captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kiaulių maras dalį Lietuvos gyventojų paliks be žibučių

Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo žinios, kad Lietuvoje aptikti du šernai, afrikinio kiaulių maro užkrato nešiotojai, penkiuose Lietuvos rajonuose imtasi taikyti griežtas apsaugos priemones. Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas Romas Černius GRYNAS.lt teigė, kad imtasi beveik visų įmanomų veiksmų – pradedant dezinfekcija, įspėjamaisiais ženklais, užkardomis ir baigiant įsakymais vietiniams išskersti turimas kiaules. Tačiau jis taip pat atskleidė, kad netolimoje ateityje galvojama ir apie specialių tvorų, atskiriančių miškus nuo kelių, įsigijimą ir sumontavimą.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo žinios, kad Lietuvoje aptikti du šernai, afrikinio kiaulių maro užkrato nešiotojai, penkiuose Lietuvos rajonuose imtasi taikyti griežtas apsaugos priemones. Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas Romas Černius GRYNAS.lt teigė, kad imtasi beveik visų įmanomų veiksmų – pradedant dezinfekcija, įspėjamaisiais ženklais, užkardomis ir baigiant įsakymais vietiniams išskersti turimas kiaules. Tačiau jis taip pat atskleidė, kad netolimoje ateityje galvojama ir apie specialių tvorų, atskiriančių miškus nuo kelių, įsigijimą ir sumontavimą.

Nuo užkardų iki batų dezinfekcijos

„Sustatyti įspėjamieji ženklai į Daugų, Gedimino ir Varčios mišką – kad ten yra afrikinio kiaulių maro užkrato zona. Prieš kiekvieną įvažiavimą, kur pravažiuoja vietiniai, pastatytas ir kelio ženklas 303, kad draudžiamas transporto priemonių eismas. Kas nori įvažiuoti – yra telefonas nurodytas, galima pasiskambinti ir susiderinti. Kiti keliai, kur nėra gyventojų ir nebūtina pravažiuoti, uždėti akmenimis. Visuose trijuose miškuose sustabdyti miško ruošos darbai – leidžiama tik išsivežti paruoštą medieną iki balandžio 1 d.

Medienos vežėjai – nesvarbu, ar valstybiniai užsakovai, ar privatūs – turi išsiveždami medieną dezinfekuoti transporto priemonių ratus ir darbuotojų batus. Tokie patys reikalavimai taikomi gamtos apsaugos darbuotojams, urėdijų darbuotojams ir medžiotojams – po kiekvienos medžioklės jie privalo dezinfekuotis ir užpildyti nustatytos formos dezinfekcijos aktus“, apie priemones, kurių imtasi Alytaus rajone, pasakojo R. Černius.

Anot jo, dezinfekcines priemones – purškalus – galima įsigyti veterinarinėse vaistinėse, jomis jau turi pasirūpinti patys interesantai. R. Černius mini, kad visuose išvardytuose miškuose yra suintensyvinta medžioklė. Šiuo metu Alytaus rajone nuo sausio 1 d. jau yra sumedžioti 208 šernai, 68 iš jų – Varčios, Gedimino ir Kalesnykų miškuose.

„Nuo praeito savaitgalio 7 savivaldybėse paskelbta buferinė zona – prasidėjo gyventojų kiaulių likvidavimas ir skerdimas. Jie iki kovo 15-osios privalo išskersti kiaules, tai yra maždaug 1100 kiaulių – jie gali arba nuvežti jas į skerdyklą arba numarinti pagal teisės aktus, jeigu jos nebetinkamos maistui. Iki balandžio pirmos dienos tiems, kad pateiks deklaraciją, bus išmokėtos apie 200 litų kompensacijos“, – toliau vardijo R. Černius.

Nuo kovo 31 dienos bus neleidžiama laikyti kiaulių nei senose vietose, nei steigti naujų kiaulidžių. Toks reguliavimas bus taikomas vienerius metus.

Ateityje – mintis statytis tvorą

Alytaus VMVT viršininkas R. Černius kalba apie ateities planus, kad norima apriboti šernų migraciją ir apjuosti užkrato zonos miškus tvora.

„Tai būtų tokios tvoros kaip prie greitkelių. Norime apriboti šernų migraciją, kad jie negalėtų lakstyti iš vienų miškų į kitus. Dabar projektuojame, važinėjame po teritorijas, galvojame, kaip čia patogiau būtų padaryti. Tai – didelis darbas, bet manome, kad pasiteisintų, nes sumažėtų žvėrių migracija“, – kalbėjo veterinaras. Pinigų šių tvorų statyboms galbūt pavyks gauti iš Europos Sąjungos fondų, o galbūt kažkiek skirtų ir Vyriausybė. Tačiau kol nėra paskaičiuota, kiek metrų tvoros apskritai reikės, pasakyti, kokios tai bus sumos per anksti.

Pavieniams žmonėms lankyti užkrato zonos miškus draudžiama

„Nėra ko žmogui be reikalo eiti. Jeigu atsiranda reikalas, tai taip, bet jeigu žibučių pasiskinti – juk nebūtinai į šitą mišką važiuoti, galima į kitus“, – sakė R. Černius, pasiteiravus, ar paprastam žmogui, įsigijus dezinfekcinių priemonių, būtų galimybė jomis pasinaudoti ir laisvai patekti į užkrato zonos miškus.

