captcha

Jūsų klausimas priimtas

Cezario pjūvio operacijos pasiekė epidemiją: patogu motinai, bet pragaištinga kūdikiui

Medikai skambina pavojaus varpais, kad vis daugiau moterų sąmoningai renkasi Cezario pjūvio operaciją manydamos, kad tai patogus, saugus ir modernus būdas baigti nėštumą.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Medikai skambina pavojaus varpais, kad vis daugiau moterų sąmoningai renkasi Cezario pjūvio operaciją manydamos, kad tai patogus, saugus ir modernus būdas baigti nėštumą.

Pasirodo, šių operacijų pasekmės gali būti tragiškos ne tik moteriai, kuri net gali netekti gimdos, bet ir kūdikiui. Jau įrodyta, Cezario pjūvio būdu gimę vaikai dažniau serga tam tikromis ligomis, tačiau pastaruoju metu daug kalbama ir apie tai, kad natūraliai gimti žmogui būtina ir dėl to, kad jis turėtų sveiką psichiką.

Cezario pjūvio būdu gimdo viena iš keturių moterų

Pasak Seimo narės Vidos Marijos Čigriejienės, šiandien Lietuvoje vienai iš keturių gimdyvių atliekamas Cezario pjūvis. Operacijų skaičius per 10 metų padaugėjo beveik dvigubai, nepaisant vis dažnesnių diskusijų apie šios operacijos pavojus netik motinai, bet ir vaikui. Nors šiandienos mokslas dar negali įvardinti, kodėl žmogui toks svarbus gimimas natūraliais takais, tačiau jei Cezario pjūvio operacijų skaičius nenumaldomai augs, būsimosios kartos vaikų sveikata tikrai gali nukentėti.

„Kaip žinome,  Cezario pjūvis – chirurginė procedūra, skirta išvengti grėsmingų ir motinos ar vaiko gyvybei pavojingų situacijų, giliau išanalizavus literatūrą, iškyla kiti pavojai. Nors daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių operuojama kas trečia moteris, pavyzdžiui, Brazilijoje Cezario pjūvis daromas net iki 80 proc. moterų, o ir Lietuvoje nuo 9,6 proc. 1995 m. operacijų skaičius padidėjo iki 13 proc. 2000 m. ir iki 26,4 proc. 2012 m. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad šis skaičius neturėtų viršyti 15 proc. Skandinavijos šalyse, kur medicina yra tobula, Cezario pjūvio operacijų nedidėja ir jie turi gerus rodiklius. Tuo tarpu Lietuva jau pasiekė epidemijos lygį. Nors dažnai teigiama, kad Cezario pjūvio nori pačios moterys, to neturėtų būti. Europoje dėl šios priežasties atliekama tik 8 proc. Cezario pjūvio operacijų. Reikia keisti susiformavusią nuomonę, kad moterys nemanytų, kad Cezario operacija yra labai lengva, nesukelianti komplikacijų ir leidžianti vaiko gimimo datą pasirinkti pagal astrologų rekomendacijas“, – sakė parlamentarė.

Santariškių klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovės prof. Gražinos Drąsutienės teigimu, Cezario pjūvio populiarėjimą lėmė visas priežasčių kompleksas. Tarp subjektyvių vyrauja nuostata, kad Cezario pjūvis – į pilvą įsiūtas užtrauktukas ir kada nori, tada vaikelį ir išimi. Prie objektyvių priežasčių priskiriamas faktas, kad 3 proc. atvejų gimdymas vyksta sėdmenų pirmeiga, kuri pavojinga tuo, kad gimdymo takus praskina mažesnės apimties vaisiaus liemuo ir didesnės apimties galvai, einančiai iš paskos, gali įvykti komplikacijų. Kita vertus, vaisių 37-tą nėštumo savaitę savaitę įmanoma apgręžti, tik šiuo būdu vis dar mažai naudojamasi.

Kita priežastis, turinti įtakos Cezario pjūvio operacijų populiarėjimui, susijusi su tuo, kad Lietuvoje nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios persileidimo ir gimdymo riba yra 22-oji savaitė ir 500 g vaisiaus kūno masė. Esant tokiam priešlaikiniam gimdymui daromas Cezario pjūvis.

