captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kauno savivaldybė nesiruošia atsisakyti legendinės sporto halės

Lietuvos sporto universiteto vadovai tikisi jau ateinantį rudenį perimti Kauno miesto savivaldybei priklausantį S. Dariaus ir S. Girėno sporto centrą (didžiausią stadioną bei legendinę Kauno sporto halę). Tačiau Kauno miesto politikai šio objekto perdavimo universitetui viešai net nėra svarstę. Universiteto siekiui nelinkęs pritarti ir miesto meras Andrius Kupčinskas.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Lietuvos sporto universiteto vadovai tikisi jau ateinantį rudenį perimti Kauno miesto savivaldybei priklausantį S. Dariaus ir S. Girėno sporto centrą (didžiausią stadioną bei legendinę Kauno sporto halę). Tačiau Kauno miesto politikai šio objekto perdavimo universitetui viešai net nėra svarstę. Universiteto siekiui nelinkęs pritarti ir miesto meras Andrius Kupčinskas.

„Nesirengiame visai atsisakyti šio turto kaip savivaldybės nuosavybės. Ir universiteto vadovai tai žino. Galima tik svarstyti apie bendrą disponavimą turtu. Kad tiek stadionas, tiek aštuntą dešimtmetį einanti Kauno sporto halė galėtų būti labiau panaudojami LSU studentų reikmėms. Būtent apie tai ir kalbėjome šių metų pradžioje su universiteto vadovais“, – pirmadienį naujienų agentūrai ELTA sakė Kauno miesto meras.

LSU viltys įgyti greta universiteto esančią sporto bazę sustiprėjo po Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus, švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio bei Seimo vicepirmininko Vydo Gedvilo apsilankymo Kaune praėjusios savaitės pabaigoje. Nemažai dėmesio susitikime su LSU vadovais skirta universiteto siekiui perimti šalia, Ąžuolyno pašonėje, esančio S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro valdymą. Naudoti šį centrą studijoms ir „padaryti labiau prieinamą visuomenei“.

„Netrukus dėl S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro parengsime Vyriausybės nutarimą. Švietimo ir mokslo ministras mane informavo, kad šiuo klausimu kalbėsis su Kauno miesto meru, o Vyriausybė universitetui padės išlaikyti šį centrą“, – teigė Ministras Pirmininkas.

„Savivaldybė savo biudžete minėto S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro išlaikymui šįmet numačiusi pusę milijono litų. Žinoma, nemažai lėšų reikėtų ir renovacijai, įvairių projektų įgyvendinimui. Jei būtų nuspręsta, jog turtą gali valdyti dalininkai, jie turėtų perimti ir dalį jo eksploatavimo išlaidų bei renovacijos kaštų. Manytume, ypač stadiono, na, ir halės, infrastruktūrą labiau išnaudoti galėtų ne tik greta esančio, bet ir visų kitų Kauno universitetų ar kolegijų studentai. Laukiame konkrečių sprendimų ir pasiūlymų“, – kalbėjo miesto savivaldybės vadovas.

Dar 2010-ųjų pavasarį, primena ELTA, mero A. Kupčinsko iniciatyva Kaune esančių aukštųjų mokyklų vadovai tarėsi, kaip paversti senąją sporto halę studentų sporto centru. Deja, nuo kalbų iki realių veiksmų ta kryptimi nepajudėta. Tiesa, arčiausiai sporto esančios aukštosios mokyklos – Lietuvos kūno kultūros akademijos (dabartinio Lietuvos sporto universiteto) atstovai seniai neslėpė norų perimti iš savivaldybės visą centrą. O kaip juo paskui dalintųsi su kitais, ar turėtų lėšų objektui išlaikyti, tuomet konkrečios kalbos nebuvo.

Savivaldybė iki šiol yra girdėjusi nemažai pažadų. Savomis lėšomis paremti S. Dariaus ir S. Girėno stadiono Kaune atnaujinimą žadėjo ir kai kurios sporto federacijos. Pažadai realybe, deja, netapo. Kol nebuvo pastatyta didžiausia Baltijos šalyse arena Nemuno saloje, S. Dariaus ir S. Girėno centro išlaikymui miesto biudžeto pinigų neprireikdavo.

Tačiau halės, kurios pajamomis iš dalies būdavo dengiami stadiono veiklos finansiniai netolygumai (jo eksploatavimas nuostolingas), lankomumas katastrofiškai sumažėjo, kai prieš kelerius metus pradėjo veikti „Žalgirio“ arena. Koncertų ir kitokių renginių organizatoriai „persimetė“ į ją, tiesa, kai kada neišvengdami ir nuostolių. Pavyzdžiui, vieno Rusijos atlikėjo koncertas praėjusį šeštadienį į „Žalgirio“ areną pritraukė mažiau nei 2 tūkstančius žiūrovų, nors jų čia telpa per 15 tūkstančių.

Istoriniai šaltiniai mena, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pergalė 1937 metais Rygoje suteikė galimybę ruoštis po 2 metų priimti kitą čempionatą Kaune. Ta proga miesto Ąžuolyne ir sumanyta pastatyti Kauno sporto halę. Pažymėtina, jog anuomet sudėtingi projektai būdavo įgyvendinami kur kas greičiau nei dabar. Per 1,5 mėnesio statybų inžinierius konstruktorius Anatolijus Rozembliumas parengė Europos pirmenybių lygmenį atitinkančios 3500 vietų Kauno halės projektą.

Kauno sporto halė (pirmoji krepšiniui pritaikyta arena) iškilo per rekordiškai trumpą laikotarpį – pusmetį. 1939 m. gegužės 21 dieną joje įvyko trečiųjų Europos vyrų krepšinio pirmenybių atidarymo iškilmės. Šią datą galima vadinti Kauno sporto halės gimtadieniu. Lietuvos krepšininkai ir 1939-aisiais tapo Europos čempionais.

Ekspertų teigimu, Kauno halė ir dabar yra patikima bei saugi rengti įvairias sporto varžybas, koncertus, cirko vaidinimus. Joje šiandien telpa apie 5 tūkst. žiūrovų.

Greta halės esantis stadionas už ją yra senesnis. Jo istorija pradėta rašyti 1921 metais, kai Kauno miesto savivaldybė išnuomojo Lietuvos fizinio lavinimo sąjungai žemės sklypą, kuriame buvo įrengti bėgimo takai ir futbolo aikštė. 1924–1925 m. minėtos sąjungos pirmininko Stepono Dariaus iniciatyva įrengtas pirmasis sporto stadionas Lietuvoje.

1934 m. Švietimo ministerija stadioną rekonstravo ir prie jo pastatė Kūno kultūros rūmus (dabar – Lietuvos sporto universitetas). Rūmams savivaldybė perdavė 5 ha sklypą, tad 1935 m. balandį pradėtas statyti Valstybinis stadionas. 1938 – ųjų liepą jame įvyko pirmoji Tautinė olimpiada, kurioje dalyvavo 2 tūkstančiai sportininkų iš daugelio pasaulio valstybių.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...