captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Zuokas tildo pavaldinius: su žiniasklaida bendrauti negali net mokyklų direktoriai

Žurnalisto diplomą turintis, apie Lietuvos prezidento postą svajojantis Vilniaus meras Artūras Zuokas geriau nei kas kitas išmano ryšių su visuomene reikšmę politikoje.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Žurnalisto diplomą turintis, apie Lietuvos prezidento postą svajojantis Vilniaus meras Artūras Zuokas geriau nei kas kitas išmano ryšių su visuomene reikšmę politikoje.

Jam perėmus sostinės savivaldybės vadžias, pakalbinti savivaldybės specialistą tapo sudėtingiau nei Seimo narį ar ministrą.

Tuo stebisi ir Žurnalistų sąjunga, ir opozicija, įtarianti, kad tokiais veiksmais vienose rankose valdžią sukoncentravęs A. Zuokas siekia ne viešumo ir skaidrumo, o vieno tikslo: rūpintis savu įvaizdžiu.

Tildo net mokyklų vadovus

„Labai bijau šnekėti, nes turiu raštą iš savivaldybės, kuriame parašyta, kad visi interviu turi būti suderinti su savivaldybe. Tai dėl to, kad pastatas ir stadionas ne mūsų nuosavybė, o savivaldybės, o aš apsiimu kalbėti. Bet bus kas bus – vaikai svarbiau“, – paskambinus DELFI žurnalistui, ištarė Vilniaus centro vidurinės mokyklos direktorė Lilija Šišėja. Į mokyklos vadovę DELFI kreipėsi aiškindamasis problemą dėl vaikų saugumo vaikštant Lukiškių skersgatviu. Kas nutiko, kad mokyklos vadovė bijo žiniasklaidai paaiškinti problemos priežastis?

Pasirodo, dar 2011 m. savivaldybės administracijos direktoriaus Valdo Klimantavčiaus pasirašytame įsakyme ugdymo įstaigoms pranešta, kad žiniasklaidos atstovų prašomą informaciją žodžiu ar raštu jos gali pateikti tik „suderinę su tarybos sekretoriato Viešųjų ryšių skyriumi“.

Be savivaldybės leidimo su žiniasklaida negali bendrauti ir įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ vadovas Gintaras Nakutis, iki A. Zuoko tapimo meru visada tiesiogiai teikdavęs informaciją žiniasklaidai. „Pagal savivaldybės nustatytą tvarką, jums reikėtų užduoti klausimus savivaldybės Viešųjų ryšių skyriui, jie paskirs, kas jums atsakys. Jei mane paskirs, atsakysiu“, – DELFI paaiškino G. Nakutis.

Tokį patį atsakyme išgirsime, jei norėsime pakalbinti savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorių Gintą Bliuvą. G. Bliuvo sekretorė pasiūlė duoti savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus telefono numerį. Tokia pat situacija ir su kitais savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovais.

Lengviau pakalbinti ministrą nei savivaldybės specialistą

„Formaliai Lietuva yra labiau parlamentinė respublika, galiu pajuokauti, kad šiandien už skverno
pagauti Seimo narį ar ministrą ir jam užduoti klausimą gerokai lengviau negu kokiam nors savivaldybės, ypač žemutinių sluoksnių, specialistui. Tai visiškas absurdas“, – tvirtina Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius.

D. Radzevičius pastebi, kad Vilniaus savivaldybės sukurta tvarka jau seniai taikoma kai kuriuose kituose rajonuose. Dėl to skundžiasi Anykščių, Druskininkų žiniasklaida. „Mes vertiname vienareikšmiškai – centrinės valdžios ar savivaldybių įstaigos turi tarnauti žmogui, vadovautis viešumo ir skaidrumo principais. Tačiau kai pasirenkamas tokio stiliaus bendravimas, kalbėti apie tikrą viešumą ir skaidrumą nebeįmanoma“, – dėstė D. Radzevičius.

Pasak LŽS pirmininko, pagal Konstituciją informacijos rinkimas ir skleidimas gali būti ribojamas tik įstatymu ir tik išskirtiniais atvejais – kai reikia apsaugoti gyvybę, sveikatą, komercines paslaptis. D. Radzevičiaus teigimu, iš principo negalima uždrausti savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų atstovams bendrauti su žiniasklaida. Tai, jo galva, antikonstitucinė nuostata.

D. Radzevičius pritaria išgirstai nevyriausybininkų nuomonei, kad Lietuvos įstaigos iš principo pakankamai uždaros ir dirba ne viešumo, o labiau asmeninės savigyros principais. „Kuo žemesnio rango įstaiga, tuo labiau kažkodėl bando atsiriboti ir apsiginti nuo viešumo. Man atrodo, tai pirmiausia mentaliteto klausimas. Jei neturi ką slėpti, jei tai nėra komercinės ar valstybės paslaptys, kurių negalima atskleisti, kur yra problema?“, – nesupranta D. Radzevičius.

