. Zagorskienė.

Serganti karta?

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro (VSB) duomenimis, pagrindinės Klaipėdos moksleivių sveikatos problemos yra regėjimo sutrikimai, skeleto-raumenų sistemos ir kraujotakos sistemos ligos.

„Palyginus pastarųjų dvejų metų vaikų sveikatos duomenis, pernai vaikų sveikatos rodikliai buvo šiek tiek geresni negu 2010 metais. Panaši vaikų sergamumo situacija yra visoje šalyje. Tačiau vaikų sveikata galėtų būti geresnė. Labai svarbu, kad ne tik mokyklose, darželiuose būtų rūpinamasi vaikų sveikata, bet ir namuose tėvai neleistų vaikams ilgai sėdėti prie kompiuterių, rūpintųsi, kad jie daugiau būtų gryname ore, laiku pavalgytų, laiku miegotų“, – sakė biuro vadovė I. Pačiauskaitė.

Išties vaikų sveikatos būklė verčia susirūpinti. Klaipėdos VSB duomenimis, pernai kas antras mokinys turėjo regos sutrikimų (iš viso 58,2 proc.), kas ketvirtas – skeleto – raumenų sistemos (23,3 proc.) ir kas septintas – kraujotakos sistemos (14,9 proc.) sutrikimų.

Pernai jau didesnė dalis, palyginus su 2010 metais, vaikų turėjo regos sutrikimų. Tarp diagnozuotų regos sutrikimų dominuoja toliaregystė, trumparegystė ir astigmatizmas. Pasak I. Pačiauskaitės, nerimą kelia tai, kad daugiausia regos sutrikimų pernai buvo diagnozuota pradinukams – 1–4 klasių mokiniams. Skeleto-raumenų sistemos ligų grupėje dažniausiai nustatomos patologijos yra skoliozė, kifozė ir lordozė. 2011 m. daugiausia skeleto-raumenų sistemos sutrikimų diagnozuota 9-12 klasių grupės mokiniams.

Kraujotakos sistemos sutrikimų struktūroje vyrauja nereumatinės dviburio širdies vožtuvo ydos. Daugiausia kraujotakos sistemos sutrikimų buvo diagnozuota 9–12 klasių grupės mokiniams.

„Kalbant apie fizinio ugdymo grupes, galima išskirti mokinių dalį, kuri yra priskiriama specialiajai ir parengiamajai grupėms – 17,5 proc. mokinių, ir jų didžiausia dalis buvo tarp 9–12 klasių grupės mokinių. Nuo 2009 m. mažėja mokinių procentinė dalis, kuri priskiriama šioms fizinio ugdymo grupėms“, – sakė I. Pačiauskaitė.

Anot biuro vadovės, aštrėja vaikų nutukimo problema: 4,1 proc. mokinių turi antsvorio problemų ir 1,4 proc. yra nutukę. Daugiausiai tokių moksleivių yra vyresnėse, 9–12 klasėse.

Visuomenės sveikatos specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad per mažą svorį turi 5,2 proc. mokinių, kurių daugiausiai yra 5–8 klasėse. Teigiama, jog nuo 2009 m. turinčių antsvorio, nutukusių bei per mažo svorio moksleivių kasmet daugėja. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...