captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Matonis: žmonės nelinkę ginti valstybės, nesirūpinančios šalies gynyba

Lietuvos valdžia neatsižvelgia į šalies gynybos poreikius, todėl ir piliečiai nemato reikalo deramai rengtis valstybės gynybai. Taip per konferenciją „Modernios Lietuvos kūryba: Minkštoji Rusijos sulaikymo strategija“ penktadienį tvirtino gynybos politikos ekspertas Aleksandras Matonis.
A. Matonis, Š. Mažeikos (DELFI) nuotr.
A. Matonis, Š. Mažeikos (DELFI) nuotr.

Lietuvos valdžia neatsižvelgia į šalies gynybos poreikius, todėl ir piliečiai nemato reikalo deramai rengtis valstybės gynybai. Taip per konferenciją „Modernios Lietuvos kūryba: Minkštoji Rusijos sulaikymo strategija“ penktadienį tvirtino gynybos politikos ekspertas Aleksandras Matonis.

 „Lietuvos kariuomenė kasdien kanda iš savo rankos, jos gynybos išlaidos nesiekia 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kai, remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų ekspertų rekomendacijomis, jis turėtų siekti bent 1,2 proc. Kaip tai susiję su švelniąja priešiškų Lietuvai šalių jėga? Tiesiogiai. Mes nepriversime šios valstybės žmonių ginti valstybę, kuri nerodo pastangų esminėmis priemonėmis save ginti“, – pažymi A. Matonis.

„Vienintelis geras dalykas iš Rytų – saulėtekis“

Latvijos gynybos ministerijos parlamentinis sekretorius Veiko Spolitis sako iš vaikystės gerai prisimenantis vieną jo tėvų posakį – kad saulėtekis yra vienintelis geras dalykas iš Rytų, iš ten daugiau nieko gero negalima tikėtis. Šis posakis, anot V. Spoličio, yra aktualus ir šiomis dienomis.

Jo teigimu, kadangi visuomenė dažnai nesupranta, kas yra švelnioji priešiškai nusiteikusios valstybės galia, nemato poreikio jai kaip nors priešintis. Švelnioji galia, anot jo, dažniausiai pasireiškia nostalgija, bandymu parodyti, kokia patraukli yra tiek sovietinė praeitis, tiek dabartinė Rusijos didybė.

Svarbu stiprinti pilietinę visuomenę

Pasak V. Spoličio, pagrindiniai sprendimai efektyviai informacinės erdvės apsaugai yra švietimas, žodžio laisvė, vienybė ir nepriklausoma žiniasklaida.

„Kiekviena valstybė ir kiekvienas jos politikas turi siekti, kad jo šalies piliečiai savo šalyje jaustųsi laimingi, pajėgūs aprūpinti save ir savo šeimą, būti patenkinti situacija šalies, kurioje gyvena. Tuomet jiems nereikės su nostalgija gręžiotis į praeitį arba ieškoti didvyrių kitose savo didybę pabrėžiančiose šalyse“, – tikina V. Spolitis.

Svečias iš Latvijos pabrėžia pilietiškumo ugdymo, pilietinių vertybių skatinimo svarbą, nes tos vertybės leidžia žmonėms justis laisviems ir laimingiems. Žmonės gebės atsispirti priešiškai švelniajai galiai, jei jaus norą ginti savo šalį. Latvijoje 67 proc. žmonių remia jos ginkluotąsias pajėgas, tuo metu Suomijoje tokių žmonių yra 96 proc., Estijoje – 97 proc.

Nepriklausoma žiniasklaida – gyvybiškai svarbi

Taip pat labai svarbus valstybės informacinio saugumo veiksnys, anot V. Spoličio, yra nepriklausoma žiniasklaida: „Nepaprastai svarbu yra nepriklausoma ir gerai finansiškai remiama visuomeninė žiniasklaida. Ta žiniasklaidos priemonė turi turėti pakankamai išteklių, kad galėtų sukurti platformą, kurioje naujienos būtų pateikiamos rusų ir anglų kalbomis. Tuomet visuomenei nereikėtų iškreiptai Kremliaus pateikiamos informacijos apie Baltijos valstybes.“  

Anot svečio iš Latvijos, jei norime, kad Baltijos bendri interesai būtų ginami ir sprendžiamos bendros problemos, reikia jas žinoti. Taip kuriamas pagrindas bendradarbiavimui. Todėl latviai turėtų turėti galimybę matyti visuomeninius Lietuvos ir Estijos televizijos kanalus, lietuviai – estų ir latvių, estai – latvių ir lietuvių. V. Spoličio teigimu, šalių piliečiai gali skaityti vieni kitų naujienų portalus, tačiau kadangi televizija yra dažniausiai naudojama visuomenės informavimo priemonė, būtent ji galėtų padėti Baltijos šalims sužinoti vienoms kitų problemas.

