captcha

Jūsų klausimas priimtas

Iki EP rinkimų – 100 dienų

Iki gegužę vyksiančių rinkimų į Europos Parlamentą (EP) liko 100 dienų. Europos Sąjungos (ES) piliečiai balsuodami išrinks 751 europarlamentarą, tuo metu Lietuvos piliečiai į EP rinks 11 atstovų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Iki gegužę vyksiančių rinkimų į Europos Parlamentą (EP) liko 100 dienų. Europos Sąjungos (ES) piliečiai balsuodami išrinks 751 europarlamentarą, tuo metu Lietuvos piliečiai į EP rinks 11 atstovų.

Šiuo metu Lietuva turi 12 europarlamentarų. Būsimuose rinkimuose mūsų šalis rinks vienu europarlamentaru mažiau (dėl Kroatijos įstojimo į ES, – aut. past.)

Europos studijų centras socialdemokratams prognozuoja keturias vietas, Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, Darbo partijai ir „tvarkiečiams“ – po dvi, o Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – vieną vietą.

Socialdemokratus į EP rinkimus ves Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Juozas Olekas bei Gediminas Kirkilas, konservatorius – Algirdas Saudargas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Gabrielius Landsbergis, „darbiečius“ – Vydas Gedvilas, Virginija Baltraitienė, Kęstutis Daukšys. Kitos partijos kandidatų dar neišreitingavo.

Portalas LRT.lt jau rašė, kiek lietuvių galėtų ateiti prie balsadėžių per šiuos rinkimus. Anot politologo Algio Krupavičiaus, jei EP rinkimai nesutaps su antruoju prezidento rinkimų ratu, rinkėjų aktyvumas Lietuvoje gali būti mažas kaip ir 2009-aisiais, kai prie balsadėžių atėjo vos 21 proc. rinkėjų. Prezidento rinkimai vyks gegužės 11-ąją.

Kaip rašoma EP spaudos tarnybos pranešime žiniasklaidai, „sustiprėjusios EP galios ypač atsiskleidė per ES pastangas įveikti ekonominę krizę. Europarlamentarai, be viso kito, svarstė įstatymus dėl veiksmingos biudžeto drausmės, žlugusių bankų likvidavimo bei bankininkų premijų ribojimo.“

Gegužę vyksiantys EP rinkimai leis rinkėjams nuspręsti, ką ES toliau turėtų daryti, kad įveiktų ekonominę krizę ir kitas problemas, kurias jaučiame kasdieniniame gyvenime.

Pirmą kartą naujai išrinktas EP nulems, kas vadovaus ES vykdomajai institucijai – Europos Komisijai, kuri inicijuoja įstatymų leidybą ir prižiūri jų vykdymą. ES valstybių ir vyriausybių vadovai, siūlydami kandidatą Europos Komisijos (EK) pirmininko postui užimti, privalės atsižvelgti į EP rinkimų rezultatus.

EP išrinks naująjį Komisijos pirmininką absoliučia balsų dauguma, t.y., daugiau kaip pusės visų savo narių balsais (376 iš 751). Europos politinės partijos pasiūlys arba jau pasiūlė savo kandidatus į EK pirmininko postą dar iki EP rinkimų, leisdamos piliečiams balsavimo metu pareikšti nuomonę ir dėl EK pirmininko.

EP šiuo metu yra septynios politinės grupės, atstovaujančios daugiau nei 160 nacionalinių partijų. Pagal EP taisykles grupės nariai turi laikytis panašių politinių pažiūrų. Grupę turi sudaryti ne mažiau kaip 25 nariai iš bent ketvirtadalio ES valstybių (šiuo metu – mažiausiai iš 7). Europarlamentarai, kurie nenori arba negali būti paskirti į grupę, vadinami nepriklausomais.

Nors egzistuoja bendros ES rinkimų taisyklės, EP rinkimai didele dalimi organizuojami pagal atskirų ES šalių tradicijas ir įstatymus. Jauniausias balsuotojo amžius visose valstybėse yra 18 metų, išskyrus Austriją, kur balsuoti galima sulaukus 16 metų. Jauniausias leidžiamas kandidato į EP amžius skiriasi priklausomai nuo šalies. Balsuoti privaloma Belgijoje, Graikijoje, Kipre, ir Liuksemburge.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Europos Parlamento rinkimai

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...