captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kada šalia šešių vyrų portretų pakabins ir moters atvaizdą?

Šią savaitę Prezidentūros specialistai atidžiai nagrinėja protokolo reikalavimus. Paskelbus, kad Dalia Grybauskaitė vėl dalyvaus prezidento rinkimuose, reikia skubiai apsispręsti, ką daryti su nutapytu jos portretu, jei šalies vadovė liks poste.
B. Barausko (BFL) nuotr.
B. Barausko (BFL) nuotr.

Šią savaitę Prezidentūros specialistai atidžiai nagrinėja protokolo reikalavimus. Paskelbus, kad Dalia Grybauskaitė vėl dalyvaus prezidento rinkimuose, reikia skubiai apsispręsti, ką daryti su nutapytu jos portretu, jei šalies vadovė liks poste.

Lietuvos prezidentų portretai kabinami Prezidentūros rūmų Posėdžių salėje. Susiklostė tradicija šiuos atvaizdus čia įkurdinti po to, kai šalies vadovas baigia kadenciją. Tačiau iki šiol dar nė vienas prezidentas neliko antrajai kadencijai iš karto po pirmosios.

Todėl ir sukama galvą, ar D.Grybauskaitės portretą kabinti šalia Antano Smetonos, Kazio Griniaus, Aleksandro Stulginskio, Algirdo Brazausko, Valdo Adamkaus, Rolando Pakso atvaizdų, jei dabartinė prezidentė vėl laimėtų rinkimus, ar vis dėlto reikia palaukti, kol pasibaigs jos antroji kadencija.

Nulėmė mažiausia kaina

Jau trejus metus D. Grybauskaitės portretas saugomas Prezidentūroje ir laukia savo valandos. 2011 metais jį nutapė dailininkė Patricija Jurkšaitytė.

45 metų menininkė yra dirbusi Švedijoje, Olandijoje, Prancūzijoje – ji yra apibūdinama kaip neoromantikė, perkurianti Renesanso meistrų darbus.

Skirtingai nei kitų šalies vadovų portretų tapytojai, P.Jurkšaitytė pasirašė konfidencialumo sutartį, todėl ji teigė negalinti kalbėti apie kūrybos detales. Be to, skyrėsi honoraras ir tapymo tvarka.

Prezidentūra informavo, kad už D.Grybauskaitės portretą dailininkei buvo sumokėta 5 tūkst. 300 litų. Pavyzdžiui, A. Brazausko ir V. Adamkaus atvaizdai kainavo dvigubai ir trigubai daugiau.

Pranešama, kad portretas dailininkei buvo užsakytas D. Grybauskaitei pradėjus eiti pareigas.

Ši menininkė buvo pasirinkta atsižvelgus į kokybės ir kainos santykį labiausiai atitinkantį pasiūlymą. P. Jurkšaitytės manymu, ją iš kelių kandidatų rinkosi pati prezidentė. Greičiausiai pasirinkimą nulėmė jos nutapyti rektorių portretai Vilniaus universitete.

Stengėsi pabrėžti charakterį

D. Grybauskaitė nepozavo, bet P. Jurkšaitytė turėjo galimybę su ja bendrauti. Tuos įspūdžius ji panaudojo tapydama. Dirbo kelis mėnesius. Tapydama dailininkė stengėsi pabrėžti prezidentės kietumą ir globėjiškumą. Portrete pavaizduota prezidentė dėvi klasikinį tamsiai mėlyną drabužį, pastaruoju metu taip apsirengusią ją įprasta matyti.

Ar D. Grybauskaitei patiko kūrinys? Nusišypsojusi P. Jurkšaitytė ištarė, kad jos kuklumas neleidžia šia tema kalbėti. Dailininkė tikisi, kad jos kūrinys po šalies prezidento rinkimų taps viešas.

