captcha

Jūsų klausimas priimtas

Istorikas apie informacinius karus: abejonės sukėlimą galima vadinti sėkme

1991-ųjų įvykiai tebegyvi daugelio atmintyje, todėl jų visiškai neveikia informaciniuose karuose naudojamos priemonės, tačiau jaunoji karta, kuri neprisimena šių įvykių, gali tapti informacinės kovos taikiniu, tvirtina istorikas Valdas Rakutis. „Jaunajai kartai galima sukelti abejonę. Jos sukėlimas – informacinio karo sėkmė“, – pastebi istorikas.
V. Rakutis, Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.
V. Rakutis, Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.

1991-ųjų įvykiai tebegyvi daugelio atmintyje, todėl jų visiškai neveikia  informaciniuose karuose naudojamos priemonės, tačiau jaunoji karta, kuri neprisimena šių įvykių, gali tapti informacinės kovos taikiniu, tvirtina istorikas Valdas Rakutis. „Jaunajai kartai galima sukelti abejonę. Jos sukėlimas – informacinio karo sėkmė“, – pastebi istorikas.

Kalbėdamas penktadienį surengtame seminare „Modernios Lietuvos kūryba: Minkštoji Rusijos sulaikymo strategija“ Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorius V. Rakutis pažymėjo, kad Lietuvoje pasitikėjimas savo valstybe, lyderiais bei šalies sėkme yra sistemingai menkinamas.

„Žmonės tuomet pradeda abejoti, nežino, ką daryti. Tuomet jiems pasakoma: laikas grįžti, ten bus geriau. Šie paprasti metodai yra labai efektyvūs, ir ypatingai tai daliai visuomenės, kuri yra nepakankamai pasiruošusi šiems procesams“, – teigia V. Rakutis.

Jis apgailestauja, kad Švietimo ministerija iki šiol neparuošė žmonių tokiems pokyčiams: „Žinių prasme jie gauna Lietuvos istorijos, kultūros pamokas, tačiau labai dažnai akcentai nesudedami tinkamose vietose. Jei palygintume su Lenkijos mokyklų modeliu – ką jie suformuoja jaunajai kartai, pamatytume esminį skirtumą. Net toks svarbus dalykas – iš kokių vadovėlių mokosi vaikai – vis dar nėra kontroliuojamas Lietuvos Švietimo ministerijos, tai palikta spręsti vaikų tėvams“, – kalbėjo V. Rakutis.

Pasak jo, informacinių karų taikiniu pasirinkti viduramžiai. Pavyzdžiui, Baltarusija pergalę Saulės mūšyje bando priskirti sau.

„1236-aisiais įvykusį Saulės mūšį, kurio net lietuviai nesisavina ir palieka žemaičiams, mėginama pateikti kaip tam tikrą Baltarusijos pergalę. Toks pasakojimas yra labai pavojingas, juo grindžiant galima rasti žmonių, kurie jausis visiškai teisėtais šio krašto valdytojais, jei reikalas pereitų į kitą etapą“, – aiškina V. Rakutis.

Anot istoriko, stengiamasi apskritai eliminuoti lietuvių dalyvavimą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės procesuose. „Jei paklaustume 20-mečio, ar Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė yra baltarusių, ar lietuvių valstybė, tai jis neabejotinai pasakytų, kad baltarusių, ir pastebėtų, kad lietuviai su tuo neturi nieko bendro. Netgi dinastijos kilmė iš esmės yra ignoruojama, manoma, kad Gediminas ir kiti didieji kunigaikščiai yra baltarusių“, – sako istorikas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...