captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ko iš tiesų siekia R. Paksas?

„Tvarkos ir teisingumo“ partija šeštadienį galutinai nuspręs, ar prezidento rinkimuose kels nušalintojo prezidento Rolando Pakso kandidatūrą, nors teisininkai neabejoja, jog politikas nebus registruotas kandidatu.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

„Tvarkos ir teisingumo“ partija šeštadienį galutinai nuspręs, ar prezidento rinkimuose kels nušalintojo prezidento Rolando Pakso kandidatūrą, nors teisininkai neabejoja, jog politikas nebus registruotas kandidatu.

„Tvarkiečiai“ turi savų versijų, kodėl R. Paksas taip elgiasi, tuo metu R. Pakso žmona Laima Paksienė nedaugiažodžiauja: „Jis taip apsisprendė“.

„Čia yra mano vyro apsisprendimas. Jis pasvertas, jis yra apgalvojęs, ir kokie čia mano gali būti komentarai? Jis nedaro nieko neapsisprendęs, nepasvėręs visko. Kadangi aš neverdu politikoje, negaliu nieko komentuoti šita tema. Ką jis apsisprendžia, aš tą priimu: tai jo darbas, jo gyvenimo dalis, aš galiu tik priimti, nes kaip kitaip? Mes gyvename kartu: jis mane priima su savo visais pomėgiais ir darbu, o aš jį priimu su jo pomėgiais ir darbu. Aš tik priimu, o jis jau apsisprendžia, kokia jo kryptis. Dar būtų gražiau, jeigu aš ką nors drausčiau ar neleisčiau, tai būtų kvaila ir juokinga. Paprasčiausia, aš manau, kad reikia visuomet palaikyti vyrą jo darbe, tą aš ir darau“, – DELFI sakė L. Paksienė.

Skųs, skųs ir skųs

Kaip žinoma, Seimas nebalsavo dėl Konstitucijos pataisų, kurios būtų leidusios R. Paksui siekti valstybės vadovo posto. Tai reiškia, kad politikas tikriausiai gaus neigiamą Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą ir nebus registruotas kandidatu. VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigia, jog komisija jau pasiruošusi su R. Paksu aiškintis santykius teisme.

„Kiek žinau, kitą savaitę R. Pakso štabas yra užsisakęs atėjimą pas mus pirmadienį. Tik tiek galiu tvirtai prognozuoti, kad visas reikalas eis į teismus. Komisija turi mažai pasirinkimo laisvės ir greičiausiai variantas bus toks, kad jis mūsų sprendimą skųs teismui ir skųsdamas teismui bandys pasiekti Konstitucinį Teismą. Aš taip įsivaizduoju“, – sakė Z. Vaigauskas, pridūręs, kad Seimas nebaigė proceso, o galutiniai taškai šioje istorijoje turi būti sudėti.

VRK narys Jonas Udris taip pat yra sakęs, kad „Tvarkos ir teisingumo“ apsisprendimas dėl R. Pakso kėlimo prezidento rinkimuose, kai tai teisiškai neįmanoma, gali būti susijęs su siekiu VRK sprendimą skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„Tikriausiai partijos „Tvarka ir teisingumas“ teisininkai pasimokė iš VRK teisininkų, įdėmiai paskaitė praeito penktadienio Konstitucinio Teismo nutarimą ir jame rado kokių nors landų išprovokuoti teisinį ginčą. Atnešę R. Pakso kandidatūrą „tvarkiečiai“, panašu, sulauks VRK atmetimo, tačiau turės dokumentą, kurį galės nešti į teismą. Ir tada, spėju, bandys įrodyti, kad galbūt Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas gali būti tiesiogiai taikomas Lietuvoje, arba sieks, jog Lietuvos teismai pasisakytų dėl šio teismo sprendimų taikymo mūsų šalyje“, – sakė J. Udris.

Kas tas R. Paksas be EP mandato?

Neseniai apie R. Pakso kėlimo žalą prabilęs Seimo narys Andrius Mazuronis neabejoja, kad esminis R. Pakso tikslas yra Europos Parlamento rinkimai.

„Taip, pradės skųsti, tačiau tie apskundimo terminai yra labai trumpi ir tai truks ne daugiau nei dvi savaites. Manau, kad tai bus tam tikra viešųjų ryšių akcija, galbūt bus siekiama atkreipti dėmesį į problemą, kad Lietuva neįgyvendina Strasbūro teismo sprendimo. Aš nežinau, ko jis nori ir ko nenori, tiesiog manau, kad tai trumpalaikė viešųjų ryšių akcija. Tačiau jeigu žiūrėtume į ilgalaikį partijos gyvavimą – ne tik į prezidento ar Europos Parlamento rinkimus, nes daug svarbiau yra savivaldos rinkimai – tai toks sprendimas yra žalingas“, – sakė A. Mazuronis.

Pasak politiko, išeis taip, kad R. Paksas net nenorėdamas padės savo istoriniam priešininkui, Darbo partijos kandidatui į prezidentus Artūrui Paulauskui.