Taip pat daugėja daugiavaisių nėštumų, kadangi vis daugiau moterų pastoja dirbtinio apvaisinimo pagalba, pagaliau moterys gimdo vis vyresniame amžiumi, todėl, natūralu, jos turi daugiau sveikatos sutrikimų, kurie lemia Cezario pjūvio operaciją. Prieš 25 metus vidutinis gimdyvių amžius buvo 25 metai, dabar – 28,4.

Paklausta, kodėl patys medikai neretai renkasi Cezario pjūvį, bijodami, kad vaikas gimdymo metu nebūtų traumuotas, G. Drąsutienė sutiko, kad jei gimdymas vyksta normaliai, apie dvylika valandų, kūdikis yra išilginėje padėtyje, galva skindamasis kelią, jis iš tiesų patiria fiziologinį traumatizmą, tačiau taip gimdamas vaikas patiria tam tikrą sunkaus gyvenimo dozę. Taigi atėję į šį pasaulį jis jau būna tarsi užgrūdintas pasitikti visus iššūkius, kurie laukia jo šiame pasaulyje.

Nutylimos operacijos pasekmės: moteris gali netekti gimdos

Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentas Vladas Gintautas prisiminė, kad tuomet, kai pradėjo savo gydytojo karjerą. Cezario pjūvio operacijų buvo vos 5-6 proc., tačiau kasmet jų nenumaldomai augo. Jo manymu, optimalus šių operacijų skaičius būtų apie 5-10 proc., o daugiau kaip 15 proc., tai yra gan gerai įrodyta, nebegerina išeičių motinai ir naujagimiui.

„Žinoma, šiais laikais Cezario pjūvis yra gan saugus, jeigu jis yra pirmas. Tačiau tokiu būdu moterys dažnai gimdo ne vieną kartą. Jeigu ji gimdytų tik vieną kartą, dar galima būtų ginčytis, kas yra saugiau – tas vienas vienintelis Cezario pjūvis ar vienintelis gimdymas natūraliais takais. Tuo tarpu Cezario pjūvio pasekmės, kurios laukia kitais nėštumas, yra nors ir labai retos, bet labai grėsmingos. Po Cezario pjūvio placenta žymiai dažniau prisitvirtina ne ten, kur reikia, todėl kyla komplikacijų natūralaus gimdymo metu – būna pirmeiga ir gausus kraujavimas. Natūralu, kad tai suprogramuoja kitą Cezario pjūvį. Jei placenta įauga giliai į raumenį giliai, ypač į ankstesnio Cezario pjūvio randą, tenka pašalinti visą gimdą. Nors ir retai, gali plyšti gimda, net ir nesant gimdymo veiklos. Tai nedidelė tikimybė, bet pasitaiko. Gali būti labai reta komplikacija, pasitaikanti vienai iš dviejų tūkstančių moterų, kai nėštumas prasideda ne gimdoje, bet rande. Tuomet moteriai taip pat nemenka tikimybė, kad ji neteks gimdos.

Naujagimiai, gimę Cezario pjūvio metu, taip pat turi tam tikrų problemų dažniau nei gimę natūraliai. Tris kartus dažniau jiems pasitaiko kvėpavimo sutrikimų iškart po gimdymo, o vėlyvesniame vaikystėje dažniau serga diabetu, bronchine astma ir kitomis alerginėmis ligomis“, – vardijo medikas.

Pasak jo, Cezario pjūvis labai išplito ištobulėjus anestezijos technikai, kuri leidžia atsisakyti bendros narkozės operacijos metu. Taigi ši operacija tapo labai saugi. O ir visuomenės opinija tapo gana atlaidi net ir toms operacijoms, kurios, atrodytų, atliekamos be reikalo.

