captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šiemet dėl maitinimo įstaigų kaltės fiksuojama dvigubai mažiau žarnyno infekcijų protrūkių negu pernai

Šiemet, palyginti su 2011 m., registruojama dvigubai mažiau ūmių žarnyno infekcijų protrūkių, kilusių dėl maisto tvarkymo subjektų veiklos, informuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

 
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Šiemet, palyginti su 2011 m., registruojama dvigubai mažiau ūmių žarnyno infekcijų protrūkių, kilusių dėl maisto tvarkymo subjektų veiklos, informuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Per 7 šių metų mėnesius užregistruoti 9 ūmių infekcinių žarnyno susirgimų protrūkiai, kurių metu susirgo 64 asmenys. 2011 m. per tą patį laikotarpį buvo užregistruota 17 protrūkių, kurių metu susirgo 136 asmenys.

VMVT direktorius Zenonas Stanevičius taip pat pabrėžė, kad ūmių žarnyno infekcijų protrūkių kasmet mažėja – 2008 m. buvo užregistruoti 35 protrūkiai, kurių metu susirgo daugiau kaip 350 žmonių, o 2011 m. buvo užregistruoti tik 25 protrūkiai, kurių metu susirgo 136 asmenys.

Pasak Z. Stanevičiaus, pastebima tendencija, kad vidutiniškai vieno protrūkio metu suserga vis mažiau žmonių. Anot jo, tai leidžia teigti, kad apsinuodijimus dažniausiai sukelia prasta bendra maisto tvarkymo higiena virtuvėje, o ne nesaugus maisto produktas, kadangi jei į rinką patenka nesaugių produktų partija, protrūkio mastai paprastai būna gerokai didesni.

Ūmius žarnyno infekcijų protrūkius sukelia plačiai mūsų aplinkoje paplitę mikroorganizmai - bakterijos ir virusai. Nors daugelis jų visiškai nepavojingi, tačiau yra ir tokių, kurie patekę į organizmą gali sukelti įvairius negalavimus - karščiavimą, pykinimą, viduriavimą.

Šie požymiai būdingi praktiškai visoms patogeninių mikroorganizmų sukeltoms ūmioms žarnyno infekcijoms, todėl svarbu kuo tiksliau nustatyti negalavimus sukėlusį mikroorganizmą, sako VMVT.

VMVT teigimu, kelerių metų statistikos duomenys rodo, kad mūsų šalyje didelę dalį ūmių žarnyno infekcijų sukelia „Salmonella“  genties bakterijos. Tačiau beveik 30 proc. atvejų medikai tik bendrai konstatuoja bakterinę ir virusinę žarnyno infekciją, o tikslus susirgimo sukėlėjas lieka neaiškus. Tokiu atveju gerokai apsunkinamas ir susirgimą sukėlusių priežasčių tyrimas.

Pasak Z. Stanevičiaus, didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad sergamumas salmonelioze šeimose sudaro apie 70 proc. visų užregistruojamų ūmių žarnyno infekcijų, todėl būtina daugiau dėmesio skirti gyventojų švietimui ir tinkamų higienos įgūdžių formavimui.

Jo teigimu, dažna žarnyno infekcijos protrūkių priežastis būna žmogiškasis faktorius: ne visi įmonių darbuotojai išmano pagrindinius saugaus maisto tvarkymo principus, pagamintų patiekalų laikymo reikalavimus, nesuvokia reguliaraus patalpų ir įrengimų valymo, asmeninės higienos svarbos.

Be to, sako Z. Stanevičius, pastaraisiais metais pastebimos tendencijos, kai apsinuodijimo maistu protrūkiai kyla dėl pačių lankytojų į pobūvį atsineštų greitai gendančių maisto produktų –  kreminių tortų ar pyragų, rūkytų žuvų gaminių ir pan. Tokie greitai gendantys, laikymo ir transportavimo sąlygoms jautrūs produktai – puiki terpė pavojingiems mikroorganizmams daugintis.

 

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...