captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Paltanavičius: vienkartinės akcijos žiemą gyvūnams niekaip nepadės

Atšiaurią žiemą gyvūnams padėti nusprendę žmonės turi tai daryti kiekvieną dieną, o ne rengti vienkartines akcijas, pabrėžia gamtininkas Selemonas Paltanavičius. „Buvo akcija ir į mišką išvežėme maisto. O kiek kartų? Vieną kartą per žiemą. Tai nekoks darbas, nes gyvūnams tai visai nepadėjo“, – sako jis.
A. Kubaičio (BFL) nuotr.
A. Kubaičio (BFL) nuotr.

Atšiaurią žiemą gyvūnams padėti nusprendę žmonės turi tai daryti kiekvieną dieną, o ne rengti vienkartines akcijas, pabrėžia gamtininkas Selemonas Paltanavičius. „Buvo akcija ir į mišką išvežėme maisto. O kiek kartų? Vieną kartą per žiemą. Tai nekoks darbas, nes gyvūnams tai visai nepadėjo“, – sako jis.

Anot veterinarijos specialisto Giedriaus Survilos, meškos paslaugą daro ir tie, kurie vasarą, kai maisto sočiai, lesina paukščius. „Jie įpranta ir patys nebeieško maisto gamtoje. [...] Žmogus žiemą jais nebesirūpina, ir jie alksta“, – sako G. Survila.

Paukščių pratinti prie žmogaus rankų negalima

Pastarosiomis dienomis labai šalta, bet žmonės ant užšalusių vandens telkinių vis dar pastebi gulbių, ančių ar kitų vandens paukščių. Taip pat arčiau sodybų prieina stirnos ar net laputes. Šalta ir šunims, pririštiems prie būdelių.

Gamtininkas S. Paltanavičius sako, kad kartais gyvūnams žiemą tampa sunkiau dėl žmonių veiklos – jie sudaro sąlygas gyvūnams pakeisti įpročius. Pavyzdžiui, prieš keletą metų nustojo veikti elektrinė, kuri į Drūkšių ežerą išleisdavo daug šilto vandens. Tada labai susirūpino aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, nes ežeras užšalo, o prie jo – šimtai gulbių, pripratusių, kad ežeras, bent didelė jo dalis, visą žiemą banguoja.

„Mes patarėme nieko nedaryti ir leisti paukščiams suprasti, kad taip ir bus. Žinoma, buvo gauta grūdų, buvo lesinta, bet tik dvi žiemas. Paskui gulbės suprato, kad tai – natūralus ežeras, iš kurio šąlant reikia išskristi“, – pasakoja S. Paltanavičius.

Gyvūnų globėjų asociacijos savanoris, veterinarijos specialistas G. Survila pritaria, kad žmonės ne visada turėtų kištis į paukščių gyvenimą. Viena didžiausių klaidų, anot jo, – lesinti paukščius vasarą, nes maisto tada yra sočiai. „Lesinami paukščiai pripranta prie žmogaus rankos ir patys nebeieško maisto gamtoje. Kai tie paukščiai užsilieka Lietuvoje ir ateina atšiauri žiema, jie sutrinka. Žmogus žiemą jais nebesirūpina, ir jie alksta“, – aiškina G. Survila.

Veterinarijos specialisto teigimu, jei paukščius vasarą maitiname, rudenį, vėstant orams, būtina palaipsniui nustoti lesinti, kad jie susiorientuotų ir išskristų.

Nusprendus gyvūnams padėti, tą daryti reikia kasdien

Gamtininkas S. Paltanavičius primena, kad mes negalime teisti gamtos – žiema mūsų platumose yra tas žiaurusis atrankos vykdytojas. Nors atrodo skaudu, bet, pavyzdžiui, iš 100 žiemojančių zylių pavasario sulauks tik 20 ar dar mažiau. Pagalba gyvūnams daugiausia naudos teikia patiems žmonėms – tada jie pasijunta geriau.

Visų gyvūnų, sako gamtininkas, išsaugoti neįmanoma. „Antraip mes padarytume meškos paslaugą. Populiacijos nusilptų, galėtų išgyventi patys silpniausi, jų palikuoniai būtų dar labiau nepasiruošę. Ir kada nors labai rimta, stipri žiema tiesiog pasiimtų didžiausią populiacijos dalį. Tokia atranka ir suformavo šiandien pas mus gyvenančius gyvūnus, augančius medžius – jie nebijo ir 40 laipsnių šalčio“, – pabrėžia jis.

Jei jau žmonės nusprendžia žiemą padėti miško gyvūnams, tai, S. Paltanavičiaus teigimu, būtina daryti kiekvieną dieną, o ne rengti vienkartines akcijas. „Buvo akcija ir į mišką išvežėme maisto. O kiek kartų? Vieną kartą per žiemą. Tai nekoks darbas, nes gyvūnams tai visai nepadėjo. Jeigu jie rado tą maistą, paskui vis sugrįždavo į tą pačią vietą, o ten – tuščia“, – ironizuoja gamtininkas.

Taigi, jei į sodybą atėjo stirnos, kažkur kampe galima palikti joms šieno, bet tada reikia tai daryti kasdien ir tuo pačiu metu, aiškina S. Paltanavičius: „Tada vis pamatysime, kad gyvūnai jau laukia. Galbūt kur nors sandėliuke yra suvytusių obuolių, kurių nevalgysime, – išneškime juos. Kažko, kad ir nedaug.“

Negalima pamiršti šunų

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė sako, kad dažnai žmonės žiemą pamiršta savo šunis. O prie būdos pririštas gyvūnas negali pasirūpinti savimi.

Kad šuo nešaltų, pabrėžia ji, reikia laikytis kelių taisyklių. Pirmiausia būdoje turi būti sąlyginai šilta. „Užtenka, kad ji būtų sandari, šiek tiek pakelta nuo žemės, joje įdėta kokių sausų pakratų. Angą galima uždengti medžiagos skiautėmis, kad į būdą neprilytų, neprisnigtų ir patektų mažiau drėgmės“, – vardija R. Sirutkaitytė.

Anot VMVT atstovės, būtina gyvūną tinkamai ir sočiau šerti, kad jis turėtų energijos, kurią galėtų paversti kūno šilumos energija. „Taip pat reikia leisti jam daugiau pajudėti – tam pravers ilgesnis pavadėlis, – sako ji. – O jei gyvūnas aptvertas ir nepabėgs ar negąsdins kaimynų, galima paleisti palakstyti kieme.“

R. Sirutkaitytė primena, kad, jei žmonės mato netinkamai laikomus naminius gyvūnus, apie tai galima pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nemokama linija telefonu 8 800 40403 arba kreiptis į teritorines tarnybas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...