captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apklausa: D. Grybauskaitei mesti iššūkį galėtų R. Paksas

Antrajame Prezidento rinkimų ture realiausiu kandidatu į varžovus Daliai Grybauskaitei galėtų tapti „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas, rodo naujausia nuomonių apklausa. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausoje respondentų buvo klausiama, už ką jie balsuotų Lietuvos Prezidento rinkimuose gegužės 11 dieną, jei juose dalyvautų 7 apklausos metu žinomi galimi kandidatai. Kartu respondentai galėjo nurodyti kitą savo siūlomą kandidatą, jei nenorėjo pasirinkti nė vienos iš 7 pateiktų pavardžių.
B. Barausko (BFL) nuotr.
B. Barausko (BFL) nuotr.

Antrajame Prezidento rinkimų ture realiausiu kandidatu į varžovus Daliai Grybauskaitei galėtų tapti „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas, rodo naujausia nuomonių apklausa. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausoje respondentų buvo klausiama, už ką jie balsuotų Lietuvos Prezidento rinkimuose gegužės 11 dieną, jei juose dalyvautų 7 apklausos metu žinomi galimi kandidatai. Kartu respondentai galėjo nurodyti kitą savo siūlomą kandidatą, jei nenorėjo pasirinkti nė vienos iš 7 pateiktų pavardžių.

Tam, kad R. Paksas galėtų tapti D. Grybauskaitės varžovu, turėtų būti išpildytos dvi sąlygos: pirmiausia R. Paksui turėtų būti leista kandidatuoti rinkimuose, o tas, ekspertų vertinimu, yra mažai tikėtina.

„Tokia tikimybė yra labai nedidelė, todėl, kad parlamentas neleido, o Konstitucinis Teismas (KT) yra pasakęs, kad R. Paksas negali kandidatuoti šiuose rinkimuose. Nebent – Vyriausioji rinkimų komisija sugalvotų kažkaip eiti prieš šiuos sprendimus, bet tokia tikimybė yra labai nedidelė“, – sakė politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas Mažvydas Jastramskis.

Kaip žinoma, Seimas antrą kartą nebalsavo dėl konstitucinės pataisos, kuri galėjo atverti R. Paksui galimybę siekti Prezidento posto.

Tačiau partijos Tvarka ir teisingumas valdyba užsispyrė ir priėmė sprendimą į Prezidentus vis tiek kelti R. Pakso kandidatūrą, esą tam kelius atveria KT išaiškinimas, kuriame pažymima, kad nepakeitus konstitucinio akto dėl Lietuvos narystės ES negali būti daromos jokios pagrindinio šalies įstatymo pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai.

O Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad draudimas iki gyvos galvos rinkimuose dalyvauti R. Paksui yra neproporcingas padarytam nusižengimui.

Vis dėlto šis KT išaiškinimas, kuris buvo priimtas nagrinėjant Lietuvos banko kompetencijos pinigų emisijos srityje klausimus, sukėlė diskusijų net ir tarp pačių KT teisėjų. Vienas jų, Egidijus Šileikis, pareiškė savo atskirąją nuomonę, kad paskelbtame nutarime KT esą nepagrįstai ignoravo Lietuvos Respublikos viršenybės prieš ES teisę principą.

Abejonių, kad bus rasta teisinių būdų R. Paksui dalyvauti Prezidento rinkimuose pareiškė net jo bendrapartietis Valentinas Mazuronis. „Prezidento rinkimų įstatymas nepakeistas, nesu teisininkas, bet man atrodo, kad tam galimybių nėra“, – sakė jis.

Dėl mėginimo kelti R. Pakso kandidatūrą šeštadienį dar spręs partijos kongresas.

Antra sąlyga tokiam scenarijui būtų rinkėjų aktyvumas. Pagal Konstituciją išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidento vietą, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.

Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip trečdalį visų rinkėjų balsų.

Jeigu pirmajame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiausia balsų.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausoje respondentų buvo klausiama, už ką jie balsuotų Lietuvos Prezidento rinkimuose 2014 metų gegužės 11 dieną, jei juose dalyvautų 7 apklausos metu žinomi galimi kandidatai. Kartu respondentai galėjo nurodyti kitą savo siūlomą kandidatą, jei nenorėjo pasirinkti nė vienos iš 7 pateiktų pavardžių.

Apklausos duomenimis, už D. Grybauskaitę balsuotų beveik pusė, 48 proc., apklaustų 18-74 metų šalies gyventojų.

Šalies vadovę daugiau palaiko moterys, rinkėjai iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (daugiau kaip 2500 litų), dešiniųjų pažiūrų rinkėjai.