Trečia priežastis, kad suplanavus Cezario pjūvį, žymiai paprasčiau ir medikui susidoroti su iššūkiu. Nereikia laukti gimdymo, kuris nežinia kada prasidės, jo pabaigos, kuri gali užtrukti. Šiuo atveju, jo nuomone, padėtų didesnis akušerių įsitraukimas į gimdymo procesą. Žinia, ji turi daugiau kantrybės nei gydytojas, žino savo kompetencijos ribas ir daug labiau stengsis, kad moteris pagimdytų natūraliai, negu gydytojas, kuris prižiūri gimdymą.

Negalima nepaminėti ir apmokėjimo problemos. Ligonių kasos už Cezario pjūvį moka daugiau nei už natūralų gimdymą, net jei natūralus gimdymas vyksta jau po vieno Cezario pjūvio, kas jau savaime yra iššūkis medikams. Kol tai nesikeis, vargu ar Cezario pjūvių mažės.

„Pagaliau ne mažiau svarbi priežastis – teisminio persekiojimo baimė. Regis, nėštumas yra visiškai fiziologinis procesas, čia jokių problemų neturi kilti, tačiau trečdalis teisminių nagrinėjimų, tenkančių medikams, sudaro gimdymai. Jei tik kas nors nutinka, mums garantuoti pirmieji puslapiai žiniasklaidoje ir tai kelia baimę. Juolab kad pagal mūsų įstatymus mes turime gintis, nėra Skandinavijos šalyse esančios sistemos, kai žala pacientui kompensuojama neįrodinėjant gydytojo kaltės. kol tokios sistemos nebus, baimė būti teisiamam, patekti į pirmus žiniasklaidos puslapius kausto ir prisideda prie Cezaro pjūvio operacijų skaičiaus augimo“, – įsitikinęs medikas.

Kokios moterys renkasi Cezario pjūvį

DELFI paklaustas, kokias priežastis dažniausiai įvardina moterys, norinčios Cezario pjūvio, V. Gintalas teigė, kad dažniausiai rimto motyvo nebūna. Tiesiog jos įsitikinusios, kad reikia Cezario pjūvio, nes prisirankiojusi įvairių patirčių iš savo aplinkos ir bijo gimdymo. Pasak jo, dažniau tai būna įnoringos, palepusios, labai jaunos moterys, kurioms trūksta motyvacijos gimdyti natūraliai. Dalis jų gali būti, mediko žodžiais, gan akcentuoto charakterio, todėl jų neveikia jokie argumentai.

„Kita vertus, kur kas didesnę įtaką turi mūsų gildijos žmonės. Jie nepakankamai deda pastangų, kad moterį atkalbėtų, panaikintų jos baimes. Būna, kad moteris atsigula pas mus į skyrių ir staiga sužino, kad turi galimybę gimdyti natūraliai. Aišku, jei viso nėštumo metu jai susidarė stereotipas, kad ją būtina operuoti, įtikinti priešingai jau sudėtingiau. Čia vėlgi kyla klausimas, kas yra svarbiau medikui – sąžinė ar kompetencija. Taigi šiuo atveju reikia turėti sąžinės. Beje, Cezario pjūvis susijęs su dar viena problema – be reikalo sužadintu gimdymu. Moteris reikalauja ją skatinti, nes patiria visos giminės spaudimą, kad jau suėjo 40 savaičių. Skatinamos gimdyti net 30-40 proc. moterų, o gimdymo sužadinimas, esant nepasiruošusiems gimdymo takams, labai dažnai baigiasi Cezario pjūviu.

Taip pat dažniau Cezario pjūvio nori vyresnės moterys. Kita vertus, neseniai teko kalbėti su 44 metų moterimi, kurią įkalbėjau pabandyti gimdyti natūraliai, jei situacija bus palanki. Mano vyriausia pirmą kartą natūraliai pagimdžiusi moteris buvo 46 metų“, – pasakojo V. Gintalas.

Natūraliai gimę vaikai labiau pajėgūs priimti gyvenimo iššūkius

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja Dalia Regina Railaitė, antrindama kolegai, taip pat pabrėžė, kad visuomenėje vyraujanti nuostata, kad Cezario pjūvis – saugi operacija, yra klaidinga.

