captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Pakso pareiškimas pritrenkė teisininkus

„Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininko Rolando Pakso teiginiai apie tai, jog teikti savo kandidatūrą artėjančiuose prezidento rinkimuose jam leidžia sausio 24 dienos Konstitucinio Teismo nutarimas, teisininkus veda į neviltį.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

„Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininko Rolando Pakso teiginiai apie tai, jog teikti savo kandidatūrą artėjančiuose prezidento rinkimuose jam leidžia sausio 24 dienos Konstitucinio Teismo nutarimas, teisininkus veda į neviltį.

„Sujungus katiną su arkliu iš to drakonas nesigauna“, – komentuodamas R. Pakso teiginius sako Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Nekrošius.

Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius taip pat teigia, kad R. Pakso pareiškimas neturi jokio teisinio pagrindo ir prilygsta nesusipratimui.

„Šitokį pareiškimą, matyt, galima vertinti kaip nesusipratimą, nes Konstitucinio Teismo nutarime to, ką pamatė partija, visiškai nėra“, – sako V. Sinkevičius.

Klysta ar klaidina sąmoningai?

„Tvarkos ir teisingumo“ partijos valdyba trečiadienį priėmė sprendimą kandidatu prezidento rinkimuose kelti nušalintąjį prezidentą, europarlamentarą R. Paksą, nors Seime net nebuvo balsuota dėl Konstitucijos pataisos, kuri būtų leidusi jam siekti šalies vadovo posto. Balsavimą sustabdė patys „tvarkiečiai“ paprašę išbraukti klausimą iš darbotvarkės.

Tačiau R. Paksas trečiadienį pareiškė, kad siekti prezidento posto jam leido sausio 24 dienos Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo neva pripažinta Europos Sąjungos teisės viršenybė prieš Lietuvos teisę.

Tuo tarpu teisininkai gūžčioja pečiais – R. Paksas Konstitucinio Teismo nutarime rado tai, ko nėra, mat Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog Lietuvoje negali būti daromos Europos Sąjungos narystės įsipareigojimus paneigiančios Konstitucijos pataisos, jeigu tauta referendumu nėra pritarusi išstojimui iš šios organizacijos. Kitaip tariant, referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams negali būti rengiamas atskirai nuo Lietuvos išstojimo iš Europos Sąjungos klausimo.

„Konstitucinis Teismas, kalbėdamas penktadienio nutarime, pasakė, kad Konstitucijoje negali būti vidinių esminių prieštaravimų. Jeigu mes sakome, kad turime konstitucinį įstatymą dėl Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą ir priimdami tą įstatymą žmonės referendume tuo pačiu prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, tai kitu Konstitucijos pakeitimu negalima paneigti to įstatymo. Kitaip tariant, viskas turi būti daroma sistemiškai. Tada reikia tuo pačiu į referendumą įtraukti klausimą dėl šito konstitucinio įstatymo panaikinimo“, – sako V. Nekrošius.

Teisininko teigimu, šis Konstitucinio Teismo nutarimas neturi nieko bendra su „Tvarkos ir teisingumo“ kandidatu. Pasak V. Nekrošiaus, kalbėdamas apie Europos Sąjungos teisės viršenybę prieš Lietuvos teisę, R. Paksas tikriausiai nesuvokia, kad Strasbūro teismas ir Europos Sąjunga yra visiškai skirtingi mechanizmai.

Kaip žinoma, Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra Strasbūre reziduojantis tarptautinis teismas, veikiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pagrindu. Prie šios Konvencijos Lietuva prisijungė 1993 metais. Ši Konvencija yra atvira pasirašyti Europos Tarybos narėms, tačiau Europos Taryba nėra Europos Sąjungos dalis.

„Mes turime EŽTT teismą, kuris savo sprendime pasakė, kad ribojimas visą gyvenimą užimti tam tikras pareigas, kur reikia prisiekti, yra neproporcingas ir tą sprendimą reikia įgyvendinti Lietuvos teisės sistemoje. Viskas. Tiesiogiai tai neturi įtakos teisinei sistemai, nes nepakeičia įstatymų. Šioje vietoje nėra jokio vidinio prieštaravimo, yra paprastas dalykas. Įgyvendindama EŽTT sprendimą, Lietuva turi atitinkamai pakeisti Konstituciją. O „Tvarkos ir teisingumo“ teiginiai yra tik politinis žingsnis, politinio šou pradžia“, – sako V. Nekrošius.

