captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gelbėjimo operacija: nuo vėžio mirštančiam pacientui kepenys 300 km gabentos automobiliu

Santariškių klinikose antradienį buvo atlikta 58-oji kepenų transplantacija. Tai pirmoji tokia operacija Lietuvoje šiemet.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Santariškių klinikose antradienį buvo atlikta 58-oji kepenų transplantacija. Tai pirmoji tokia operacija Lietuvoje šiemet.

Pacientui, sergančiam ir hepatitu C, ir kepenų vėžiu, organas buvo atgabentas net iš Klaipėdos. Kadangi sraigtasparnis dėl meteorologinių sąlygų pakilti negalėjo, kepenis vežti teko greitosios pagalbos automobiliu.

Kaip DELFI pasakojo Santariškių klinikų generalinis direktorius prof. Kęstutis Strupas, išsaugoti mirusio žmogaus organus, tarp jų ir kepenis, nebuvo lengva, taigi Klaipėdos medikams teko už juos gerokai pakovoti.

Žmogus, kuriam persodintos kepenys, sirgo ir kepenų vėžiu, ir hepatitu C. Tokiu atveju pagrindinis gydymo būdas – kepenų persodinimas. Santariškių klinikose sėkmingai persodintos kepenys jau dešimčiai tokių pacientų.

Pasak K. Strupo, pacientui anksčiau buvo atlikta procedūra, kurios metu galima šiek tiek prailginti žmogaus gyvenimą, kol nėra tinkamo organo. Vienais atvejais į kepenis leidžiama chemoterapinių vaistų, kitais atvejais per odą įvedamos specialios adatos ir vėžio židinys sudeginamas naudojant radiodažnuminę destrukciją. Jei pradinė situacija palanki, šios procedūros veikia 3–6 mėnesius, suteikdamos žmogui galimybę sulaukti išsigelbėjimo. Jei ir tuomet nėra tinkamo organo, vieną iš tinkamų procedūrų galima dar kartą pakartoti. Tačiau limitas vis dėlto yra. Vienų šaltinių duomenimis, jas galima kartoti nuo 2 iki 3 kartų. Pavieniais atvejais kartojama net iki dvejų metų, t. y. iki 4–5 procedūrų.

Vidutinis kepenų laukimo laikas Lietuvoje – nuo 6 iki 18 mėnesių. Jis pradeda tiksėti, kai pacientas įtraukiamas į eilę, tačiau įtraukimo faktas reiškia, kad kepenų žmogui reikia skubiai. Kada žmogus gaus organą, priklauso nuo daugybės aplinkybių – nuo donorinio organo tinkamumo pagal anatominius ypatumus, kraujo grupę, kitus parametrus.

„Pavyzdžiui, šįkart pagal eiliškumą kepenų transplantacijai buvo Vilniaus recipientai. Kaune taip pat yra laukiančiųjų eilė, o bendra jų eilė sudaryta Nacionaliniame organų transplantacijos biure“.

Jo teigimu, operacija, trukusi daugiau nei šešias valandas, praėjo sklandžiai. Medikai tikisi, kad komplikacijų neturėtų būti.

„Kadangi sraigtasparnis dėl meteorologinių sąlygų neskrido, vienas mūsų medikas naktį išvyko į Klaipėdą automobiliu, paryčiais išėmė organą ir grįžo. Anksčiau pats važiuodavau, parsiveždavau ir toliau dirbdavau – sudarydavo apie 18 val. nepertraukiamo darbo. Dabar džiaugiuosi, kad išaugo pagalbininkų komanda, taigi galime keistis. Sudėjus visus žmones, kurie dirbo prie transplantacijos, susidaro 20 žmonių, o laikas, kiek iš viso buvo dirbama prie vienos transplantacijos, taip pat apie 20 valandų. Jau yra atidirbtos metodikos, kurios įsijungia automatiškai ir visi žino, ką daryti. Kol šie mechanizmai užsivedė, atsiradus organui būdavo daug streso“, – prisiminė K. Strupas.

Nacionalinio organų transplantacijos biuro duomenimis, šiuo metu kepenų transplantacijos laukia 32 žmonės.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...