„Manau, kad tas visas šurmulys yra dėl Europos Parlamento rinkimų“, – teigė A. Mazuronis.

Panašiai kalba ir Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, politologas Vytautas Dumbliauskas. Jo teigimu, R. Paksas žūtbūt nori būti Europos Parlamento nariu, o tai nebus lengva žinant dabartinius „Tvarkos ir teisingumo“ partijos reitingus.

„R. Pakso interesas – patekti į Europos Parlamentą. Jie gali vos vieną mandatą laimėti arba gali išvis nelaimėti. Šiuo metu labai aukšti socdemų reitingai, jie gali paimti kokis 6 mandatus, tai dėl tų likusių 5 kovos Tėvynės sąjunga, liberalai, R. Paksas, Darbo partija. Tai, manau, kad čia R. Paksas pirmiausia žiūri savo intereso. Kas jis be Europos Parlamento nario mandato? Privatus asmuo, partijos pirmininkas, negalintis būti politiku. O dabar jis, kaip sakoma, baltas žmogus“, – svarstė V. Dumbliauskas.

R. Paksas: noriu, matau galimybes ir žinau, ką darysiu

Pats R. Paksas DELFI sakė neatsisakantis sumanymo siekti registruotis kandidatu į prezidentus. Pagal visas viešųjų ryšių dogmas politikas tvirtai išaiškino esantis tikras, kad bus registruotas kandidatu, pateks į antrąjį prezidento rinkimų turą ir galiausiai nugalės.

„Taip, tai bus teikiama tarybai ir kongresui. Be abejo, kad noriu (būti registruojamas kandidatu – DELFI), be abejo, matau galimybes, be abejo, kad žinau, ką reikia daryti, ir, manau, kad galiu daryti ir spręsti tas problemas. Nėra nė vienos abejonės. Su kiekviena diena aš gaunu vis daugiau teisinių argumentų“, – sakė R. Paksas.

„To kėlimo reikia, kad aš būčiau užregistruotas kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidento postą. Kai aš būsiu užregistruotas, tai, manau, pateksiu, į antrą ratą. Kai pateksiu į antrą ratą, manau, laimėsiu prezidento rinkimus. Štai kam to reikia“, – pridūrė politikas.

„Tvarkiečiai“ sustabdė balsavimą dėl Konstitucijos

DELFI primena, kad siekiant R. Paksą kelti kandidatu prezidento rinkimuose Seime turėjo būti priimtos Konstitucijos pataisos. Tačiau neeilinės sesijos metu „tvarkiečiai“ paprašė išbraukti iš darbotvarkės antrąjį balsavimą dėl Konstitucijos pataisų, nes apskaičiavo, kad pagrindinio šalies įstatymo pakeitimams balsų neužteks.

Minimos Konstitucijos pataisos numatė, kad apkaltos tvarka iš prezidento posto pašalintam ar Seimo nario mandato netekusiam politikui sankcijas numato specialus Konstitucinis įstatymas. Jame savo ruožtu pažymima, kad už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą pareigų netekęs asmuo prezidentu ir Seimo nariu gali būti renkamas praėjus 8 metams nuo pašalinimo iš pareigų ar mandato atėmimo.

R. Paksui tai būtų leidę kandidatuoti prezidento rinkimuose 2014 metais.

Be kita to, kitą dieną Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Konstitucijos pataisų modifikacija Seime buvo atlikta prieštaraujant pagrindiniam šalies įstatymui, nes iniciatorių pataisų esmė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo iškreipta.

„Seimo komitetai ar kiti struktūriniai padaliniai, atskiri Seimo nariai neturi teisės pateikti Seimui svarstyti Konstitucijos keitimo įstatymo projekto, kuris iš esmės skirtųsi nuo to, kurį pateikė tokią teisę turintis subjektas“, – savo nutarime konstatavo Konstitucinis Teismas.

Kaip žinoma, R. Paksas 2004 m. apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš prezidento posto. Politikas buvo apkaltintas neteisėtai suteikęs pilietybę finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui, sąmoningai leidęs pastarajam suprasti, jog teisėsaugos institucijos atlieka jo veiksmų patikrinimą, bei siekęs įgyvendinti jam artimų asmenų privačių asmenų turtinius interesus.

Po apkaltos Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. yra paskelbė nutarimą, kuriuo konstatavo, jog Prezidento rinkimų įstatymo nuostata, leidžianti apkaltos proceso tvarka iš prezidento ar Seimo nario pareigų pašalintam asmeniui po penkerių metų vėl siekti būti išrinktu į prezidento postą, prieštarauja Konstitucijai. Taip R. Paksas neteko teisės nei kandidatuoti į Seimą, nei į prezidento postą.

Tačiau Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) paskelbė, jog Lietuvoje taikomas draudimas apkaltos proceso tvarka nušalintam prezidentui R. Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas ir neatitiko Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos protokolo straipsnio, užtikrinančio teisę į laisvus rinkimus. Apie galimybę kandidatuoti prezidento rinkimuose EŽTT nepasisakė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Lietuvos Prezidento rinkimai

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...