captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pacientai „dotuoja“ neefektyvią sveikatos draudimo sistemą

Gyventojai moka įmokas į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą (PSDF), tačiau taip „dotuoja“ neefektyvią sistemą, kuri pajėgi išgyventi tik todėl, kad yra daug žmonių, mokančių pinigus, bet nesinaudojančių paslaugomis.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Gyventojai moka įmokas į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą (PSDF), tačiau taip „dotuoja“ neefektyvią sistemą, kuri pajėgi išgyventi tik todėl, kad yra daug žmonių, mokančių pinigus, bet nesinaudojančių paslaugomis.

Komentuodamas DELFI užsakymu „Spinter“ atliktą apklausą teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Kaip parodė apklausa, beveik pusės Lietuvos gyventojų netenkina sveikatos priežiūros kokybė, beveik pusė mano, jog mokėdami mokesčius sumoka daugiau, nei gauna sveikatos priežiūros paslaugų.

Ž. Šilėno nuomone, jeigu valstybė nebūtų monopolizavusi sveikatos draudimo, dauguma žmonių galėtų pasirinkti tokį, kuris garantuotų tą pačią ar dar geresnę kokybę, tačiau žmogui kainuotų mažiau.

Mano gaunantys panašiai, kiek sumoka tik 12 proc. pacientų

Atsakydami į klausimą, ar išnaudoja į PSDF savo sumokamą sumą gydymo įstaigų paslaugoms, beveik pusė dirbančiųjų teigė, jog ne: „Manau, sumoku daugiau nei išnaudoju“. Beveik 15 proc. teigia išnaudojantys daugiau.

Daugiau sumokantys nei išnaudojantys dažniau teigė jaunesnio amžiaus (18–45 m.) gyventojai, didžiausių pajamų atstovai.

Išnaudojantys tiek, kiek sumokantys, dažniau mano 46–erių ir vyresni respondentai, vidutinių pajamų atstovai, rajonų centrų gyventojai.

Išnaudojantys daugiau nei sumokantys – vyresni nei 55 metų žmonės, mažiausių pajamų respondentai.

V. P. Andriukaitis: tokia sveikatos draudimo filosofija

Kalbėdamas apie sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimą, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis visų pirma akcentavo solidarumą, kuriuo paremtas Privalomas sveikatos draudimas: „Kol tu esi sveikas, puikiai supranti, kad į PSD fondą įdedi didesnę dalį tam, kad šiandien sergantis senukas ar vyresnis žmogus būtų gydomas.

Ministro teigimu, apklaustųjų atsakymai atspindi ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos praktiką, galiojančią ne mažiau kaip 150 metų: „sergantis žmogus visada turi mažiau pajamų, todėl kol gydosi, naudojasi pinigais tų, kurie suneša būdami sveiki“.

Ministrui nenuostabu, kad daugiau sumokantys ir mažiau gaunantys paslaugų – jaunesni žmonės: „Taip ir yra – jaunas padeda senam, sveikas padeda sergančiam. Tokia yra privalomo solidaraus sveikatos draudimo filosofija“.

Apklausos duomenimis, sveikatos paslaugų kokybė netenkina 43, 6 proc. respondentų. Tenkina kiek mažiau: 34, 8 proc. Maždaug kas penktas neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Kaip manote, ar dabartinis privalomas sveikatos draudimas gali užtikrinti kokybiškas nemokamas gydymo paslaugas? (proc.)

Teigiamai dažniau atsakė vyrai, jauniausio amžiaus (18–25 m.), mažesnių pajamų atstovai. Neigiamai – vyresni nei 45 m. gyventojai, moterys, aukštesnių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai.

Įvardijo pagrindinę problemą

43 proc. respondentų, kurių nuomone, PSDF neužtikrina sveikatos priežiūros paslaugų, ministro V. P. Andriukaičio nuomone „greičiausiai susiduria su vadinamąja šešėline arba priemokos sistema“.

„Čia yra problema“, – pripažino ministras, siūlydamas labai aiškiai atskirti, kokios paslaugos apmokamos iš PSDF ir paskelbti tai viešai metų pradžioje.

„Dabar to aiškumo stinga, todėl mes priėmėme sprendimą, kad bent jau ligoninėse besigydantys žmonės gautų sąskaitas. Atsirastų aiškumas, kiek kainavo jiems suteiktas gydymas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Ši tvarka priimta rudenį ir jau galioja“, – sakė V. Andriukaitis.

Ministro teigimu, gydymo įstaigos privalo pacientams teikti tokią informaciją, tik „reikėtų garsiau kalbėti apie ligonio teisę visa tai žinoti“.

Sąskaitoje matydami gydymo kaštus, žmonės, V. P. Andriukaičio žodžiais, gali drąsiai, pasiaiškinti su daktaru, už ką reikia, už ką nereikia mokėti ir kodėl.

Privertė grąžinti pinigus

„Tam mes ir įvedėme šį dalyką, o dabar dar siūlome atsisakyti dalinio kompensavimo iš PSDF, nes dabar yra galimybės šiek tiek tuo piktnaudžiauti – įstatyminės normos dviprasmiškos“, – atkreipė dėmesį V. P. Andriukaitis.