Antroje vietoje būtų R. Paksas, kuris surinktų 10 proc. balsų, kurį dažniau palaiko vyrai, vyresni nei 30 metų žmonės, gyvenantys kaime, centro bei kairiųjų pažiūrų rinkėjai.

Trečias reitinguose – Darbo partijos iškeltas kandidatas Artūras Paulauskas (7 proc.), kurį daugiau remia vyrai, vyresni nei 30 metų žmonės, mažesnių miestų gyventojai, rinkėjai, kurie savo politines pažiūras apibūdina kaip centro.

Ketvirtoje vietoje – Lietuvos socialdemokratų partijos remiamas kandidatas Zigmantas Balčytis (6 proc.). Už Z. Balčytį dažniau ketina balsuoti vyrai, vyresni nei 30 metų žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, kairiųjų pažiūrų rinkėjai.

Kiti trys galimi kandidatai į Prezidentus kol kas turėjo mažesnį palaikymą – už nepriklausomą kandidatą Liną Balsį ketino balsuoti apie 4 proc. potencialių rinkėjų, o už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą Bronį Ropę bei Vilniaus merą Artūrą Zuoką – kiek daugiau nei 1 procentas apklaustų gyventojų. 3 proc. respondentų nepasirinko nė vieno iš 7 pateiktų kandidatų ir nurodė kitus politikus.

Penktadalis (20 proc.) respondentų dar buvo neapsisprendę ar atsakė neketiną dalyvauti Prezidento rinkimuose. Per paskutinį mėnesį 3 procentiniais punktais padaugėjo ketinančių balsuoti už D. Grybauskaitę ir L. Balsį, o 2 procentiniais punktais sumažėjo R. Pakso bei Z. Balčyčio palaikymas.

Politologas M. Jastramskis atkreipia dėmesį, kad apklausų ir rinkimų rezultatai nebūtinai sutampa.

„Visą laiką yra labai ryškus skirtumas tarp intencijų ir realaus veiksmo. Jeigu asmeniui kas nors atneštų rinkimų būdelę, tai jis balsuotų, bet klausimas, ar jis eis į rinkimus. Mes negalime jokiais metodais įvertinti nubyrėjimo. Dalis gal patingės ateiti į rinkimus, dalis manys, kad rinkimų baigtis yra nulemta ir neis dėl to“, – sakė M. Jastramskis.

„Baltijos tyrimų“ apklausa vyko sausio 22-vasario 2 dienomis, tai yra dar neprasidėjus aktyviai rinkimų kampanijai, kuri, pasak politologo, turi nemažai įtakos Prezidento rinkimuose.

„Tikriausiai – netgi daugiau nei Seimo rinkimuose, todėl, kad kalbame apie balsavimą ne už kažkokią, kad ir nenuoseklią idėjinę kryptį, bet už asmenį. Asmens įvaizdis gali būti pakankamai stipriai formuojamas tiek politinės komunikacijos, tiek to, ką žiniasklaida rašo“, – teigė M. Jastramskis.

Pasak politologo, tyrimas, atliktas po 2012 metų Seimo rinkimų, parodė, kad didesnė dalis rinkėjų buvo apsisprendusi iki rinkimų kampanijos negu tų, kurie apsisprendė paskutinėmis savaitėmis arba dienomis.

„Sunku pasakyti, kaip yra Prezidento rinkimų atveju, bet tikėčiau, kad didelę įtaką daro jau susiformavusios žmonių nuostatos apie vienus ar kitus kandidatus. Jeigu žmogus jau yra nusivylęs R. Paksu po apkaltos ir tiki KT sprendimu, kas galėtų priversti už jį balsuoti? Stipriau veikiama nuomonė gali būti apie tuos kandidatus, kurie neturi didesnio neigiamo šleifo“, – sakė M. Jastramskis.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, šiuo metu kandidatais į Prezidentus yra įsiregistravę tapti 12 asmenų: perrinkimo siekianti Prezidentė D. Grybauskaitė, socialdemokratas Z. Balčytis, signataras Rolandas Paulauskas, 52 metų bedarbis iš Kaišiadorių rajono Alfredas Aliukevičius, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas L. Balsys, Prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė, 79 metų Antanas Mickevičius, „darbietis“ Artūras Paulauskas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Bronis Ropė, 63 metų save verslininkų konsultantu vadinantis visaginietis Jurijus Subotinas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis ir Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

Apklausa vyko 2014 m. sausio 22-vasario 2 dienomis. Apklausti 1004 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų, 100 Lietuvos vietovių (atrankos taškų). Apklaustųjų sudėtis atitinka 15-74 metų Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15-74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Lietuvos Prezidento rinkimai

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...