V. Sinkevičius kalba dar konkrečiau. Jo teigimu, R. Pakso teiginiai yra visiškas nesusipratimas, nes Konstitucinis Teismas nepasakė to, ką pamatė politikas, o Europos Sąjungos teisė neturi nieko bendra su R. Pakso galimybėmis kandidatuoti rinkimuose.

„Šitokį pareiškimą, matyt, galima vertinti kaip nesusipratimą, nes Konstitucinio Teismo nutarime to, ką pamatė partija, visiškai nėra. Kandidatai į Respublikos prezidentus registruojami, jeigu jie atitinka Konstitucijoje numatytas sąlygas, pagal Konstituciją ir įstatymus. Kita vertus, reikia prisiminti, kad EŽTT atmetė prašymą ištirti, ar Lietuva nepažeidė R. Pakso teisių neleisdama jam dalyvauti prezidento rinkimuose. Teismas pasakė tiktai tiek, kad Lietuva, nustatydama absoliutų draudimą, priėmė neproporcingą sprendimą, todėl negalima uždrausti būti renkamam į įstatymų leidžiamąją instituciją, tai yra į parlamentą“, – sakė V. Sinkevičius.

Teisininkas taip pat pažymi, kad Konstitucinio Teismo sausio 24 dienos nutarime nėra nė žodžio, kad Europos Sąjungos teisė turi viršenybę prieš Lietuvos Konstituciją.

„Konstitucinio Teismo nutarimo esmė tokia, kad Konstitucija yra vientisas aktas, todėl Konstitucijoje negali atsirasti nuostatų, kurios prieštarauja viena kitai“, – sakė profesorius.

Jo teigimu, Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad jeigu Lietuva vienoje Konstitucijos nuostatoje įtvirtina taisyklę, kad žemę parduoti užsieniečiams galima, o tauta tai įtvirtina referendumu priimdama sprendimą stoti į Europos Sąjungą, tai negalima padaryti tokios Konstitucijos pataisos, kuri paneigtų šitą taisyklę ir uždraustų užsieniečiams įsigyti žemės.

„Konstitucinis Teismas pasakė, kad norint nustatyti naują taisyklę – draudimą užsieniečiams parduoti žemę – prieš tai reikia išspręsti Lietuvos narystės Europos Sąjungoje klausimą. Tik tiek pasakė Konstitucinis Teismas, jis nenagrinėjo Konstitucijos ir Europos Sąjungos teisės santykio. Šitokie samprotavimai, kad galima siekti būti registruotam kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus, remiantis EŽTT sprendimu, neturi jokio teisinio pagrindo“, – sakė V. Sinkevičius.

Prieš balsavimą kapituliavo patys „tvarkiečiai“

DELFI primena, kad partija „Tvarka ir teisingumas“ deklaravo, kad prezidento rinkimuose dalyvaus partijos lyderis, europarlamentaras R. Paksas. Tačiau Seimo neeilinės sesijos metu „tvarkiečiai“ paprašė išbraukti iš darbotvarkės antrąjį balsavimą dėl Konstitucijos pataisų, nes apskaičiavo, kad pagrindinio šalies įstatymo pakeitimams balsų neužteks.

Minimos Konstitucijos pataisos numatė, kad apkaltos tvarka iš prezidento posto pašalintam ar Seimo nario mandato netekusiam politikui sankcijas numato specialus Konstitucinis įstatymas. Jame savo ruožtu pažymima, kad už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą pareigų netekęs asmuo prezidentu ir Seimo nariu gali būti renkamas praėjus 8 metams nuo pašalinimo iš pareigų ar mandato atėmimo.

R. Paksui tai būtų leidę kandidatuoti prezidento rinkimuose 2014 metais.

Be kita to, kitą dieną Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Konstitucijos pataisų modifikacija Seime buvo atlikta prieštaraujant pagrindiniam šalies įstatymui, nes iniciatorių pataisų esmė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo iškreipta.

„Seimo komitetai ar kiti struktūriniai padaliniai, atskiri Seimo nariai neturi teisės pateikti Seimui svarstyti Konstitucijos keitimo įstatymo projekto, kuris iš esmės skirtųsi nuo to, kurį pateikė tokią teisę turintis subjektas“, – savo nutarime konstatavo Konstitucinis Teismas.

Kaip žinoma, R. Paksas 2004 m. apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš prezidento posto. Politikas buvo apkaltintas neteisėtai suteikęs pilietybę finansiniam rėmėjui Jurijui.


Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...