„Žiūrint į pasaulio praktiką, daugelyje šalių yra privačių ligoninių, kuriose praktiškai 100 proc. gimdyvių operuojama. Kad tai nenutiktų ir mums, turėtume akcentuoti tą gėrį, kurį duoda natūralus gimdymas. Gimdymas – natūralus procesas, gyvenimo norma, o ne ligų sfera, tai pats didžiausias gėris, kuo gali baigtis nėštumas, nes jis paleidžia kaskadą svarbių fiziologinių procesų tiek moters, tiek vaiko organizme. Visa tai labai svarbu kūdikio adaptacijai, augimui, brendimui, imuniteto formavimuisi, sirgimui tam tikromis ligomis. Tik natūraliai gimę vaikai turi didžiausią šansą būti sveikiausi. Tai nereiškia, kad moterys, kurioms nepavyko pagimdyti natūraliai, turėtų jaustis kaltos. Tačiau mes turime išnaudoti visada galimybes, kad moteris galėtų pagimdyti natūraliai, o Cezario pjūvio operacija turėtų būti sugrąžinta į tą poziciją, kuri jai ir skirta: gelbėti ir saugoti, kada yra pavojus, kai moteris po gimdymo gali likti labiau ligota, kai matome, kad gimdymas neįmanomas. Ši operacija neturi būti suprantama, kaip patogus, modernus, geras būdas pabaigti fiziologinį nėštumą. Šiuo metu jau nekelia abejonių, kad vaikų, gimusių natūraliai ir po Cezario pjūvio, imunitetas labai skiriasi, ateityje greičiausiai paaiškės daug kitų faktų“, – įsitikinusi medikė.

Pasak Kauno Klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojos Eglės Barčaitės, norint vis tai pasiekti, būtini pokyčiai sveikatos sistemoje. Jau nustatyta, kad jei gimdymą prižiūri akušerė, kuriai suteikiama daugiau teisių, Cezario pjūviu gimdymas baigiasi žymiai rečiau.

Jos teigimu, plačiai įsišaknijusi nuostata, kad vieną kartą Cezario pjūvį turėjusi moteris jau nebegali gimdyti natūraliai, yra visiškai klaidinga. Mokslo įrodyta, kad jei randas po operacijos yra įprastinis, moteris gali gimdyti natūraliais takais ir 70-80 proc. iš jų iš tiesų pagimdo pačios.

Pasak V. Gintalo, amerikiečių apklausa parodė, kad vos 1 proc. moterų sąmoningai pasirinko Cezario pjūvį, kai buvo detaliai supažindintos su visomis pasekmėmis. „Gan didelė dalis moterų nuteikiamos Cezario pjūviui dar pirminėje sveikatos apsaugos grandyje, ypač, jei jis jau buvo darytas anksčiau. Šiuo metu Lietuvoje 9 iš 10, kurios jau buvo atlikta tokia operacija, negimdo natūraliai. Beje, kuo ligoninė labiau periferijoje, tuo mažiau moterų gimdo Cezario pjūvio pagalba, mūsų ligoninėje jis atliekamas 30 proc. moterų.

Nors kartais kalbama, kad gimdymo pasekmės gali pakenkti intymiems santykiams, sukelti šlapimo nelaikymą ir pan, gan gerai įrodyta, kad pirmaisiais metais po gimdymo gali būti dažniau problemų, bet vyresniame amžiuje skaičiai praktiškai išsilygina, taigi mitas, kad Cezario pjūvio operacijos gali apsaugoti nuo intymių problemų. Beje, dar 1998 m. patvirtintame tarptautinės ginekologų draugijos kodekse nurodyta, kad Cezario pjūvis tik vėl moters noro nėra etiškai pateisinamas. Gal visada bus koks 1 proc. moterų, kurios bet kokia kaina jo reikalaus. Tuomet mums nieko kita neliks, kaip vykdyti jų valią, bet mūsų priedermė nuodugniai išaiškinti artimąsias ir tolimąsias pasekmes. Jau vien tai, kad ji žilti pradės anksčiau, kad bus problemų su žindymu, gali priversti persigalvoti“, – sakė medikas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...