captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tyrimas: studentai nori konkuruoti

Lietuvos studentai pasisako už finansinės naštos mažinimą ir dažnesnę rotaciją, atskleidė tyrimas. „Studentai kalba apie rotacijos dažnumą, jos didesnį veikimą. Kitaip tariant, apie konkurencinio principo modelį, jo įvedimą jį į aukštojo mokslo sistemą“, – LRT radijui sako Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Baltokas.      
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Lietuvos studentai pasisako už finansinės naštos mažinimą ir dažnesnę rotaciją, atskleidė tyrimas. „Studentai kalba apie rotacijos dažnumą, jos didesnį veikimą. Kitaip tariant, apie konkurencinio principo modelį, jo įvedimą jį į aukštojo mokslo sistemą“, – LRT radijui sako Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Baltokas.

Trečiadienį pristatytas tyrimas „Aukštojo mokslo finansavimas: studentų ir moksleivių nuomonė“. Juo buvo siekiama sužinoti studentų nuomonę apie besitęsiančias ir naujai vykstančias aukštojo mokslo reformas. Taip pat norėta išsiaiškinti, kokiais principais studentai norėtų vadovautis, kuriant naują ar tobulinant seną aukštojo mokslo finansavimo sistemą.

„Vienas pagrindinių tiek studentų, tiek moksleivių išsakytų principų ir vertybių yra laisvas pasirinkimas, ką studijuoti ir kokioje aukštojoje mokykloje“, – sako P. Baltokas. Į teiginį „Studentai turi turėti galimybę rinktis, kokią studijų programą ir kur nori studijuoti“, pasak LSS prezidento, teigiamai atsakė 99 proc. moksleivių ir 98 proc. studentų.

Remiantis tyrimu, studentai norėtų dažnesnės rotacijos ir kad už mokslą jiems tektų mokėti mažiau. „Studentai kalba apie rotacijos dažnumą, jos didesnį veikimą. Kitaip tariant, apie konkurencinio principo modelį, jo įvedimą jį į aukštojo mokslo sistemą, jei ten lieka dviejų tipų studentai. Taip pat [...] valstybė turėtų sutelkti dėmesį, siekdama kuo labiau mažinti finansinę naštą dabar už mokslą mokantiems studentams, o galbūt net ją ir visiškai panaikinti“, – teigia P. Baltokas.

Anot apklausos, didžioji dalis respondentų linkę išlaikyti dabartinį finansavimo modelį. Jei studentams ir moksleiviams būtų suteikta galimybė rinktis studijų finansavimo modelį, dauguma (47 proc. studentų ir 43 proc. moksleivių) išlaikytų esamą sistemą. Tačiau, LSS prezidento teigimu, didelę aukštojo mokslo kainą studentai norėtų pakeisti. P. Baltoko žodžiais, nėra noro reformuoti finansavimo sistemą, yra noras ją tobulinti.

„Negalime vienos sistemos pliusų ir minusų keisti kitos sistemos pliusais ir minusais. Net ir pereinant prie nemokamo mokslo, mes turime aiškiai pasakyti, kad tokios vertybės kaip konkurencijos užtikrinimas aukštajame moksle, laisvas studento pasirinkimas turėtų egzistuoti. Ir jos turėtų koreliuoti su valstybės planavimu, valstybės užsakymu ir nemokamomis studijomis“, – tvirtina P. Baltokas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...