captcha

Jūsų klausimas priimtas

Greitąją pagalbą klaidina netikslūs adresai ir netinkamai apibūdinta nukentėjusiojo būklė

Greitosios pagalbos darbuotojai tvirtina, kad žmonės, net geranoriškai norėdami padėti nukentėjusiesiems, dažnai apsunkina medikų darbą netiksliai apibūdindami iškvietimo vietą arba  nukentėjusiojo būklę. Medikų laiką gaišina ir girti asmenys, kurie aplinkiniams sukelia įtarimų, kad gali būti rimtai nukentėję.
Vytenio Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
Vytenio Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Greitosios pagalbos darbuotojai tvirtina, kad žmonės, net geranoriškai norėdami padėti nukentėjusiesiems, dažnai apsunkina medikų darbą netiksliai apibūdindami iškvietimo vietą arba  nukentėjusiojo būklę. Medikų laiką gaišina ir girti asmenys, kurie aplinkiniams sukelia įtarimų, kad gali būti rimtai nukentėję.

Vanda Pumputienė, Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja, tvirtina, kad žmonės dažnai kviečia greitąją pagalbą, nežinodami, kas nukentėjusiajam iš tikrųjų atsitiko. Kartais žmonės, siekdami pagelbėti kitam asmeniui, paskambina greitajai pagalbai važiuodami automobiliu, jie netiksliai apibūdina vietą ir negali nusakyti, kas atsitiko nukentėjusiajam.

„Matot, pas mus yra ne vieno lygio brigados: yra pažangaus gyvybės palaikymo brigada ir pradinio gyvybės palaikymo brigada. Jeigu [iškvietimo metu] yra pasakomas žodis „miršta“ ir tikrai taip yra, tai pažangaus gyvybės palaikymo brigadą galima išnaudoti labai tvarkingai. Ji bus laiku ir labai daug kuo gali padėti“, – sako V. Pumputienė.

Ragina konkrečiai apibūdinti situaciją

Tačiau ji priduria, kad žmonės kartais be reikalo iškviečia pažangaus palaikymo brigadą vien todėl, kad nežino, kokios būklės iš tikrųjų yra nukentėjusysis.

„Reikia prieiti, paklausti, kas atsitiko. Jeigu žmogus nereaguoja, tai pažiūrėti, ar kvėpuoja: bent ranką pridėti prie jo kvėpavimo takų. Ranka iš karto pajus, kad kvėpuoja, delnu jaus oro judėjimą. Tada reikia pažiūrėti pulsą ant stambių kraujagyslių. Tai geriausia kakle čiuopti, kur yra kaklo sukamasis raumuo ant miego arterijos. Girtam asmeniui irgi kartais reikalinga pagalba. Bet jeigu jis tik pargriuvo eidamas girtas, atvažiuoja greitoji ir jo jau neberanda: atsikėlė ir nuėjo. Greitoji tokiu atveju be reikalo važiuoja, sugaišta laiką, dėl to nukenčia kiti žmonės, kuriems labai reikalinga pagalba. Dėl to kviečiant reikėtų įsitikinti, ar tikrai reikia kviesti, ar ne. Aišku, jeigu yra kokia abejonė, visada reikia kviesti“, – tvirtina medikė.

Ji ragina žmones tiksliai medikams apibūdinti, kaip atrodo nukentėjusysis.

„Greitosios pagalbos darbuotojai yra pakankamai informuoti ir pakankamai orientuojasi situacijoje, kad suprastų, kas nukentėjusiajam yra. Kartais [kviečiantysis] pasako porą žodžių: išblyškęs, suprakaitavęs arba mėlynas veidas. Tai užtenka tokio simptomo ir tada suprantama, kad ten yra labai sudėtingas atvejis. Niekas žmogaus nereikalauja, kad jis diagnozę nustatytų, bet reikia, kad jis apibūdintų pagrindinį grėsmingą simptomą. Žmogus turi sakyti taip, kaip jam atrodo, ką jis mato“, – aiškina V. Pumputienė.

Svarbu tiksliai nurodyti vietą

Medikė ragina žmones tiksliai apibūdinti vietą, į kurią greitoji pagalba turi atvykti pas nukentėjusįjį.

„Reikia konkretizuoti gatvę, koks namo numeris ar šalia kokio išskirtinio objekto. Kartais kaip nusako, tai neaišku, kur ieškoti. Nejaugi važinės greitoji ir ieškos, kur gali [nukentėjusysis] gulėti. Operatyvumas juk čia yra svarbiausia. Be konkretaus adreso neatvažiuosi operatyviai“, – sako Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja.

Jai pritaria ir dispečerė Ramutė Vitėnienė. Be to, ji priduria, kad iškvietus greitąją pagalbą, reikėtų palaukti, kol ši atvyks.

„Pagrindinės klaidos, kad nenurodo tikslaus adreso, arba pašalinis žmogus iškviečia [greitąją] ir nueina palikęs ligonį. O mes atvykę nesurandame žmogaus. Tada skambiname tam praeiviui, kuris kvietė greitąją, o jis sako, kad jau nebėra toje vietoje. Jeigu jau kviečia, tai būtinai reikia sulaukti greitosios“, – sako Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerė.

Praeiviai gali suteikti pagalbą pagal dispečerio nurodymus

Iškvietus pagalbą raginama nukentėjusiam suteikti pirmąją pagalbą vykdant dispečerio duodamus nurodymus tol, kol atvyks medikai.

„Kai dispečerė priima kvietimą, mūsų sistema parodo arčiausiai įvykio esančią brigadą, bet dispečerė liepia nepadėti ragelio ir duoda patarimus, ką daryti, kol atvyks greitoji, jeigu žmogui yra kritinė būklė. Kiti galvoja, kad dispečerė nekviečia pagalbos, o kažką šneka. Viskas kompiuterizuota, matoma arčiausiai esanti brigada. Jie iš karto jai perduoda, brigada vyksta, o dispečerė gali tęsti pokalbį“, – teigia V. Pumputienė.

„Jei žmogui traukuliai ar kokia trauma, mes viską pasakome [ką daryti], kol atvyksta greitoji į įvykio vietą. Žmonės noriai padeda, būna atvejų, kad gatvėje žmogus nukrito be sąmonės, vienas asmuo kviečia greitąją, kitas jau masažuoja krūtinę, paspaudimus daro“, – tvirtina greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerė.

Ištikus klinikinei mirčiai reikia daryti širdies masažą

V. Pumputienė sako, kad jei žmogus guli be sąmonės, nėra pulso, jis nekvėpuoja, gali būti, kad jį ištiko klinikinė mirtis.

„Reikėtų tada pradėti gaivinti, atlikti krūtinės ląstos paspaudimus. Pagal paskutines rekomendacijas, daryti dirbtinį kvėpavimą burna į burną nereikia. Nes žmonės to dažnai neatlieka teisingai, dažnai blogai atlošia galvą. Dabar užtenka atlikti dirbtinį širdies masažą, kol atvyks greitoji. Per minutę reikia atlikti šimtą paspaudimų apatiniame krūtinkaulio trečdalyje. Reikia spausti, kad krūtinkaulis stuburo link pajudėtų apie 4 cm“, – pataria medikė.

Anot jos, jeigu gaivinimas atliekamas artimam žmogui, tai reikėtų daryti 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 įpūtimus apžiojus nukentėjusio burną ir užspaudus jo nosį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...