Norėtų dalyvauti konkurse

49 metų dailininkas Saulius Čižikas nuolat varto Prezidentūros internetinį puslapį, laukdamas, kada bus paskelbtas konkursas nutapyti D. Grybauskaitės portretą, ir stebisi visiška tyla. Šis menininkas jau yra nutapęs dviejų buvusių šalies vadovų portretus, kurie kabo Prezidentūros rūmuose, ir norėtų pasiūlyti savo kandidatūrą trečiajam.

Beje, S.Čižikas turi dar vieną priežastį laukti naujų prezidento rinkimų.

Jei Posėdžių salėje atsiras daugiau portretų, jie turėtų būti perkabinti. Mat dabartine jų išdėstymo tvarka dailininkas nepatenkintas, nes labai blizga lakas ant paveikslų paviršiaus. Kažkada jis bandė perkabinti A. Brazausko ir V. Adamkaus portretus, bet patys prezidentai su tuo nesutiko.

Portretus tapė du kūrėjai

Minėtų šalies lyderių portretus tapė ne vienas S. Čižikas. Vienu metu buvo kuriami du portretai, o vėliau prezidentai ir jų komandos rinkosi labiau patinkantį.

Situacija buvo kiek susijaukusi, kai dar vieną A.Brazausko portretą Prezidentūrai kažkas padovanojo.

Prezidentų portretus taip pat kūrė Rimgaudas Žebenka, S. Čižiko bendrakursis ir bendradarbis. Abu menininkai dirbo Dailės akademijos Piešimo katedroje ir gerai išmanė piešimą.

Kai Prezidentūra išsirinko S. Čižiko portretus, kolegų santykiai nepašlijo.

Prezidentūros duomenimis, už A. Brazausko portretus 1998 metais buvo sumokėta 11 647 ir 9197 litai. Po šešerių metų už V. Adamkaus portretus dviem dailininkams buvo sumokėta beveik vienodai – 17 912 ir 17 934 litai.

Teko nemažai bendrauti

Abu šalies vadovų portretai buvo tapomi remiantis nuotraukomis, tačiau S. Čižikas su jais yra ir nemažai bendravęs.

Prezidentai neturėjo laiko ilgai sėdėti ir pozuoti, todėl reikėdavo atvykti į Seimo rūmus – ten tuo metu buvo įsikūręs valstybės vadovas A. Brazauskas. Dirbtuvei buvo pritaikyta konferencijų salė.

Vėliau, VAdamkaus vadovavimo laikais, tapytojas būdavo kviečiamas dirbti į nežinomo asmens kabinetą Prezidentūroje.

Portretų dydis buvo parinktas pagal turimus buvusių Lietuvos prezidentų A. Smetonos, K. Griniaus ir A. Stulginskio portretus. Jokių nurodymų dėl spalvų S. Čižikas negavo.

Kaip apsirengti, sprendė patys prezidentai. Tarkime, V. Adamkus tuo metu vilkėjo šviesų kostiumą – su juo ir buvo nutapytas. Vienintelis pageidavimas – kairiajame portretų kampe nutapyti Prezidentūros herbą su vienaragiu.

Pozuotojų nuotaika keitėsi

S. Čižikas prisiminė, kad abu minėtus prezidentus tapyti buvo nelengva ir dėl sudėtingos politinės situacijos.

V. Adamkaus portretą kurti menininkas pradėjo dar R. Paksui einant prezidento pareigas. Bet prasidėjo neeilinių rinkimų kampanija ir daug kas pasikeitė. „Negali tapyti pavargusio žmogaus: pasikeičia veidas, kita nuotaika“, – V.Adamkų prisiminė kūrėjas.

Pavyzdžiui, A. Brazauskas rytą būdavo švytintis, vakare – apsiniaukęs.

S. Čižikas per susitikimus daug fotografuodavo. Prašė prezidentų, kad jie atsisėstų sau būdinga poza, kuo natūraliau. Svarbiausia buvo kantriai laukti, kol pozuotojai atsisės tinkamai.