Tramdyti nepatriotišką verslą

„Su verslo įmonėmis reikia kalbėti apie tai, kad propagandos nevengiančiose žiniasklaidos priemonėse, tokiose kaip PBK, reklamuodami savo paslaugas ir gaminius jie tam tikra prasme remia ir propagandines žinias juose“, – sako V. Spolitis.

Savo ruožtu A. Matonis teigia, kad verslui reikia stipresnės rykštės: „Neseniai diskutavome rusų atlikėjo Olego Gazmanovo koncerto Lietuvoje klausimu. Buvo labai daug pasipiktinusių dėl jo atlikto kūrinio ir tokiu būdu skleidžiamos propagandos. Bet ką tuo klausimu padarė valstybė? Ar ji patikrino O. Gazmanovo koncertą organizavusią įmonę? Aš neskatinu susidoroti su verslu, bet institucinė nepatriotiško verslo priežiūra yra vienas iš būdų apsisaugoti nuo  minkštosios Rusijos galios.“

A. Matonis pastebi, kad iš bene 100 Lietuvos kabelinių televizijų siūlomų TV kanalų mažoji dalis yra vakarietiškų. Tuo metu rusiškas spektras yra itin platus. Be to, net ir vakarietiški televizijos kanalai yra pagal nutylėjimą įgarsinti rusų kalba.

„Gerai, kai galima tai perprogramuoti, tačiau ne visos televizijos teikia galimybę pasirinkti kalbą. Ir čia vėl galime kalbėti  apie socialiai atsakingą verslą. Tiesa, turime ir pilietiško bei socialiai atsakingo verslo pavyzdžių. Ne taip seniai po propagandinės rusų laidos PBK televizijos kanale vienos Lietuvos televizijos vadovas savarankiškai nutraukė to kanalo transliavimą“, – mintimis dalinasi gynybos politikos specialistas.

Minkštoji Rusijos sulaikymo strategija

Seimo pozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus, Demokratinės politikos instituto bei Ronaldo Reigano namų organizuoto seminaro metu taip pat buvo pristatytas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų parengtas minkštosios Rusijos galios sulaikymo strategijos projektas. Jame teigiama, kad viešumas, visuomenės informavimas yra pagrindinė priemonė, atremiant Kremliaus propagandines atakas ir informacinį karą.

„Žmonės turi žinoti, kaip veikia propagandinė mašina, kaip veikia minkštosios galios ne tik tada, kai jų veikimas yra ryškiai matomas, ir būti tam daug labiau atsparūs. Tam būtina skirti dėmesio vidurinėse ir aukštosiose mokyklose, lavinant jaunosios kartos atsparumą propagandai“, – rašoma dokumente.

Dokumente taip pat rašoma, kad yra būtina keisti tvarką dėl ypatingą propagandinį poveikį turinčių ir Rusijos vyriausybės subsidijuojamų filmų rodymo per Lietuvos televizijos kanalus. Tokių filmų rodymui turi būti taikoma atitinkama mokestinė politika, kad jų demonstravimas Lietuvos televizijos kanaluose nebūtų pelningas verslas.

Taip pat turi būti priimta žiniasklaidos atsparumo Rusijos minkštųjų galių įtakai programa. Joje turi atsirasti objektyvus atskirų žiniasklaidos priemonių ar programų vertinimas pagal tarnavimą Rusijos minkštųjų galių strategijai, numatant tokią produkciją skleidžiančiai žiniasklaidai didesnius mokesčius, kaip yra taikoma erotinei, pornografinei ar smurtinio pobūdžio žiniasklaidai.

„Lietuva turi sąmoningai stengtis surasti efektyvų vakarietiškų minkštųjų galių plėtros Lietuvoje mechanizmą, taip siekdama sumažinti ir subalansuoti šių Rusijos galių dominavimą. Tokiam tikslui labiausiai padėtų sąmoningos Lietuvos pastangos sparčiau ir efektyviau suartėti su geografiškai arčiausiomis, sėkmingomis vakarietiškomis šalimis – Skandinavijos valstybėmis. Jų ekonominė, socialinė, kultūrinė, gyvenimo kokybės sėkmė galėtų tapti įkvepiančiu pavyzdžiu ir nauja nacionaline ambicija Lietuvos visuomenei ir politinei bendruomenei“ – rašoma dokumento tekste.

Strategijos projekto autorių teigimu, reikia siūlyti, kad Europos Sąjunga suformuluotų savo politiką, padedant atremti propagandinius karus Rusijos kaimynystėje esančiose valstybėse.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...