Veterinaro teigimu, leidimą patekti į minėtus miškus, būtina suderinti su veterinarijos tarnyba. „Viską galima suderinti, bet įvairiems smalsuoliams apribojimai yra uždedami“.

R. Černius pripažįsta, kad pasitaiko žmonių, kurie nori nueiti į mišką pasimalkauti – tokiems iš karto paaiškinama, kad iki balandžio tokios galimybės tikrai nėra. „Žmonės supranta šituos dalykus, apsisuka ir išeina“, – tikino pašnekovas.

Tiesa, tiems, kurių smalsumas vis tik didesnis už galimybę išplatinti užkratą, numatomos ir baudos.

„Visi keliai, kuriuos galima pravažiuoti, paženklinti 303 ženklu. Jeigu jūs įvažiuosite ir pagaus policija, gausite nuobaudą. Pirmą kartą draugiškai įspėsime, kad negalima čia lankytis, o paskui imsimės priemonių, kad nebūtų manevruojama be leidimo“, – sakė R. Černius.

Pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 109 straipsnį, lankymasis maro žindinio zonoje piliečiams gali užtraukti baudą nuo 20 iki 1000 litų, pareigūnams – nuo 100 iki 5000 litų.

Varėnos miškuose kritusių šernų nerasta

Varėnos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Donatas Jonauskas teigė, kad pasklidus žiniai, kad afrikinio kiaulių maro užkratas rastas jau ir Lietuvoje, imtasi griežtesnių apsaugos priemonių – išplėsta buferinės zonos teritorija. Pavieniai ūkininkai, auginantys kiaules, paskatinti jas likviduoti ir gauti kompensacijas.

„Šnekamės su žmonėmis, kad jie geranoriškai viską darytų, apsisaugotų. Ką darysi – yra nuostolių, ar nėra, kiaulytes reikia likviduoti“, – sakė D. Jonauskas.

Kaip ir Alytuje, Varėnoje kabo lentelės, įspėjančios, kad rajonas patenka į maro užkrato zoną. Kalbamasi su medžiotojais ir urėdijomis, kad keliaujant į miškus, būtina naudoti dezinfekcines priemones.

„Varėnos rajone yra dvi medžiotojų draugijos, būrelių pirmininkus jau buvome sukvietę n kartų – kalbėjome dėl mėginių, bendros informacijos. Kad esant reikalui, dieną naktį mums būtų pranešta apie reikalus su šernais“, – dėstė D. Jonauskas.

Paklaustas, ar pavieniams gyventojams draudžiama lankytis visuose Varėnos miškuose, veterinaras purtė galvą: „Galime viską uždrausti – net ir kvėpuoti žmogui, bet juk ir žibutės tuoj prasidės, grybai... to nėra. Jeigu bus aiškiai nustatyta, kad Varėnoje kažkokiame miške rastas šernas-maro nešiotojas, tada, aišku, zona bus užkrėsta ir įėjimas uždarytas, miškas aptvertas. O dabar... medžiotojai kiekvieną dieną medžioja. Jau mėnuo laiko neranda kritusių, sumedžiota per 200 šernų, tiek pas mus buvo atvežta mėginių ir nėra rasta, kad būtų kritęs šernas“, – sakė D. Jonauskas.

Tačiau seniūnai prašomi bendrauti su žmonėmis, kad juos informuotų, jeigu einama miške ir randama kažkas įtartino, kad būtų informuojama veterinarijos tarnyba.

Pasisako už tvoros nuo Baltarusijos statymą

Varėnos VMVT vadovas svarsto, kad nepaisant Lietuvoje jau aptikto afrikinio kiaulių maro užkrato, neturėtų būti atsisakyta minties vis tiek atsitverti nuo Baltarusijos siena, kad nevyktų šernų migracija.

„Kiekvienas barjeras – tvora ar siena ar dar kažkas – tikrai sulaikytų šernų migraciją. Bet nepaisant to, ar siena būtų geležinė, ar mūrinė – ligos sukėlėją gali pernešti vabzdžiai ar paukščiai. Nereiškia, kad jeigu pastatysime sieną, ligos nebus. Bet jeigu tvora būtų pastatyta, blogiau tikrai nebūtų. Patys, pernai spalio mėnesį dėliojome repelentus pasienyje su Baltarusija. Matėme, kad šernų judėjimas iš Lietuvos į Baltarusiją, ar iš Baltarusijos į Lietuvą vyksta – sienos pastatymas būtų tikrai geriau. Bet tai nereiškia, kad pastatėme sieną ir visi plojam rankutėmis ir nieko nedarome. Priemonės vis tiek turės būti vykdomos, net jeigu tvora ir bus pastatyta“, – svarstė D. Jonauskas.

Jo teigimu, taip pat būtina laikytis taktikos, kad pasienyje apie 10 km atstumu šernai nebūtų šeriami: „Turėtų būti palaikoma tuščia zona, nes ten, kur nėra maisto – šernai nesilaiko“, – sakė Varėnos VMVT viršininkas.

 


Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...