Opozicijos atstovas: visą viešąją informaciją valdo A. Zuokas

„Vertinu vienareikšmiškai – visa valdžia koncentruojama A. Zuoko rankose, ypač viešoji informacija, kurioje jis save laiko labai stipriu. Dėl to ir prižiūrima, kad, neduok Dieve, koks savivaldybės specialistas ar savivaldybės įmonės darbuotojas nepasakytų informacijos, kuri vėliau gali pakenkti mero įvaizdžiui“, – tvirtina Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Tėvynės Sąjungos -Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Valdas Benkunskas.

V. Benkunsko teigimu, administracijos direktoriaus įsakymu informacijos teikimo tvarka buvo sugriežtinta, o „Viešųjų ryšių skyriaus vadovai buvo pakeisti A. Zuokui ištikimais žmonėmis“.

V. Benkunsko teigimu, dėl šios tvarkos žurnalistai skundėsi ne kartą. Pats politikas sakė padėjęs televizijos žurnalistams pakliūti pas savivaldybės specialistus. „Čia kaip atskira respublika – jeigu A. Zuokas ir jo Viešųjų ryšių skyriaus vedėja nenori bendrauti su kažkuria žiniasklaida arba kažkurios informacijos teikti, tokia jų valia. Mes, tarybos nariai, esame gavę informacijos, kad kai kurie administracijos darbuotojai tiesiog bijo šnekėti su opozicinės partijos atstovais ar koridoriuje stabtelėti. Žmonės nuogąstauja dėl savo darbo vietų – pamatys, kad šneka, kažkam nepatiks ar užklius. Ši tendencija tęsiasi jau treji metai, nieko naujo, bet tokia realybė“, – konstatuoja konservatorius.

Pasak jo, tai padaryta neatsitiktinai: dabar visi komentarai „išeina tik iš vienų lūpų ir pagal vieną kurpalių“.

Dėl informacijos teikimo problemų kyla ne tik žurnalistams. Patys tarybos nariai skundžiasi negaunantys informacijos, pavyzdžiui, apie oro linijų bendrovės „Air Lituanica“ veiklos rezultatus. „Visi prašymai atsiduria kaip žirniai į sieną“, – skundžiasi V. Benkunskas.

Savivaldybė: viskas tam, kad būtų pateikta „teisinga informacija“

Tuo metu sostinės savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Irma Juškėnaitė tvirtina, kad tokia tvarka savivaldybėje galioja jau labai seniai. Esą taip buvo dar nuo 1998 metų, kai meru buvo Rolandas Paksas, tas pats esą galiojo ir kai meru buvo Juozas Imbrasas.

„Tai nėra draudimas, tai nustatyta tvarka. Vilniaus miesto savivaldybė yra institucija, kurioje dirba labai daug žmonių, daugybė skirtingų sričių ir pareigybių. Kaip ir kiekvienos institucijos, mūsų tikslas, kad visuomenei būtų pateikta teisinga, tiksli informacija, komentuotų atitinkami specialistai, žinantys, ką ir kaip komentuoti“, – sakoma I. Juškėnaitės DELFI pateiktame atsakyme.

Viešųjų ryšių skyriaus vadovės teigimu, ši tvarka reikalinga tam, kad ir žiniasklaida, ir savivaldybė visuomenei pateiktų „teisingą informaciją“.

Vis dėlto pastaraisiais metais savivaldybės veiklą sekę žurnalistai puikiai žino, kad nauja tvarka įvesta atėjus A. Zuokui – iki tol gauti informaciją buvo galima tiesiai iš sritį išmanančio tarnautojo ar savivaldybės įstaigos vadovo, nereikėdavo laukti, kol specialistų atsakymus nugludins viešųjų ryšių specialistai. Pastebima ir tai, kad pagal dabartinę tvarką savivaldybės atsakymų kartais reikia laukti keletą dienų.

Užtat Viešųjų ryšių skyrius nevėluoja pranešdamas apie A. Zuoko iniciatyvas. Štai pirmadienį iš pat ryto suskubta išplatinti pranešimą žiniasklaidai apie naują A. Zuoko iniciatyvą – apsikabinti šalia esantį žmogų.

„Geranoriškumui skatinti tereikia tik vieno – kiekvienam apsikabinti šalia esantį žmogų. Ir tą apsikabinimą laikyti 20 sekundžių. Pasakyti vienas kitam gražų žodį – komplimentą ar palinkėjimą. Tik ne apie batus ar drabužius, o apie patį žmogų, jo asmenybę. Ir tikrai pamatysite, kiek mes turėsime daug gražios geros kuriančios energijos. Ir tada visiems mums bus viskas Lietuvoje įmanoma“, – pranešime cituojamas A. Zuokas, rytinį posėdį esą pradėjęs apsikabinimais su savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų vadovais.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...