Paprašytas paaiškinti, kaip tai vyksta, ministras pateikė pavyzdį: tu atsigulei į ligoninę ir gydytojas informuoja apie prietaisą (protezą, lęšiuką ar kateterį), kuris kompensuojamas iš PSDF lėšų. Tačiau neva yra geresnė firma, kuri tau gali duoti geresnės kokybės aparatą. Tik tiek, kad dalį „dengs“ PSDF, o žmogui reikės susimokėti skirtumą.

Neturi žalio supratimo, už ką moka

„Tačiau žmogus neturi žalio supratimo nei apie tą technologiją, nei apie aparatą, nei apie jo kokybę. Juolab, nežino, kad jis iš uždarosios akcinės bendrovės pirktas mažmeniniu būdu, mokant didelę kainą. Tai vyko Kauno klinikose ir mes privertėme grąžinti pinigus už tokią procedūrą, nes PSDF dalį lėšų dengia ir negalima taip elgtis“, – DELFI kalbėjo ministras.

V. P. Andriukaičio žodžiais, Lietuvoje yra „keista situacija dėl priemokų ir tai sąlygoja šešėlinius santykius sveikatos apsaugoje“.

Ministro įsitikinimu, šešėlis trauktųsi palikus tik dvi pozicijas: PSDF kompensuojamą gydymą arba mokamą, be jokio dalinio PSDF kompensavimo.

„PSDF žmogui ir toliau garantuos nemokamą gydymą, tačiau jei jis norės kažko geriau, bet už pinigus – nebegalės tikėtis dalinės kompensacijos“, – sakė ministras pabrėždamas, jog ligoninė mokamą prietaisą galės siūlyti tik „per kasą“, o ne pasiūlius operuojančiam daktarui: „Žinai, gali individualiai iš UAB nusipirkti“.

Papildomu draudimu tiki 7 žmonės iš 100

„Spinter tyrimų” apklausos duomenimis, papildomu draudimu tiki tik maždaug 7 respondentai iš 100.

Beveik 13 proc. nuomone, sveikatos priežiūros paslaugos ir be papildomo draudimo pakankamos. Beveik 42 proc. nemano, kad papildomai apdraudę sveikatą sulauktų geresnio gydymo. 38 proc. tai būtų per didelė našta.

Papildomai mokėti dažniau sutiktų 26–35 m., aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų, didmiesčių gyventojai.

Papildomą mokestį per didele finansine našta dažniau įvardijo žemesnio išsimokslinimo, vidutinių ir mažesnių pajamų atstovai, moterys, 46 m. ir vyresni gyventojai.

Netikintys galimybe už papildomą mokestį gauti kokybiškesnes paslaugas dažniau nurodė vyrai, 26–45 m. atstovai, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai.

Trečdalis gyventojų – pensininkai ir neįgalieji

Pasak ministro V. Andriukaičio, Lietuvoje yra 800 tūkst. pensininkų, 200 tūkst. neįgalių žmonių. Taigi, jau milijonas gyventojų, kurių pajamos mažos.

„Dirbančiųjų pajamos irgi labai skirtingos, tad papildomai draustis gali tik turtingesnė žmonių dalis. Lietuvoje papildomo sveikatos draudimo rinka, pagal žmonių pajamas, iš tiesų yra nedidelė“, – sakė V. P. Andriukaitis.

Tai patvirtina ir DELFI apklausa: beveik pusė sutinkančių draustis papildomai tam skirtų 10–20 litų per mėnesį, 39,1 proc. – iki 50 litų ir tik 2, 9 proc. iki 100 litų per mėnesį.

„Tai, kad dalis žmonių sutiktų draustis papildomai, rodo, kad žmonės yra linkę rūpintis savo sveikata ir draustųsi, net jei tam nebūtų prievolės“, – mano Laisvosios rinkos institutui vadovaujantis Ž. Šilėnas.

Pasak DELFI pašnekovo, dėl jau egzistuojančio draudimų ir kitų mokesčių, pinigų žmonėms lieka per mažai – 38,3 proc. gyventojų nesidraustų dėl per didelės finansinės naštos.

„Bet net ir tokiomis sąlygomis papildomas savanoriškas sveikatos draudimas būtų naudingas jį pasirinkusiems žmonėms. O jei būtų taikomos papildomos mokestinės paskatos (pvz., gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata), papildomas savanoriškas sveikatos draudimas taptų dar patrauklesnis“, – komentavo Ž. Šilėnas.

LLRI siūlo įteisinti priemokas

DELFI pašnekovo nuomone, įteisinta paciento priemoka užtikrintų paciento pasirinkimo laisvę, pagerėtų gydymo sąlygos, paslaugų kokybė ir prieinamumas visiems pacientams, sumažėtų finansinis spaudimas PSDF. Kitaip sakant, tai užtikrintų kompleksinį sistemos problemų sprendimą.

„Lietuvai reikėtų sekti kitų šalių pavyzdžiu, tokių kaip Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Slovėnija ir kitų, kuriose dauguma šalies gyventojų apsidraudę papildomu savanorišku sveikatos draudimu“, – įsitikinęs Laisvosios rinkos instituto vadovas.

Tyrime dalyvavo 18–75 metų amžiaus žmonės

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" naujienų portalo DELFI užsakymu viešosios nuomonės apklausą atliko šių metų lapkričio 19–27 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.


Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...