Dailininkas į pagalbą kvietė ir garsų fotografą Rimantą Dichavičių. Jis užfiksavo labai skirtingas prezidentų nuotaikas.

Tuo pat metu dailininkas žiūrėjo televizijos reportažus, ieškodamas charakteringų judesių.

Dirbo ilgiau kaip metus

S. Čižikas kiekvieną prezidentą tapė maždaug metus. Darbo buvo daug, bet dailininkas teigė tą laiką negyvenęs vien iš Prezidentūros honoraro, turėjo įkūręs savo piešimo studiją.

„Gal buvau lėtapėdis, todėl dirbau ilgai“, – prisimena jis. Prezidentūros kancleris vis atvažiuodavo į dailininko studiją pasižiūrėti, kaip vyksta darbai, bet skubėti neragino.

„Tai ne šiaip portretas, jame juk vaizduojamas oficialus asmuo, prezidentas“, – aiškino S. Čižikas.

Beje, į Prezidentūros priėmimus prezidentų portretistas nė karto nebuvo kviečiamas, valstybės apdovanojimų negavo.

Atvaizdą pakabino vėliau

2011-ųjų viduryje šalia kitų portretų Posėdžių salėje buvo pakabintas pašalinto prezidento Rolando Pakso atvaizdas. Tačiau net po trejų metų virtualiojoje ekskursijoje po Prezidentūrą jos oficialiame puslapyje apie tą paveikslą neužsimenama.

Šio kūrinio nepamini ir jo autorė 29 metų Lina Kalinauskaitė savo išsamiame interneto puslapyje.

R. Pakso portretą ant Pasitarimų salės sienos žurnalistai pastebėjo atsitiktinai.

Tik tuomet Prezidentūra lakoniškai paaiškino, kad prezidento vardas juo buvusiam asmeniui išlieka iki gyvos galvos. Šį portretą pateikė R. Pakso atstovai.

Romas Jankauskas, tuo metu dirbęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ Informacijos centre, piktai paaiškino, kad tais metais R. Pakso portreto nebuvo užsakyta.

Prezidentūra tvirtino, kad tapytojai už darbą R. Paksas sumokėjo savo lėšomis.

Iš pradžių kūrė medalį

L. Kalinauskaitės vadybininkas Germantas Kalinauskas žadėjo, kad netrukus nufotografuos R. Pakso portretą ir jį pristatys autorės darbų sąraše. Be to, informavo, kad už darbą pašalintas prezidentas sumokėjo 10 tūkst. litų.

29 metų L. Kalinauskaitė pabrėžė, kad tapydama R. Paksą stengėsi, kad žvilgsnis atspindėtų stiprios asmenybės charakterį. Paveikslą kūrė kelis mėnesius.

Tapytoja spėja, kad R. Paksas jai užsakė portretą, nes prieš tai ji sukūrė medalį su šio politiko atvaizdu.

Trys portretai buvo atgabenti iš Kauno

* Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis pasakojo, kad 1941 m. balandžio 3 dieną laikinasis LSSR prezidentas Justas Paleckis perdavė tris Kauno prezidentūroje buvusius tarpukario Lietuvos vadovų portretus Vytauto Didžiojo kultūros muziejui (dabartiniam M. K. Čiurlionio muziejui).

* Ten paveikslai daugiau kaip pusę amžiaus buvo saugomi fonduose, o tada buvo pervežti į Prezidentūros rūmus Vilniuje.

* A. Smetonos portretą 1926 metais tapė dailininkas Jonas Janulis. Po to politikas prezidentu buvo dar 14 metų.

* Tais pačiais metais K. Griniaus portretą nupiešė dailininkas K. Buivydas. O A. Stulginskio portretą tapė Petras Kalpokas 1925-aisiais, likus metams iki jo valdymo pabaigos.

* Šių dailininkų atsiminimų apie svarbius užsakymus neišliko.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...